Aviakompanijos Utair lėktuvas Boeing archyvinė nuotrauka.

Lėktuvas "Boeing 737" užsidegė, nusileidęs Sočio oro uoste

78
(atnaujinta 12:18 2018.09.01)
Nusileidimo metu orlaivis išriedėjo už kilimo ir nusileidimo tako ribų, dėl ekstremalios situacijos 18 žmonių buvo sužeisti, aukų nėra

VILNIUS, rugsėjo 01 — Sputnik.  Skrydžių kompanijos "Utair" orlaivis "Boeing 737'' užsidegė po nusileidimo į Sočio oro uostą, 18 žmonių buvo sužeisti, tarp jų trys vaikai, praneša RIA Novosti.

Šis incidentas įvyko naktį iš penktadienio į šeštadienį. Lėktuvas skrido iš Maskvos į Sočį.

Pasak regiono avarinių tarnybų atstovo, tūpimo metu orlaivis nuriedėjo nuo KTT ir užsidegė. Vėliau orlavis nuriedėjo į upės vagą, sulūžo jo sparnas ir važiuoklės atramos ir užsidegė kairysis variklis. Pažeista priekinė orlaivio dalis.

Gaisrą pavyko užgesinti 5:00 ryto vietos laiku.

Visi 164 keleiviai ir šeši įgulos nariai buvo skubiai evakuoti. Dėl incidento 18 žmonių buvo sužeisti, žuvusių nėra.

Tačiau Sočio oro uosto spaudos tarnyba pranešė, kad pasekmių likvidavimo metu vienas iš darbuotojų mirė nuo širdies priepuolio.

Dėl avarinio "Boeing 737" nusileidimo pradėta baudžiamoji byla. "Rostransnadzor" pranešė, kad po incidento atliks neplanuotus oro vežėjo "Utair", Sočio oro uosto ir dispečerinės tarnybos patikrinimus.

Po incidento Sočio oro uostas toliau dirbo įprastu režimu.

78
Tegai:
avarija, lėktuvas, Sočis, Rusija
Dar šia tema
Ufoje liudininkai nufilmavo lėktuvo su degančiu varikliu nusileidimą
Rusija visiškai atmetė Kačinskio lėktuvo sprogimo versiją
Kaliningradas

Pasirodė pasienio punktų, per kuriuos galima atvykti į Kaliningradą su e-viza, sąrašas

(atnaujinta 18:48 2020.10.25)
Be to, sąraše buvo patvirtinti kontrolės punktai, skirti įvažiuoti į Rusijos Federacijos teritoriją ir kitus Rusijos regionus

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas patvirtino 29 kontrolinių įvažiavimo į Rusiją su elektronine viza punktų sąrašą, praneša RIA Novosti su nuoroda į Ministrų kabineto spaudos tarnybą.

"Nuo 2021 metų pradžios Rusijoje buvo įvesta bendra elektroninė viza. Pasienio kontrolės punktų, per kuriuos bus galima kirsti sieną su tokia viza, sąrašą patvirtino ministras pirmininkas Michailas Mišustinas", — sakoma pranešime.

Į sąrašą įtraukti 29 pasienio kontrolės punktai, visų pirma tarptautiniai oro uostai Belgorode, Volgograde, Jekaterinburge, Kazanėje, Krasnodare, Krasnojarske, Maskvoje, Nižnij Novgorode, Novosibirske, Rostove prie Dono, Samaroje ir Sankt Peterburge.

Be to, į jūrų postus įtraukti Sankt Peterburgo, Vladivostoko ir Zarubino (Primorskij Kraj) uostai. Tarp automobilių — šeši pasienio kontrolės punktai Kaliningrado srityje (Bagrationovskas, Gusevas, Mamonovas (Gžechotki ir Gronovo), Morskojė, Sovetskas), vienas Pskovo srityje (Ubylinka) ir vienas Leningrado srityje (Ivangorodas). Pastarasis taip pat yra pėsčiųjų kontrolės punktų sąraše.

Pažymima, kad sąrašas bus papildytas naujais pasienio postais, kai jie bus aprūpinti reikalinga įranga.

Vyriausybės spaudos tarnyba priminė, kad bandomasis e-vizos įvedimo projektas startavo 2017 metais ir turėjo daugybę apribojimų. Užsienio piliečiai su tokiu dokumentu galėjo kirsti sieną tik per kai kuriuos Tolimųjų Rytų federalinės apygardos, Sankt Peterburgo, Leningrado ir Kaliningrado sričių pasienio kontrolės punktus. Tačiau jie negalėjo palikti šių regionų ribų.

Dabar e-viza galios visoje Rusijoje. Sieną bus galima kirsti per daugelio regionų postus, o keliauti — po visą šalį. Be to, užsienio piliečių buvimo Rusijoje laikotarpis pailgės nuo 8 iki 16 dienų.

Tegai:
viza, Kaliningradas, Rusija
Temos:
Elektroninės vizos į Kaliningrado sritį
Dar šia tema
Baltarusija pakomentavo situaciją su eilėmis pasienyje
Apsieis be Lietuvos: per Ust Lugos–Baltijsko liniją išsiųsta anglies siunta
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo
Vladimiras Putinas

Putinas papasakojo apie bendradarbiavimą su JAV kovoje su terorizmu

(atnaujinta 17:19 2020.10.25)
Jis pažymėjo, kad amerikiečiai ne kartą perdavė Rusijos Federacijai informaciją, kuri padėjo užkirsti kelią teroro išpuoliams Rusijoje

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Kremlius apskritai džiaugiasi bendradarbiavimu su JAV kovoje su terorizmu, kanalo "Rossija 1" eteryje sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

"Mes bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis, nors yra daugybė prieštaravimų daugelyje sričių, bendradarbiavimas žvalgybos tarnybų lygmeniu tęsiasi. Na, mūsų bendradarbiavimas sprendžiant konfliktus Sirijoje yra gerai žinomas ir operatyviniu lygmeniu, mūsų karinių vienetų vadovybės lygiu, labai geri darbuotojų užmegzti kontaktai. Be kita ko, amerikiečiai teikia mums informaciją apie kovą su terorizmu", — sakė Putinas.

Jis pažymėjo, kad amerikiečiai ne kartą perdavė Rusijos Federacijai informaciją, kuri padėjo užkirsti kelią teroro išpuoliams Rusijoje. Putinas taip pat kalbėjo apie dabartinių Rusijos Federacijos ir JAV prezidentų susitarimą dėl abipusio keitimosi tokiais duomenimis.

"Dabar prisimenu atvejį, kai Amerika kreipėsi į mus pagalbos ieškant jų sulaikyto piliečio — tiesą sakant, jis buvo areštuotas Sirijoje už šnipinėjimą. Mes sugebėjome įtikinti savo partnerius, jie jį paleido. Mes perdavėme jį JAV pareigūnams", — sakė Rusijos lyderis, dar kartą pažymėdamas, kad šis bendradarbiavimas yra dvišalis.

"Ir apskritai tai galėjo būti, žinoma, dar geriau, bet apskritai mes tuo patenkinti", — pridūrė Putinas.

Anksčiau Vladimiras Putinas įvardijo didelę kliūtį plėtojant Rusijos santykius su JAV. Jo nuomone, Amerika bando "visapusiškai atsiskirti", o Maskva, priešingai, žengė daug teigiamų žingsnių, parodydama savo pasirengimą bendrauti su Vašingtonu. 

Tegai:
terorizmas, Rusija, JAV, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
JAV planuoja visus minininkus aprūpinti viršgarsinėmis raketomis
Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:01 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūros kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūros keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat ir dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius, priminęs, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo savo teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūros kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti jūrų angliavandenilių, pagamintų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūros maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūros keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūros maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturinčio analogų pasaulyje. Taigi spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūros kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra „dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija — "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, pasislėpusios už Rusijos kaltinimų Arkties "militarizavimu", toliau ten kūrė savo karinį potencialą. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti stiprybę didinant bloko žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų, kelia nerimą Maskvoje. 

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę