VILNIUS, lapkričio 18 – Sputnik. Kaliningrado nacionalinio parko "Kuršių nerija" darbuotojai išgelbėjo paprastąjį jūrinį erelį.
"Plėšrūnas nusilpo, jis negalėjo pakilti virš medžių ir neišvengiamai žūtų, jei nebūtų suteikta žmogaus pagalba", – teigiama nacionalinio parko spaudos tarnybos pranešime.
Paukštis atskrido iš Lietuvos, praneša RIA Novosti. Agentūros duomenimis, specialistai paleido erelį į laisvę, kai tik jo būklė pagerėjo.
Paprastasis jūrinis erelis yra įtrauktas į Rusijos raudonąją knygą. Jis yra didžiausias plėšrusis paukštis Europoje, jo sparnų ilgis siekia daugiau nei du metrus, o svoris – iki septynių kilogramų.
Kuršių nerija yra tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Jos teritorijoje yra nacionalinis parkas, kuris yra UNESCO pasaulio paveldo objektas.
VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad žinojimas apie rusakalbių problemas Lietuvoje padės jas išspręsti.
Apie tai jis pasakė per internetinę konferenciją, kurios metu buvo pristatyta ataskaita apie rusų ir tautiečių padėties užsienyje analizę, atskleidžiant jų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių pažeidimo faktus praėjusiais metais.
Udalcovas priminė, kad buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje, ir ne iš nuogirdų žino, su kokiomis situacijomis tautiečiai susiduria Baltijos šalyse.
"Tautiečių problema — ne tik kalėjime esančių, persekiojamų asmenų apsauga, čia daugybė veiksnių, kurie vienu ar kitu būdu daro įtaką, kaip mūsų žmonės jaučiasi ten. Ataskaitoje tai labai kvalifikuotai pavaizduota. Man atrodo, kad šie aspektai taip pat reikalauja labai rimtos analizės ir tinkamos reakcijos", — sakė jis.
Buvęs ambasadorius priminė apie paminklo sovietų kariams Žiežmariuose išniekinimą, įvykusį praėjusių metų rugsėjį. Tada vandalai išpylė raudonus dažus ir užrašė įžeidžiamus užrašus ant Raudonosios armijos karių paminklo vietinėse kapinėse. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl memorialo išniekinimo.
"Mes atvykome ten kitą dieną, aš, kaip ambasadorius. Mes padarėme labai griežtą pareiškimą. Aš pakviečiau seniūną. Atėjau prie šio paminklo. Aš jam pasakojau, kaip mes reaguosime. Pranešiau jam, kad RF Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio paminklo išniekinimo. Tai jam sukėlė įspūdį. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad miesto valdžia ėmėsi remonto ir per dvi savaites suremontavo šį paminklą. Aš atvykau, kai tai buvo padaryta, apžiūrėjau — jau buvo padorios, normalios būklės", — pasakojo Udalcovas.
Šalia kario su vėliava, stovinčio ant postamento, paminklo yra masinė kapavietė. Išlaisvinant miestą čia buvo nužudyta ir palaidota daugiau nei 920 raudonarmiečių, tačiau ne visi vardai žinomi. 2002 metais laidojimo vieta buvo atkurta Rusijos lėšomis.
Taip pat Udalcovas priminė požiūrį į rusą Jurijų Melį, kuris Lietuvoje kali dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia nerimauja dėl to, kad Rusijos Federacijos tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš teisėjus ir prokurorus.
VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori dalyvauti reikšminguose renginiuose be galvos apdangalo — jo sveikata gera, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, aiškindamas Putino pasirodymą be kepurės vainikų padėjimo ceremonijoje Tėvynės gynėjo dieną, vasario 23 dieną.
Putinas antradienį padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos, pagerbdamas žuvusių karių atminimą. Nepaisant šalnų, valstybės vadovas buvo be kepurės.
"Mes tikrai pranešime valstybės vadovui apie jūsų susirūpinimą. Mus tikrai labai paliečia jūsų rūpestis jo sveikata. Bet jūs žinote, kad jo sveikata yra gera. Ir taip, deja, nepaisant šalnų, jis dažniausiai ypač tokiomis jaudinamomis iškilmingomis akimirkomis vis tiek nori būti be galvos apdangalo", — sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl valstybės vadovas buvo be galvos apdangalo, kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio.
Į Aleksandro sodą valstybės vadovas tradiciškai atvyksta vasario 23 dieną, kai Rusija švenčia Tėvynės gynėjo dieną.
VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.
ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.
Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.
Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.
Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.
Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.