Elektros perdavimo linijos

Baltijos šalys laukia rezultatų Rusijos bandomajam atjungimui nuo jos elektros tinklų

124
(atnaujinta 19:37 2019.03.06)
Anksčiau Latvijos ir Estijos elektros tinklų operatoriai atsisakė išbandyti elektros energijos sistemų veikimą izoliuotu režimu, nes panašius bandymus Rusija atliks anksčiau

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Baltijos šalys nustatys datą, kai bus atliktas bandomasis atjungimas nuo Rusijos energetikos sistemos, po to, kai panašūs bandymai bus atlikti Kaliningrado srityje, pareiškė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, praneša RIA Novosti.

Jis priminė, kad Rusijos bandymai numatyti gegužės mėnesį.

"Kalbant apie bandymus Baltijos valstybėse, tai, kaip mums pranešta, jos lauks bandymų Kaliningrado srityje rezultatų, o tada nuspręs dėl bandymų laiko savo šalyse. Mes pasirengę dirbti žiede [BRELL]. Net iki 2025 metų. Tačiau kitomis sąlygomis", — pasakė Kozakas.

Anksčiau Latvijos ir Estijos elektros energijos tinklų operatoriai pareiškė, kad jie neatliks savo energetikos sistemų bandymų izoliuotu režimu birželį, kaip tai buvo suplanuota. To priežastimi jie pavadino Rusijos sprendimą atlikti panašius bandymus anksčiau.

Bandymai buvo atidėti neribotam laikui.

Elektros perdavimo linijos
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Atjungimas nuo Rusijos energetikos sistemos yra susijęs su Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasitraukimu iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) energijos žiedo. Planuojama, kad iki 2025 metų Baltijos šalys bus prijungtos prie kontinentinės Europos tinklų.

Rusija aktyviai ruošiasi sukurti sąlygas Kaliningrado srities energetinei nepriklausomybei užtikrinti. Regioną energija aprūpins keturios naujos jėgainės, kurių bendras pajėgumas yra apie vieną gigavatą.

Baltijos šalys taip pat pradėjo ruoštis desinchronizacijai. Elektros energijos tiekimo sistemoms atnaujinti ir modernizuoti respublikos gavo 432,5 milijono eurų iš Europos Sąjungos. Šie pinigai bus panaudoti projekto pirmajam etapui įgyvendinti.

Kai kurie ekspertai mano, kad po Lietuvos išėjimo iš BRELL šalis turės tik energijos tiekimus iš Lenkijos per elektros jungtį "NordBalt", kuri veikia su sutrikimais.

124
Tegai:
Baltijos šalys, Rusija, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (89)
Dar šia tema
EK skyrė 323 mln eurų Baltijos šalių desinchronizacijai nuo Rusijos
Rusija skelbia, kad Lietuva nebus patenkinta, atsijungusi nuo BRELL
Buvo, bet pražuvo: kaip Lietuvos SGD terminalas sugriovė "Baltijos vienybę"
Dmitrijus Peskovas

Kremlius įvertino Rusijos ir JAV santykių būklę

(atnaujinta 08:58 2020.07.13)
Šiuo metu 2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START III) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Rusijos ir JAV santykiai vis dar yra žemame taške, jų būklė labai bloga, sakė Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša RIA Novosti.

"Mūsų santykiai vis dar yra kone žemiausiame taške, padėtis yra labai bloga tiek dvišaliu, tiek turbūt atsižvelgiant į mūsų abiejų šalių atsakomybę už daugiašalius reikalus, visų pirma ginklų kontrolės ir strateginio stabilumo klausimais", — sakė jis.

Peskovas pažymėjo, kad ekspertiniu lygiu yra "kontaktai", tačiau jie neleidžia suprasti šalių atsakomybės "išsaugoti esamus dokumentus", galinčius užtikrinti ginklų kontrolę pasauliniu mastu.

Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

"Abi šalys yra didžiausio branduolinio arsenalo savininkės. Beje, nė viena iš kitų šalių, įskaitant Kiniją, kurią amerikiečiai labai atkakliai bando kviesti į šias derybas, joms neprilygsta. Kinijos arsenalo negalima palyginti nei su Amerikos, nei su mūsų", — pridūrė Peskovas.

2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START III) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis.

Susitarimo galiojimas baigiasi 2021 metų vasario mėnesį, kol Vašingtonas paskelbs, ar ketina atnaujinti susitarimą. JAV pabrėžia, kad reikia įtraukti Kiniją į derybas siekiant sukurti naują trišalį branduolinį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV.

Pekinas šią idėją atmeta. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Rusija pasisako už START III sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
santykiai, JAV, Rusija
Dar šia tema
Idealus ginklas: RF sukūrė elektromagnetinę patranką, kurios šaudymo nuotolis — 10 km
Nufilmuotas amerikiečių lėktuvo perėmimas virš Japonijos jūros
Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas

Putinas neigė ryšį tarp Krymo ir pablogėjusių santykių tarp Maskvos ir Ukrainos

(atnaujinta 17:06 2020.07.12)
Rusijos vadovas priminė įvykių chronologiją ir pareiškė, kad iš pradžių Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir valdžios užgrobimas, po kurio Maskvos požiūris ir keliai su Ukrainos vadovybe tapo "visiškai priešingi"

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pablogėję santykiai tarp Maskvos ir Kijevo nėra susiję su Krymo sugrįžimu į Rusijos Federaciją. Apie tai jis pareiškė "Rossija 1" eteryje.

Rusijos vadovas priminė įvykių chronologiją ir pareiškė, kad iš pradžių Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir valdžios užgrobimas, po kurio Maskvos požiūris ir keliai su Ukrainos vadovybe tapo "visiškai priešingi".

"Bet tik po to Krymas grįžo į Rusiją, o ne atvirkščiai", — aiškino prezidentas.

Krymas nusprendė tapti Rusijos dalimi po Ukrainos perversmo 2014 metų vasario mėnesį. Tada pusiasalyje ir Sevastopolyje buvo surengtas referendumas. Už susijungimą su Rusija balsavo 96,7 proc. Krymo gyventojų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų.

Kaip ne kartą pabrėžė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, Krymo klausimas yra visiškai uždarytas ir negalima kalbėti apie jokį istorinės Rusijos teritorijos "sugrįžimą" į Ukrainą.

Tegai:
Ukraina, Krymas, Rusija
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kaip Konstitucijos pataisomis bus išvengta TSRS klaidų
Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:44 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje Vilniuje iš viso balsavo nei 480 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Sylvesterį Marčiniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97%, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21% rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį - 48,79% rinkėjų", — sakė Marčiniakas.

Jis paaiškino, kad visų pirma balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda