Konvertoplanas, archyvinė nuotrauka

Rusija planuoja sukurti konvertoplaną desantininkams

78
(atnaujinta 11:13 2018.09.03)
Rusijos gynybos ministerija kuria transporto priemonę, kuri palengvins desantininkų gabenimą iki mūšio lauko

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Rusijoje planuojama sukurti konvertoplaną desantininkams, Rusijos oro pajėgos ruošia techninę užduotį, RIA Novosti sakė šaltinis gynybos pramonėje.

"Oro pajėgos svarsto galimybę taikyti konvertoplanus desantininkams perkelti į mūšio lauką. Iki rugsėjo pabaigos planuojama gauti techninę užduotį ir pradėti kūrimo darbus", — sakė šaltinis.

Rugpjūčio pradžioje Kazanės nacionalinio mokslo technikos universiteto (KNITU) rektorius Albertas Gilmutdinovas papasakojo apie sėkmingą bepiločio konvertoplano, kurį užsakė Gynybos ministerija, bandymą.

Transporto priemonės  skridimo nuotolis siekia 100 kilometrų, greitis — 140 kilometrų per valandą. Manoma, kad prietaisas gali būti naudojamas energetikos ir ryšių, kelių, žemės ūkio, naftos ir dujų pramonėje.

Konvertoplanas — lėktuvo ir sraigtasparnio hibridas, įrengtas daugiau nei 90 laipsnių besisukančiais  sraigtais. Jo universalumas yra tas, kad jis gali pakilti ir nusileisti kaip sraigtasparnis, tačiau skraidyti orlaivio greičiu ir efektyvumu degalų sąnaudų atžvilgiu.

Labiausiai paplitęs konvertoplano modelis — Amerikos "Bell V-22 Osprey", kuris aptarnauja JAV jūrų pėstininkus.

78
Tegai:
kariuomenė, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje sukurtas "amžinas" povandeninių laivų branduolinis reaktorius
Rusijos URM išjuokė NATO dėl raketos paleidimo virš Estijos
Ledynas

"Rosgidromet" vadovas paaiškino naujų salų atsiradimą Arktyje

(atnaujinta 10:24 2020.07.14)
Kaip pažymėta, dabar sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Naujos salos Arktyje atsiranda dėl tirpstančio ledynų ir nuosėdų sekliame vandenyje, RIA Novosti pasakojo "Rosgydromet" vadovas Igoris Šumakovas.

"Vadinamųjų "naujųjų" salų atsiradimas Arktyje yra susijęs su ledynų skilimu. Tai pirmiausia siejama su Prano Juozapo Žemės salynu. Kai kuriais atvejais ledu padengti pusiasaliai, kai ledynas atsitraukė, buvo atskirti sąsiauriais nuo pagrindinės sausumos teritorijos ir tokiu būdu virto salomis", — sakė jis.

Anot jo, šis procesas tęsiasi ir šiandien, ir sunku pasakyti, kiek dar reikės pakeisti Šiaurės poliarinio regiono geografinius ir navigacinius žemėlapius.

Šumkovas taip pat pažymėjo, kad salos susidaro dėl kito proceso — nuosėdų kaupimosi sekliuose krantuose. Visų pirma, dėl šio proceso, Jaja sala atsirado rytinėje Laptevo jūros dalyje.

Jają salą atrado sraigtasparnių pilotai, skridę į Novosibirsko salas 2013 metų rugpjūtį. Vardas kilo dėl dviejų pilotų atsakymo į klausimą, kas pirmasis pastebėjo naująją salą. Abu pasakė "ja".

Tegai:
sala, Arktis, Rusija
Dar šia tema
Rusijos desantininkai pirmieji pasaulyje desantavosi iš stratosferos žemutinės ribos
Ką veikia JAV ir Britanijos karo laivai Barenco jūroje
Koronaviruso testas

PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje

(atnaujinta 22:40 2020.07.13)
Anksčiau buvo pranešta, kad Sečionovo universitete vakcinos saugumas buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palankiai vertina informaciją apie Rusijos vakcinas pasaulinėje platformoje, RIA Novosti papasakojo PSO atstovė Rusijoje Melita Vujnovič, komentuodama pirmojo klinikinių tyrimų dėl koronaviruso vakcinos, kurią sukūrė Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos centras, etapo pabaigą.

Sečionovo universiteto Medicininės parazitologijos ir tropinės medicinos instituto direktorius Aleksandras Lukaševas liepos 12 dieną RIA Novosti sakė, kad vakcinos saugumas buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu.

Antrasis koronaviruso vakcinos tyrimo etapas truks iki liepos 28 dienos, po kurio Gamalėjos institutas pateiks registraciją, pasakojo Aleksandras Gincburgas, Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos centro direktorius.

"PSO palankiai vertina informaciją apie Rusijos vakcinas pasaulinėje platformoje", — sakė Vujnovič, pažymėdama, kad Gamalėjos instituto sukurta vakcina jau yra visuotiniame vakcinų-kandidačių sąraše, tačiau kol kas tai tik pirmasis klinikinių tyrimų etapas.

"Informacija apie vakcinų-kandidačių tyrimų rezultatus ir etapus yra prieinama pasaulinėje platformoje. Gavus informaciją, ji bus ten paskelbta. PSO ragina visas šalis dirbti per šią integruotą platformą", — pridūrė Vujnovič.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 566 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, Rusija, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį
Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje
Auksinės teisingumo skalės, archyvinė nuotrauka

Lietuva JTŽTT pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus

(atnaujinta 10:50 2020.07.14)
Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomybė — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Liepos 13 dieną Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų (JT), ambasadorius Andrius Krivas Žmogaus teisių tarybos 44-osios sesijos interaktyvaus dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Diego García-Sayán metu pasmerkė Rusijos Federacijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

"Rusijos sprendimas iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą, laikytinas politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Tokie veiksmai negali būti toleruojami," — sakė Krivas.

Pažymima, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomybė — vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
prokurorai, teisėjai, Sausio 13-osios byla, Rusija, Lietuva, žmogaus teisės
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
"Reporteriai be sienų" sukritikavo Lietuvą ir Latviją dėl RT padėties
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos