Atminimo paminklas, skirtas Vilniaus televizijos bokšto gynėjams

Rusija pasiūlė sukurti "Melio sąrašą" Lietuvai dėl Sausio 13-osios bylos

193
(atnaujinta 08:34 2019.03.21)
Kaliningrade įvyko posėdis "Rusijos ir Lietuvos santykių plėtros būklė ir perspektyvos, atsižvelgiant į "1991 metų sausio 13 dienos įvykių bylą" ir Rusijos piliečio Jurijaus Melio persekiojimą"

VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Lietuvos TSR Komunistų partijos centrinio komiteto sekretorius 1991 metais, atsargos generolas majoras Algimantas Naudžiūnas pasiūlė sukurti Rusijoje "Melio sąrašą" kaip atsaką į analogiškus sąrašus Rusijos atžvilgiu.

"Mums reikia turėti "Melio sąrašą" prieš juos, kaip ir jie turi "Magnickio sąrašą" prieš mus. Aš kreipiuosi į Kaliningrado srities verslininkus. Ko jūs bijote? Jūs maitinate tuos, kurie teisia jūsų tautiečius!" — pasakė Naudžiūnas posėdyje "Rusijos ir Lietuvos santykių plėtros būklė ir perspektyvos, atsižvelgiant į "1991 metų sausio 13 dienos įvykių bylą" ir Rusijos piliečio Jurijaus Melio persekiojimą" Kaliningrade, kurį surengė portalas RuBaltic.ru.

Naudžiūnas priminė, kad jis taip pat už akių teisiamas baudžiamojoje byloje, iškeltoje prieš jį Lietuvoje dėl įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Tačiau, kaip papasakojo Naudžiūnas, niekas jo neapklausė ir nepaprašė papasakoti apie tai, kas įvyko.

Rusijos tyrimo komitetas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Воскресенский

"Tačiau šiandien aš esu pagrindinis nusikaltėlis, man gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Aš neneigiu, kad buvau Vilniuje tomis dienomis. Buvau Komunistų partijos narys, dalyvavau tuose įvykiuose, gyniau savo tėvynę!" — apibendrino Naudžiūnas.

Jis pasidalino savo istorija apie tai, ką matė Vilniuje 1990 metų rugsėjį. Pasak jo, tuo metu visur Lietuvoje vyravo beteisiškumas, Komunistų partijos rajoniniai ir miesto komitetai buvo suniokoti arba užgrobti tų, kas nekentė sovietų valdžios.

Sovietmečiu Lietuva buvo antroji po Gruzijos respublika pagal gyvenimo lygį, pareiškė generolas, pažymėjęs, kad dabar Lietuvoje didžiulė migracija, o ekonomika sunaikinta. Pasak jo, ateityje gali nelikti net  lietuvių kalbos.

"Man sunku kalbėti apie tai, kas vyksta šiandien Lietuvoje", — pasakė Naudžiūnas.

Savo ruožtu grupės "Alfa" vadas Vilniaus televizijos bokšto šturmo metu, TSRS KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas pareiškė, kad jie vykdė įsakymą ir gynė savo tėvynę. Pasak jo, Lietuva teisia tų įvykių dalyvius už tai, kad jie tiesiog buvo Komunistų partijos nariai.

"Šiandien mes susiduriame su melo lavina, kuri tęsiasi jau 28 metus — nuo sausio mėnesio įvykių Lietuvoje. Mes vykdėme savo karinę pareigą, ir viskas. Bet už tai Jurijus Melis ir dar 66 karininkai ir Rusijos piliečiai atsidūrė Lietuvos Temidės sąraše dėl įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto", — pasakė Golovatovas.

Kaliningrado srities Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas mano, kad prie "Melio bylos" reikia pritraukti visą Rusijos visuomenę, o politologas Aleksandras Nosovičius teisminį precedentą pavadino "visiškai nepriimtinu".

"Reikia padaryti taip, kad visi mūsų piliečiai sužinotų apie šią istoriją. Reikia garsiai šaukti apie tai, kas vyksta, pritraukti visuomenės dėmesį. Tik tokiu būdu galima paveikti Lietuvą, kad ji suprastų, jog mes nepamiršime šio klausimo ir nepaliksime jo neišspręsto", — pabrėžė Nosovičius.

Pasak Kanto Baltijos federalinio universiteto Kriminalinės teisės ir kriminologijos katedros docento Michailo Minenoko, Sausio 13-osios bylos medžiagoje nėra objektyvių įrodymų, kad buvo įvykdyti "karo nusikaltimai". Kartu jis pridūrė, kad Melis teisiamas pagal 2010 metų straipsnį už beveik 20 metų senumo įvykį.

Advokatė vertina Sausio 13-osios bylos kaltinamąjį Melį kaip politikos auką >>

Pranešėjai išreiškė savo nuomonę dėl būsimo Lietuvos teismo sprendimo dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Dauguma jų mano, kad teisminio proceso rezultatas vargu ar bus palankus Meliui. Jie padarė išvadą, kad nuosprendžio paskelbimas — tai "ne tik informacinė provokacija prieš Rusiją, bet ir konkretus žingsnis, padedant Lietuvai sukurti Rusijos kaip "nusikalstamos valstybės" tarptautinį teisinį įvaizdį."

Sausio 13-osios byla

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausio 13 dienos naktį šalia Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluoti susirėmimai.

Lietuvos prokuratūra teigia, kad žuvusieji buvo nužudyti sovietų kareivių, nors Vilnius neturi jokių įrodymų tokiems pareiškimams pagrįsti. Prokuratūra reikalauja, kad 67 žmonės būtų pripažinti kaltais dėl "karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui".

Tarp teisiamųjų yra du Rusijos piliečiai: Jurijus Melis, sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir Genadijus Ivanovas — buvęs karys, gyvenantis vienoje iš Baltijos šalių. Prokuratūra reikalauja, kad Meliui būtų paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, įskaitant į šį laikotarpį jo sulaikymo terminą nuo 2014 metų, o Ivanovui — iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Melis yra kaltinamas tuo, kad 1991 metų sausio 13 dieną tragiškų įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto metu vairavo tanką.

Nuosprendis bus paskelbtas kovo 27 dieną. Anksčiau Vilniaus apygardos teismas ketino paskelbti nuosprendį vasario 18 dieną, tačiau dėl didelės bylos apimties paskelbimas buvo atidėtas.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vyksta pažeidžiant tarptautinę teisę ir vidaus baudžiamuosius įstatymus. Be to, proceso dalyviai kaltinami pagal straipsnius, kurie apskritai neegzistavo 1991 metais.

Udalcovas pasakė, kaip Lietuva pažeidžia žmogaus teises Sausio 13-osios byloje >>

Anksčiau politikas Algirdas Paleckis padarė prielaidą, kad tragiškų sausio 13 dienos įvykių metu "savi šaudė į savus".

Tuo tarpu Rusijos Tardymo komitetas už akių apkaltino buvusį Lietuvos generalinės prokuratūros darbuotoją Simoną Slapšinską už tai, kad jis neteisėtai patraukė atsakomybėn Rusijos piliečius po 1991 metų sausio 13 dieną Vilniuje įvykusių riaušių.

193
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis
Dar šia tema
Kaliningradas nori pervadinti gatvę, kurioje įsikūręs Lietuvos konsulatas
RF ambasadorius Lietuvoje pasveikino su jubiliejumi Jurijų Melį Lukiškių kalėjime
Politologas: Lietuva spekuliuoja Rusijos ir Vakarų konfliktu dėl JAV paramos
Apie "Sausio 13-osios bylos" figūrantą Jurijų Melį bus pasakyta Europos Parlamente
Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Diplomatinis šiurkštumas ir slapti dokumentai: apie Lavrovas kalbėjo su žiniasklaida

(atnaujinta 14:28 2021.01.18)
Pagrindinės užsienio reikalų ministro spaudos konferencijos temos buvo santykiai su JAV ir dvišaliai susitarimai, konfliktas Karabache ir Ukrainoje, padėtis su Navalnu ir kitos

VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas surengė didelę spaudos konferenciją apie 2020 metų darbo rezultatus. Pirmą kartą dėl koronaviruso pandemijos ji vyko tik internetu.

Renginys vyksta kasmet pirmomis sausio darbo savaitėmis. Konferencija skirta praėjusių metų rezultatams, be to, daug klausimų kelia naujųjų metų lūkesčiai.

Apie Rusijos žurnalistų persekiojimą

Lavrovas mano, kad EŽTT gali svarstyti skundus dėl Rusijos žurnalistų padėties Vakarų šalyse.

"Mes norime išugdyti nevyriausybines organizacijas, jos turi visas priežastis kreiptis į teismus, atsisakymas leidžia kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jis, beje, porą kartų jau palietė žiniasklaidos temą, nors anksčiau tokių precedentų nebuvo", — sakė jis per internetinę spaudos konferenciją, kalbėdamas apie situaciją su Sputnik Latvija.

"Tačiau neseniai tokie precedentai buvo sukurti dėl priekaištų, kurie buvo pareikšti iš Vakarų prieš Rusijos žiniasklaidą, todėl EŽTT dabar turi pažvelgti į situaciją, kuriai jau netaikoma jokia dviguba interpretacija, tai yra taip akivaizdu, kad nemanau, jog teisme turi būti ilgai svarstoma, kol bus priimtas nuosprendis", — sakė Rusijos ministras.

"Mes, žinoma, dirbsime ir jau dirbame su tarptautiniais teisininkais, naudosime ir mūsų turimą tautiečių teisių apsaugos fondą, kuris, be kita ko, bus pasirengęs padėti žurnalistams", — pridūrė Lavrovas.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, rusakalbiams Latvijos žurnalistams, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo pateikti kaltinimai dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, jų buvo ieškoma ir jie turėjo pasižadėti neišvykti iš šalies. Kaltinimai pareikšti pagal Latvijos baudžiamojo įstatymo 84 straipsnį — ES sankcijų režimo pažeidimas — bausmė nuo piniginės baudos iki įkalinimo. Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. Rusijoje vykdant projektą "Mes neatsižadame savųjų" buvo paleista plataus masto informacinė kampanija, palaikanti Latvijos žurnalistus.

Dėl START sutarties pratęsimo

Kaip pažymėjo ministras, Rusijos Federacija laukia konkrečių naujosios JAV administracijos pasiūlymų dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START III) ir dialogo dėl strateginio stabilumo pratęsimo.

Ministras situaciją ginklų kontrolės srityje pavadino "visiškai nenormalia". "Mes girdime apie Baideno administracijos ketinimą atnaujinti dialogą su mumis šia tema. Ir, be kita ko, bandysime susitarti dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimo iki jos galiojimo pabaigos vasario 5 dieną. Lauksime konkrečių pasiūlymų. Mūsų pozicija yra gerai žinoma, ji lieka galioti" — aiškino Lavrovas.

START III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat neviršitų 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų paleidimo įrenginių. Šiandien START III yra vienintelė ginklų ribojimo sutartis, galiojanti tarp Rusijos ir JAV, tačiau jos galiojimas baigiasi vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.

Be to, kaip pabrėžė Lavrovas, Rusija tikisi gauti atsakymą į klausimą, kas tiksliai nulems JAV poziciją dėl branduolinių ginklų naudojimo.

"Mums labai svarbu, kaip galiausiai ir kas galiausiai nulems JAV poziciją strateginių puolamųjų ginklų srityje", — spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras.

"Mes negavome atsakymo į šią iniciatyvą, tikriausiai jau prieš dvejus metus, jei ne daugiau, kad naujose sąlygose aiškiai patvirtintume tai, ką savo laiku sakė Gorbačiovas ir Reiganas. Dėl branduolinio karo nepriimtinumo, dėl negalėjimo laimėti branduolinio karo ir dėl to, kad branduolinis karas dėl šių priežasčių niekada neturėtų būti pradėtas", — sakė ministras.

Rusijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad šiuo metu Rusija nežino naujojo JAV specialiojo įgaliotinio ginklų kontrolės klausimais pozicijos, tačiau šiuo metu šias pareigas einančio Maršalo Bilingslio pozicija yra aiškiai neigiama.

Anksčiau Bilingslis parašė straipsnį, kuriame išdėstė Vašingtono poziciją, kodėl START sutartis nėra pratęsiama, nurodydamas, kad START III sutartis neapima daugiau nei 60 procentų Rusijos strateginių ginklų.

"Jis viename iš savo pareiškimų aiškiu tekstu pasakė, kad jokiu būdu naujoji administracija neturėtų paklusti Rusijos gudrybėms ir padaryti pareiškimą apie branduolinio karo nepriimtinumą", — sakė Lavrovas, pažymėdamas, kad šis supratimas atspindi doktrininius principus, įtvirtintus JAV jėgos ir branduolinių ginklų panaudojimo srityje.

Apie situaciją su Navalnu

Tinklaraštininko Aleksejaus Navalno sulaikymas priklauso teisėsaugos institucijų kompetencijai, kalbama apie Rusijos įstatymų įgyvendinimą, sakė Lavrovas.

Ieškomas Navalnas sekmadienį iš Vokietijos grįžo į Rusiją. Jis buvo sulaikytas oro uoste, pranešė Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba. Tolesnę Navalno suvaržymo priemonę nustatys teismas, iki teismo sprendimo jis bus suimtas, pažymėjo tarnyba.

"Byla su Navalnu įgijo užsienio politikos garsą dirbtinai ir visiškai neteisėtai. Viskas, kas nutinka Navalnui, dėl jo grįžimo, sulaikymo priklauso teisėsaugos institucijų kompetencijai", — spaudos konferencijoje sakė Lavrovas.

"Užsienio reikalų ministerijai negali būti jokių klausimų. Mes kalbame apie Rusijos įstatymų įgyvendinimą. Jei kai kuriose kitose šalyse jų pačių įstatymų įgyvendinimas laikomas kažkuo antraeiliu, palyginti su kai kurių geopolitinių tikslų pasiekimu, tai yra jų problema. Mūsų atveju teisėsauga suformulavo savo poziciją ir šią poziciją formulavo labai ilgai, nuo rugpjūčio mėnesio", — pridūrė jis.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Rusija dar negavo iš Vokietijos jokių reikšmingų įrodymų apie tariamą Rusijoje sulaikyto tinklaraštininko apnuodijimą.

"Nėra jokių daiktinių įrodymų, nieko apie "tris butelius" su neva nuodų pėdsakais, jokių toksikologinio pranešimo kopijų, jokių biologinių tyrimų ir jų analizės rezultatų", — spaudos konferencijoje sakė Lavrovas.

Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad Vokietijos atsakymas į Rusijos tyrimus — tik atsirašinėjimas.

"Kalbant apie Generalinės prokuratūros atsiųstus klausimus, tai yra jos prerogatyva. Manau, kad, žinoma, reikėtų išsiųsti papildomą prašymą, kad tik kolegos vokiečiai nesijaustų jau įvykdę savo funkcijas. Tai buvo atsirašinėjimas, nevertas departamento, pakviesto atsakyti už teisinius teisėsaugos aspektus", — spaudos konferencijoje sakė Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paragino Vakarų partnerius parodyti mandagumą, atmesti diplomatinio šiurkštumo būdus ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus situacijoje su Rusijos tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu.

Ministras pabrėžė, kad Vokietija, Prancūzija ir Švedija turi pateikti Rusijos pusei tų analizių rezultatus, kuriuose, pasak jų, "yra tam tikros ir dar nežinomos karo medžiagos". Lavrovas pažymėjo, kad kadangi Rusijai nebuvo duota jokių atsakymų Aleksandro Litvinenko byloje ir situacijos su Skripalių atveju, situacijoje su Navalniu irgi nieko nebuvo numatyta.

"Jie mums nieko neduoda apie Navalną. Klausykite, jei norite sužinoti tiesą, tada būkite mandagūs žmonės ir laikykitės įstatymų. Vykdykite savo įsipareigojimus. Nenaudokite diplomatinio grubumo, teigdami, kad "mes jums nieko neduosime, jūs pagal apibrėžimą esate nuodytojai". Mes taip nekalbėsime. Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už užsienio politikos aspektą šioje istorijoje. Mūsų partneriai negali taip elgtis", — sakė užsienio reikalų ministras.

Anksčiau Lavrovas, komentuodamas Vakarų šalių raginimus paleisti Navalną, teigė, kad jų tikslas buvo nukreipti dėmesį nuo giliausios krizės, kurioje atsidūrė liberalaus vystymosi modelis. Pasak jo, "galima tiesiogiai pajusti, su kokiu džiaugsmu ateina komentarai, tarsi jie būtų nukopijuoti".

Apie cenzūrą ir žodžio laisvę JAV

Rusija tikisi, kad JAV visuomenė neleis elitui naudoti cenzūros kovoje vienas su kitu, pasekmės gali būti rimtos visam pasauliui, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Tikėkimės, kad vis tiek Amerikos visuomenė neleis elitui naudoti šios akivaizdžiausios cenzūros kovoje prieš vienas kitą, akivaizdžiai pažeidžiant konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau tai yra Amerikos visuomenės problema. Jei Amerika nesusitvarkys su šia problema, mes negalime nieko padaryti, tačiau tada turime būti pasirengę, visi turi būti pasirengę tokios Amerikos valstybės nesėkmės pasekmėms, o pasekmės pasaulio arenoje bus labai rimtos. Manau, kad visi tai supranta", — sakė Lavrovas.

Be to, kaip pažymėjo ministras, JAV grasino atimti iš Telegram galimybę teikti savo paslaugas, tai bus įdomu.

"Jau girdėjau, kad jie grasino iš Telegram atimti galimybę teikti savo paslaugas, bus įdomu", — sakė Lavrovas.

Jis priminė, kad Jungtinės Valstijos yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, pastarasis joms yra privalomas dokumentas, taip pat Helsinkio baigiamojo akto, ESBO dokumentų serijos, Paryžiaus chartijos už naują Europą, 1999 metų Europos saugumo chartijos narė.

"Visuose šiuose dokumentuose rašoma: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti laisvą nuomonę. Ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti, skleisti bet kokią informaciją ir idėjas, neatsižvelgiant į valstybės sienas, žodžiu, raštu, spausdintinėmis ar meninėmis išraiškos formomis, ar kitais jūsų pasirinktais būdais", — sakė Rusijos ministras.

Sausio pradžioje JAV prezidento Donaldo Trampo šalininkai šturmavo Kapitolijų po Trampo mitingo Vašingtone, kongreso veikla buvo nutraukta kelioms valandoms. Dėl riaušių žuvo demonstrantė ir policininkas, dar trys mirė dėl priežasčių, nesusijusių su smurtu. Teisėsaugos institucijoms numalšinus riaušes kongreso pastate, kongresmenai patvirtinoDžo Baideno pergalę prezidento rinkimuose. Kongreso Atstovų Rūmai paskelbė Trampui dėl maištavimo kurstymu.

Twitch, Twitter, Facebook, Youtube ir Instagram anksčiau už tam tikrą laiką blokavo Trampo paskyras dėl jo pareiškimų apie sausio 6-osios riaušes Vašingtone. Priežastis buvo vaizdo ir teksto žinutės su kreipimais į protestuotojus, kurie užgrobė Kapitolijaus pastatą Vašingtone. Iš vienos pusės ragindamas elgtis taikiai ir eiti namo, Trampas juos pavadino patriotais ir paskelbė apie sukčiavimus rinkimų metu.

Apie situaciją su Karabachu

Maskva neturi minčių dėl Kalnų Karabacho nepriklausomybės pripažinimo ir jo įtraukimo į Rusijos sudėtį, sakė Lavrovas.

"Kalbant apie egzotišką pasiūlymą įtraukti Kalnų Karabachą į Rusijos Federaciją, kaip suprantu, Karabacho nepriklausomybės niekas nepripažįsta, įskaitant Armėnijos Respubliką, mes neturime tokių minčių. Mes sprendžiame iš to, kad visi šio regiono klausimai turėtų būti išspręsta tarp čia esančių šalių ir pirmiausia tarp Armėnijos ir Azerbaidžano", — sakė Rusijos ministras.

Jis pabrėžė, kad Rusijos Federacija būtų pasirengusi padėti rasti sprendimą, kuris užtikrintų taiką, stabilumą ir saugumą šiame regione.

Be to, pasak Lavrovo, Kalnų Karabacho statusas sąmoningai neminimas 2020 metų lapkričio 9 dienos trišaliuose susitarimuose.

"Kalbant apie Kalnų Karabacho statusą, lapkričio 9 dienos susitarimuose neminimas. Tai buvo padaryta sąmoningai. O teritorija, kurioje dislokuoti Rusijos taikdariai, yra Rusijos taikos palaikymo kontingento atsakomybės zona", — sakė Lavrovas.

Lapkričio 9 dieną triišaliame Rusijos Federacijos, Armėnijos ir Azabereidžano vadovų pareiškime, kuris nutraukė šešių savaičių karo veiksmus Kalnų Karabache, nėra jokių "slaptų prisirišimų", sakė Lavrovas.

"Nėra jokių slaptų priedų. Ir aš nematau, kokios temos gali būti kažkokių "paslapčių" objektas", — sakė ministras.

Konfliktas Karabache prasidėjo 1988 metais, kai Kalnų Karabacho autonominis regionas paskelbė apie pasitraukimą iš Azerbaidžano TSR. Per ginkluotą konfrontaciją 1992–1994 metais Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho ir septynių gretimų regionų kontrolę. Nuo 1992 metų vyksta ESBO Minsko grupės, kuriai vadovauja trys pirmininkės — Rusija, JAV ir Prancūzija, derybos dėl taikaus konflikto sprendimo. Azerbaidžanas reikalauja išsaugoti savo teritorinį vientisumą, Armėnija gina nepripažintos respublikos interesus, nes KKR nėra derybų šalis.

Kovos Karabache atnaujintos 2020 metų rugsėjo pabaigoje, paaštrėjus konfliktui, žuvo civiliai gyventojai. Šalys kelis kartus bandė sudaryti paliaubas, tačiau tik lapkričio 10-osios naktį pasiektas trišalis susitarimas pasirodė esąs sėkmingas. Tarpininkaujant Maskvai, Azerbaidžanas ir Armėnija susitarė visiškai nutraukti ugnį ir iškeisti kalinius bei mirusiųjų kūnus. Jerevanas taip pat perdavė Baku Kelbajaro, Lačino ir Agdamo rajonus. Be to, regione yra įsikūrę Rusijos taikdariai.

Tegai:
Kalnų Karabachas, Rusijos žiniasklaida, Aleksejus Navalnas, Rusija, Sergejus Lavrovas
Sputnik V vakcina

Europoje paskelbė "Sputnik V" gebėjimą sustabdyti pandemiją

(atnaujinta 11:31 2021.01.18)
Anot žurnalistų, Vakarų "pasakotojai" daugelį metų neigė Rusijos pasiekimus ir dabar stebisi pranešimu apie vaistų kūrimą

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Rusija sukūrė vakciną "Sputnik V" ir pademonstravo gebėjimą savarankiškai sukurti vaistą, galintį nuslopinti koronaviruso pandemiją, rašo Prancūzijos laikraštis "Monde diplomatique".

Straipsnio autorius Federikas Kuskas (Federico Cuzco) mano, kad Vakarai į šio vaisto atsiradimą reagavo skeptiškai ir abejingai dėl nežinojimo apie Rusijos mokslo tradicijas.

"Dėl kalbinių, kultūrinių ir politinių skirtumų, iš nežinojimo Rusijos iniciatyvos įtariai vertinamos", — sakė Kuskas.

Žurnalistas pabrėžė, kad vakcinos "Sputnik V" sukūrimas yra visos istorinės mokslo raidos Rusijoje grandinės rezultatas. Tačiau, jo nuomone, Vakarų "pasakotojai" daugelį metų neigė Rusijos pasiekimus ir dabar nustemba dėl paskelbto vaisto.

"Skirtingai nuo tokių šalių kaip JAV ir Europos Sąjunga, kur farmacijos laboratorijos primeta savo vaistus astronominėmis kainomis, Rusija nesivaiko pinigų", — nuomonę išsakė straipsnio autorius.

Jis pridūrė, kad "Sputnik V" dabar plinta visame pasaulyje ir galbūt po 50 metų niekas neatsimins vakarietiškų įtarimų dėl Rusijos vakcinos.

Rugpjūčio mėnesį Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V". Vaistas sukurtas remiantis ištirta ir patikrinta žmogaus adenovirusinių vektorių platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nebuvimas.

Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Europa, Rusija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kauno klinikose prasidėjo revakcinacija nuo koronaviruso
Lietuvoje paskelbta "Pfizer" vakcinos tiekimo atnaujinimo data
Lietuvos kariuomenės šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Simbolinio mygtuko paspaudimas. Kaip politikai Lietuvos likimą sprendžia

(atnaujinta 14:40 2021.01.18)
Kiek daug Lietuvos gyvenime sprendžia politikų veiksmas, ar vienas mygtuko paspaudimas gali nulemti rimtus pokyčius, dažnai savo planais politikais dalinasi ir socialiniuose tinkluose

Uniforma sukuria monolitinį organizcijos įvaizdį. Uniforma simbolizuoja organizacijos ir jos narių statusą visuomenėje. Uniforma atlieka daugelį funkcijų.

Karinė uniforma leidžia nesunkiai atskirti karį nuo civilio. Policijos uniformos taip pat leidžia greitai atpažinti tų tarnybų darbuotojus ir aiškiai nurodo jų statusą bei įgaliojimus.

Suvienodindama žmonių išvaizdą uniforma atlieka ir tam tikrą psichologinį vaidmenį. Uniforma nuteikia uniformuotus priimti ne kaip atskirus individus, o kaip vieną visumą. Monolitą.

Gal todėl krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas stengiasi neatsilikti nuo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės. Abu ministrai pamėgo fotografuotis su uniformuotais. Nuotraukomis dalinasi savo Facebook laiko juostoje.

Foto su uniformuotais kariais bei policininkais ministrams ne tik padeda susitapatinti su kariais bei policininkais, bet turi estetinės reikšmės ir ministrų veidaknygėms.

O krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veidaknygė atlieka dar ir atgrasymo funkciją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Aplankiau SOP (Specialiųjų operacijų pajėgų štabą). Per dešimtmetį keitėsi žmonės, ginklai, bet motyvacija, patriotiniai motyvai niekur nedingo. Profesionalumas ugdomas ir tarptautinėse misijose toli nuo Lietuvos. Taigi turime aštrų ginklą — specialias pajėgas, kurios taip pat skirtos priešui atgrasyti".

Patriotiniai motyvai niekur nedingo 1
Screenshot
Patriotiniai motyvai niekur nedingo

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "Krentant gausiam sniegui Rukloje aplankyta NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Vadas plk.ltn. Peer Papenbroock detaliai pristatė kovinės grupės galimybes.

Ministras savo Facebook draugams referuoja, kad su Vokietijos ambasadoriumi Matthias Peter Soon aptarė šalių bendradarbiavimą ir jo plėtrą. Ministras su ambasadoriumi pasidžiaugė, kad vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami.

Taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad "ypatingai daug Vokietija prisideda prie kovinės grupės ir karinės infrastruktūros vystymo. Visa tai prisideda prie atgrasymo…", — pabrėžė ministras.

Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami 2
Screenshot
Vokiečių kariai Lietuvoje yra gerai priimami

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apsilankė ir Pabradėje. Ten taip pat nusifotografavo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: "O šiandien Pabradėje išskleista JAV 2-8 CAV bataliono kovinė vėliava su šūkiu "Honor and Courage". Sunkusis JAV batalionas trečią kartą dislokuotas Lietuvoje ir kaip ir kitos sąjungininkų pajėgos — išlieka svarbiu atgrasymo veiksniu mūsų regione".

"Nežinau kaip dabar Teksase, kur batalionas nuolat dislokuotas, bet Pabradėje dabar žvarbus oras", — meteorologines sąlygas Pabradėje pakomentavo ministras.

Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava 3
Screenshot
Pabradėje išskleista JAV bataliono kovinė vėliava

Ponas Arvydas Anušauskas spaudžia ne tik savo Facebook mygtukus. Ponas Anušauskas savo veidaknygėje anonsavo ir apie simbolinio mygtuko paspaudimą. Ne tik anonsavo, bet ir jį paspaudė.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko mygtuko paspaudimu Krašto apsaugos ministerija sudarė 2021 metų šauktinių sąrašus, į kuriuos buvo įtraukti 38 tūkst. 177 18—23 m. amžiaus jaunuoliai.

Karo prievolininkų sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Simbolinio mygtuko paspaudimas 4
Screenshot
Simbolinio mygtuko paspaudimas

"Aš visus šauktinius sveikinu su pradėtu šauktinių sąrašų sudarymu. Tai yra pirmas žingsnis prieš pradedant šaukimą. Ir aš manau, kad labai gerai, jog simboliškai visa tai sutampa su sausio įvykių trisdešimtmečiu, kuomet prieš trisdešimt metų savanoriai taip pat stojo ginti savo beatsikuriančios valstybės", — surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė krašto apsaugos ministras Anušauskas.

Anušauskas taip pat informavo, kad šauktinius planuojama skiepyti COVID-19 vakcina. "Šauktiniai taip pat bus skiepijami, aš manau, kad tai irgi prisidės prie to, kad jie galėtų normaliai atlikti tarnybą", — žadėjo ministras.

Visgi ministras informavo, kad kol kas šauktiniai yra tik dešimti eilėje gauti COVID-19 skiepus.

Be to ministerija įspėja, kad karo prievolininkams už ministerijos nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tad teisintis baime kariuomenėje užsikrėsti "korona" neverta.

Pernai lapkritį buvo skelbta apie koronaviruso protrūkį kariuomenėje — iš viso buvo apsikrėtę per 200 karių. Vėliau informaciją apie susirgimus imta slėpti. Kodėl?

"Todėl kad mes matome, jog ir NATO kariuomenės neskelbia, o mes nenorime būti kažkokie išskirtiniai. Tai nėra esminis dalykas, plius mes karinė organizacija esame, todėl ne visą informaciją būtina žinoti viešai. Mes atsiskaitome savo politinei vadovybei — krašto apsaugos ministrui, prezidentūrai", — žiniasklaidai paaiškino Lietuvos kariuomenės vado spaudos atstovas mjr. Tomas Balkus.

Anot majoro Balkaus, nors visos apsaugos priemonės taikomos, kariuomenėje irgi užsikrečiama koronavirusu, "nes gyvename Lietuvoje, o ne kokiame nors izoliatoriuje".

Visokius galima spaudyti mygtukus. Savo veidaknygės. Jeigu esi krašto apsaugos ministras, turi galimybę paspausti krašto apsaugos kompiuterių programos mygtuką ir pašaukti karo prievolininkus. Būdamas Lietuvos Seimo nariu taip pat daug gali padaryti savo kraštui. Paspausti balsavimo mygtuką.

Seimo narys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mygtuką Seime ir paspaudė. Už paspaudimą gavo užklausą. Iš žurnalisto Vytauto Matulevičiaus ir buvusio vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono Alfonso Bulotos.

"Ar imlūs jauni kariai apsaugoti nuo tokio nematomo priešo košmaro kaip narkotikai?" — pasibaisėjęs valdžios ketinimais dekriminalizuoti kvaišalus, retoriškai klausė buvęs vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas Alfonsas Bulota.

Į dvasininko klausimą geriausiai atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, balsuodamas "už".

Žurnalistas Vytautas Matulevičius: "Deja, Seimo siekis dekriminalizuoti "nedidelį kiekį" narkotikų Lietuvoje buvo sutiktas su stulbinančia ramybe — nepalyginamai daugiau triukšmo kilo, kai pasikeitė prekybos alkoholiu taisyklės".

Dvasininkas klausia ministrą dėl narkotikų 5
Screenshot
Dvasininkas klausia ministrą dėl narkotikų

Vytautas Matulevičius mano, kad teisūs tie, kas tvirtina, jog šitais sprendimais bus padaryta nepataisoma žala šalies jaunajai kartai, jos gyvybingumui ir atvertas kelias į daugybę naujų tragedijų, kurių ir taip nestinga.

Neabejotina, kad tai atves į dar didesnį narkotikų mafijos suklestėjimą, su kuriuo teisėsauga sunkiai tvarkosi.

"Ar tai ne cinizmas esamomis sąlygomis forsuoti tokius projektus?", — retoriškai klausia Vytautas Matulevičius. Ir savo komentarą iliustruoja Lietuvos karių pratybose Ispanijoje foto nuotrauka.

Tarp uniformuotų Lietuvos karių krašto apsaugos ministro Anušausko nesimato. Gal tuo metu Seimo narys Anušauskas spaudė mygtuką už "nedidelį kiekį" narkotikų... Veidaknygėje galima daug turėti veidų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Krašto apsaugos ministerija, Arvydas Anušauskas, Lietuva