Mistral tipo sraigtasparnių vežėas, archyvinė nuotrauka

Rusija pasiruošė statyti sraigtasparnių vežėjus

80
(atnaujinta 14:52 2018.09.04)
Rusijos pramonės ir prekybos ministras pranešė apie nuosavų valstybės sraigtasparnių vežėjų statybas

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Rusijos laivų statytojai gali statyti sraigtasparnių vežėjus ir yra pasiruošę juos parduoti užsienio klientams, jei atsiras susidomėjimas. Tai interviu RIA Novosti pasakė pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas.

Rugpjūčio mėnesį jis sakė, kad vietoj sraigtasparnių vežėjų Rusija sukūrė universalius desantinius laivus, galinčius nešti sraigtasparnius. Savo ruožtu "Jungtinės laivų statybos korporacijos" (JLSK) vadovas Aleksejus Rachmanovas sakė "RIA Novosti", kad JLSK statys ekspedicinį laivą, skirtą laivynui.

"Aš siūlau nieko "negaudyti už liežuvio". Terminologija yra labai daugialypė ir sudėtinga tiek kariuomenėje, tiek tarp gamintojų, kurie visada prisitaiko prie kliento poreikių. Todėl geriau patikslinti šį klausimą su pagrindiniu užsakovu", — sakė Manturovas, atsakydamas į prašymą išaiškinti šį klausimą.

2011 metais Rusija sudarė sutartį su Prancūzija dėl dviejų "Mistral" tipo sraigtasparnių vežėjų tiekimo, tačiau 2015 metais Maskva ir Paryžius atšaukė sutartį dėl sankcijų. Gegužę gynybos ministro pavaduotojas Jurijus Borisovas sakė, kad pirmasis Rusijos sraigtasparnių vežėjas pasirodys iki 2022 metų.

80
Tegai:
karinis sraigtasparnis, kariuomenė, Rusija
Dar šia tema
"The National Interest" papasakojo apie Vakarų baimę dėl Rusijos ginklų
"The National Interest" teigia apie JAV jūrų laivyno pažeidžiamumą Baltijos jūroje
Rusijos fregata aptiko Amerikos povandeninį laivą Viduržemio jūroje
Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Andrejus Kartapolovas, archyvinė nuotrauka

RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 

(atnaujinta 17:38 2020.09.29)
Rusijos kariuomenė Baltarusiją laiko ne tik artimiausia kaimyne, bet ir "patikima karine sąjungininke"

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Su savo kariuomene netoli Baltarusijos ir Rusijos sienų NATO siekia sunaikinti karinį šių dviejų šalių aljansą, sakė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Andrejus Kartapolovas, praneša Sputnik Baltarusija.

"NATO toliau stiprina savo kovinį potencialą ir aktyvumą Europoje. NATO karinės infrastruktūros diegimas pagreitintu tempu vykdomas Baltijos šalyse. Pagrindinis karinės veiklos išplėtimo tikslas — Baltarusijos ir Rusijos karinio aljanso naikinimas", — Baltarusijos ir Rusijos regionų forume sakė jis.

Kartapolovas pranešė, kad Rusija vykdys savo įsipareigojimus saugoti Sąjunginę valstybę bet kokiomis sąlygomis, ir pridūrė, kad imasi atsakomųjų priemonių NATO karių dislokavimui. Kaip pavyzdį jis pateikė pratybas "Sčit Sojuza" ("Sąjungos skydas") ir "Slavianskoje bratstvo" ("Slavų brolija").

Kalbėdamas apie Baltarusiją, Andrejus Kartapolovas ją pavadino ne tik artimiausia Rusijos kaimyne, bet ir "patikima karine sąjungininke". Jis taip pat sakė, kad spalio mėnesį respublikoje vyks pratybos "Nerušymoje bratstvo" ("Nesunaikinama brolija").

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, NATO
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Putinas paskelbė apie precedento neturintį išorinį spaudimą Baltarusijai

(atnaujinta 17:28 2020.09.29)
Antradienį Rusijos prezidentas kreipėsi į VII Rusijos ir Baltarusijos regionų forumo plenarinės sesijos dalyvius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas VII Rusijos ir Baltarusijos regionų forumo plenarinės sesijos metu pareiškė apie beprecedentį išorinį spaudimą Baltarusijai. Apie tai praneša Sputnik Baltarusija.

Pasak Putino, Baltarusija atsidūrė sunkioje padėtyje.

"Precedento neturinčio išorinio spaudimo po prezidento rinkimų sąlygomis — norėčiau dar kartą pakartoti: Rusijos ir Baltarusijos santykiai turi tvirtą pagrindą, nes mūsų valstybes jungia stiprus kultūrinis ir dvasinis ryšys, platus giminystės ir šeimos ryšys, bendra istorija", — sakė jis.

Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas

Kalbėdamas apie ekonominį bendradarbiavimą, Rusijos Federacijos vadovas pažymėjo, kad abi šalys ne tik nuosekliai gilina dvišalius ryšius, bet ir tikslingai įgyvendina susitarimą dėl Sąjunginės valstybės sukūrimo.

Be to, Rusija ir Baltarusija aktyviai dalyvauja Eurazijos ekonominės sąjungos veikloje. Putinas teigė, kad prioritetinės Rusijos ir Baltarusijos regionų bendradarbiavimo sritys yra prekyba ir investicijos.

"Kiekvienais metais forumo metu sudaroma daugybė sandorių ir pasirašomos šimtų milijonų dolerių vertės sutartys. Todėl praėjusiais metais mūsų tarpusavio prekybos apyvarta siekė 35,5 mlrd. dolerių", — sakė Putinas.

Jis patikslino, kad Baltarusijoje yra daugiau nei du tūkstančiai bendrovių, bendradarbiaujančių su Rusija, sėkmingai įgyvendinamas Baltarusijos atominės elektrinės projektas.

Rusijos prezidentas pažymėjo, kad Rusijos įmonės sudaro beveik pusę visų tiesioginių užsienio investicijų Baltarusijoje, o Baltarusijos ekonomikai teikiama kreditinė ir finansinė parama — šios lėšos padeda kurti darbo vietas ir naujas pramonės šakas Baltarusijos regionuose.

Kova su COVID-19

Šalys aktyviai bendradarbiauja kovoje su COVID-19 epidemija. Pasak Rusijos lyderio, Baltarusija taps pirmąja šalimi, kuri gaus Rusijos "Sputnik-V" vakciną nuo koronaviruso infekcijos.

Be to, dabar Rusija ir Baltarusija bando normalizuoti karantino nutrauktą susisiekimą. "Tikimės, kad tai paspartins tiesioginius tarpregioninius mainus visomis kryptimis, taps svarbiu žingsniu siekiant atnaujinti visapusiškus ryšius kultūros ir humanitarinėje srityje", — pridūrė Putinas.

Jis įsitikinęs, kad pasiekti susitarimai padės toliau stiprinti dvišalę strateginę sąveiką.

Tegai:
Baltarusija, Vladimiras Putinas
Michailas Gorbačiovas, archyvunė nuotrauka

Gorbačiovas pakomentavo situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 09:07 2020.09.30)
Buvęs sovietų lyderis pabrėžė, kad "kai kalbame apie dabartinę Baltarusijos perėjimo prie demokratijos situaciją iš sistemos, kurioje jie gyveno, tai turėtų būti nepriklausomas šios tautos reikalas"

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Esant dabartinei situacijai, Baltarusijai reikia visų užjaučiančių ir suprantančių problemą palaikymo, kad šis reikalas nepereitų į karo veiksmus, tačiau nereikėtų kištis į šalies reikalus, taip pat ir atliekant galimą konstitucinę reformą, įsitikinęs buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. 

Šią nuomonę jis išsakė interviu britų leidiniui "The Times". Buvęs sovietų lyderis pabrėžė, kad "kai kalbame apie dabartinę Baltarusijos perėjimo prie demokratijos situaciją iš sistemos, kurioje jie gyveno, tai turėtų būti nepriklausomas šios tautos reikalas". Jo nuomone, visos šalys turėtų elgtis labai atsargiai, nereikėtų kištis.

"Ir dabar, kai susiklostė tokia situacija, visi, užjaučiantys ir suprantantys problemą, turi palaikyti šią šalį, (padėti) rasti teisingą atsakymą šioje situacijoje, kad reikalas nebūtų nukreiptas į karinius veiksmus. Manau, kad baltarusiai turi šias galimybes, jie tai jau įrodė", — sako Gorbačiovas.

"Žinoma, galbūt jiems reikės kokių nors konstitucinių pakeitimų, na, juo labiau, nereikia kitoms tautoms kištis. Tegul patys baltarusiai sprendžia šį klausimą. Iš savo perėjimų mes žinome, kaip tai sunku", — pridūrė politikas.

Gorbačiovas mano, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šioje situacijoje "turėtų būti dėkingas baltarusiams, kad jie jį palaikė daugelį metų".

"Paskutinis jo susitikimas su mūsų prezidentu parodė, kad Rusijos vadovybė yra pasiryžusi rasti draugišką, brolišką išeitį iš šios situacijos, kuri tapo tokia opi, kad neperaugtų į šaudymus" — pridūrė jis, nurodydamas, kad tam reikia atsakingo abiejų šalių požiūrio.

Valdžia turi klausytis visuomenės ir taikiai vesti diskusijas, rasti problemų sprendimus, įsitikinęs buvęs TSRS prezidentas.

"Manau, kad jie turi visas priežasčių pasitraukti iš šios situacijos ir toliau žengti tuo keliu, kurį nuėjo ir padarė daug, ir eiti toliau. O visos išorės jėgos turėtų būti dėmesingos ir atsakingos už padėtį, kurioje atsidūrė Baltarusija", — pridūrė jis. 

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Pirmosiomis dienomis veiksmus malšino saugumo pajėgos: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Tuo tarpu rugsėjo 23 dieną Buvo inauguruotas Lukašenka, kas sukėlė protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą ir vandens patrankas.

Tegai:
Baltarusija, Michailas Gorbačiovas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų