Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusija pakomentavo Ramanausko-Vanago pripažinimą Lietuvos vadovu

311
Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamentas pateikė komentarą dėl Lietuvos Seimo sprendimo pripažinti "miško brolių" lyderį Ramanauską-Vanagą valstybės vadovu

VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Prieš savaitę Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su Tarybų valdžia kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Už šią Seimo deklaraciją balsavo 91 Seimo narys, susilaikė septyni parlamentarai.

Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama šį sprendimą, teigia, kad Lietuvos valdžia tęsia veiksmus, skirtus banditinio pogrindžio lyderiui šlovinti, skelbiama Rusijos URM tinklalapyje.

"Atrodo, kad Lietuvos vadovo įgaliojimų suteikimas Adolfui Ramanauskui-Vanagui yra dar vienas Lietuvos Respublikos valdžios žingsnis link pokario istorijos perrašymo ir, iš esmės, įžeidžia daugybės Lietuvos banditų teroro aukų, kurių giminės vis dar tebegyvena, atminimą", — teigiama pranešime.

Be to, Rusijos URM atstovai apgailestauja, kad, "išaukštindama tokius abejotinus didvyrius", šiuolaikinė Lietuva pamiršta apie savo geriausius sūnus ir dukteris, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kovojo su nacizmu.

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų laidojimo ceremonija, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik/ Андрей Богданов

Tarp tokių žmonių, apie kuriuos užmiršo Lietuvos valdžia, Rusijos URM mini pogrindžio partizanus, Tarybų Sąjungos herojus Juozą Vitą, Mariją Melnikaitę, Bronislovą Urbanavičių ir kitus.

Seimo deklaracijoje, kuri pripažįsta Ramanauską-Vanagą valstybės vadovu, pabrėžiama, kad nuo Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties 1954 metų lapkričio 26 dienos iki 1957 metų lapkričio 29 dienos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.

"Miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Apie "miško brolio" nusikaltimus pareiškė Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė savo knygoje apie Holokaustą ir Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas. Po savo pareiškimų jie tapo kritikuojami ir persekiojami Lietuvoje.

Spalio mėnesį Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

Laidotuvių išvakarėse Rusijos URM pasipiktino Lietuvos valdžios sprendimu įamžinti "partizano" atminimą. Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Vilnius tęsia istorijos persvarstymo liniją ir bando pateikti "miško brolių" gaujas, kurios veikė Lietuvoje pokario laikais, kaip nacionalinius herojus-kankinius.

Lietuvoje žmonės žeminami ir baudžiami už diskusijas apie "miško brolius" >>

Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

"Miško brolių" vadovaujama LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikinta TSRS reguliariosios kariuomenės bei saugumo dalinių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
311
Tegai:
miško broliai, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Rusija
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (67)
Dar šia tema
Maskva nepatenkinta, kad Lietuvoje 2018-ieji paskelbti Ramanausko-Vanago metais
Rusijos ambasadoriui pareikštas protestas už pasisakymą apie "miško brolių" vadą
Rusijos ambasada sureagavo į protestą prieš Udalcovą dėl pasisakymų apie Ramanauską
Iš pirmų lūpų: posėdyje dėl Titovo bylos susidūrė skirtingos vertybės
Paha, archyvinė nuotrauka

Rusijos žvalgybos tarnyba: Prahos sprendimas išsiųsti diplomatus šlykšti provokacija

Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus yra šlykšti Čekijos valdžios provokacija, sakė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas, praneša RIA Novosti.

Penktadienį Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas su nuoroda į vietos specialiąsias tarnybas pareiškė, kad vyriausybė nusprendė išsiųsti iš šalies du Rusijos ambasados ​​darbuotojus, tai susiję su istorija apie neva Rusijos diplomato gabentus ricino nuodus į Čekiją.

Kaip pranešė Federalinės agentūros prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos užsienyje gyvenančių tautiečių reikalų ir tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo klausimais ("Rossotrudničestvo") vadovo pavaduotojas Michailas Briuchanovas, iš Čekijos išsiųsti Rusijos diplomatai turi išvykti iš Čekijos Respublikos per 48 valandas. 

"Bus imtasi atsakomųjų priemonių. Bet, be abejo, tai yra labai šlykšti Čekijos valdžios provokacija", - žurnalistams sakė Naryškinas.

Savaitraštis "Respekt" balandžio 27 dieną su nuoroda į šaltinį specialiosiose tarnybose pranešė, kad mėnesio pradžioje į Prahą atskrido vyras su Rusijos diplomatiniu pasu ir lagamine atvežė ricino nuodų. Anot leidinio, vyras nuvyko į Rusijos ambasadą. Čekijos televizija gegužės 10 dieną pareiškė, kad šis vyras — laikinai einantis "Rossotrudničestvo" atstovybės Čekijoje vadovo pareigas Andrejus Končakovas. Čekijos žiniasklaida teigia, kad dėl jo policija saugo tris Prahos politikus, susijusius su aikštės priešais Rusijos ambasadą pervadinimu Boriso Nemcovo garbei, paminklo Vlasovo armijos kareiviams pastatymu ir paminklo sovietų maršalui Ivanui Konevui nugriovimu.

Rusijos ambasada Čekijoje paneigė pranešimus apie atvežtus nuodus ir pavadino juos "žiauriais ir šlykščiais". Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Čekijos žiniasklaidos pranešimai panašūs į "eilinę antį". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad niekas nepateikė įrodymų, jog Maskva bandė ką nors nunuodyti Čekijoje.

Ambasada gegužės 11 dieną pareiškė, kad dėl patyčių Čekijos žiniasklaidoje Rusijos diplomatui skamba grasinimai. Diplomatinė atstovybė paprašė Čekijos užtikrinti apsaugą ambasados ​​darbuotojui.

Tegai:
Praha, Rusija
Dar šia tema
Rusijos ambasada atsakė į Linkevičiaus pareiškimus apie "propagandą"
Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose
Džeimsas Gilmoras

Krymo totoriai įvertino JAV nuolatinio atstovo ESBO pareiškimą apie kankinimus

(atnaujinta 20:20 2020.06.05)
Iš JAV ir Ukrainos atstovų lūpų nereikia laukti teisingos informacijos apie Krymo totorių gyvenimą Kryme, mano Krymo totorių visuomenės tarybos pirmininko pavaduotojas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Krymo totorių visuomenės tarybos ir Krymo totorių organizacijos "Kyrym birligi" pirmininko pavaduotojas Enveris Kantemir-Umerovas JAV nuolatinio atstovo ESBO Džeimso Gilmoro žodžius apie žmonių grobimus ir kankinimus Kryme pavadino insinuacijomis.

Anksčiau Gilmoras paragino Rusiją nutraukti "priespaudos kampaniją Kryme", grąžinti Ukrainai visišką pusiasalio valdymą, nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir išvesti savo kariuomenę bei karinę techniką iš rytinės Ukrainos. Anot jo, padėtis Kryme išlieka sunki, nes Krymo totoriai ir kiti, kas priešinosi "Rusijos okupacijai", buvo priversti dingti, buvo savavališkai įkalinti, arba jiems buvo vykdomas priverstinis "psichiatrinis" gydymas, arba jų atžvilgiu vyko parodomieji teismo procesai ir kankinimai. Pareiškimas buvo pateiktas ESBO Nuolatinei Tarybai Vienoje ir paskelbtas JAV misijos tinklalapyje.

"Visa tai yra ne kas kita, kaip insinuacijos ir informacinio karo apraiška. Iš JAV ir Ukrainos atstovų lūpų nereikia laukti teisingos informacijos apie Krymo totorių gyvenimą Kryme", — RIA Novosti pasakė Kantemir-Umerovas.

Anot jo, Krymo totoriai integravosi į Rusijos Krymą ir nekreipia dėmesio į įvairias spekuliacijas, vykstančias tarptautinėse platformose.

"Mes sprendžiame vidines problemas, susijusias su mūsų žmonių reabilitacija ir apgyvendinimu. Mes visiškai nemanome, kad reikalinga įsitraukti į įvairius ginčus ir diskusijas", — pasakė agentūros pašnekovas.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą surengto ten referendumo, kuriame 96,77 % Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 % Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "visiškai uždarytas".

Tegai:
ESBO, JAV, Ukraina, Rusija, Krymas, totoriai
Dar šia tema
Iš Krymo istorijos vadovėlių bus pašalintas skyrius apie kolaboravimą
Ukrainos ambasada paskelbė Lenkijos žydus nuotraukoje Krymo totoriais
Lietuva laiko 1944 metų Krymo totorių deportavimą "genocidu"
Kryme pasakyta apie totorių ir Rusijos gyventojų santykių dinamiką
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį