Buvęs grupės Alfa vadas, TSRS KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas

Golovatovas papasakojo, kodėl Lietuvai reikėjo teismo dėl "Sausio 13-osios bylos"

218
(atnaujinta 17:28 2019.08.07)
Buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas, kuris trečiadienį Lietuvoje buvo nuteistas 12 metų kalėjimo, pareiškė, kad ketina apskųsti Vilniaus teismo sprendimą

VILNIUS, kovo 27 — Sputnik. Lietuvos valdžios atstovams reikėjo teismo dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto, kad po to panaudotų nuosprendį, reikalaudami kompensacijos iš Rusijos už Baltijos šalių "sovietinę okupaciją", interviu Sputnik Lietuva pareiškė buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Golovatovas už akių buvo nuteistas 12 metų kalėjimo, buvęs TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas buvo nuteistas 10 metų kalėjimo. Jie buvo apkaltinti dėl "karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui".

Vieninteliai rusai, kurie stojo prieš teismą, — Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas — gavo atitinkamai septynerius ir ketverius metus kalėjimo.

"Galutinis tikslas yra gauti apkaltinamąjį nuosprendį ir po to panaudoti jį, reikalaujant kompensacijos už Lietuvos, Latvijos ir Estijos "okupaciją". Lietuva eina priešakyje. Tai pats svarbiausias dalykas. <...> Tai, ką daro Lietuva, akivaizdu, kad visa tai yra melas ir faktų iškraipymas. Jei 1992 metais buvo apie 500 nukentėjusiųjų, tai šiandien jų jau yra pusantro tūkstančio. Iš kur jie atsirado?" — kalbėjo Golovatovas.

Kaip anksčiau rašė Sputnik Lietuva, į teismo posėdį nebuvo įleisti Rusijos ambasados ​​Lietuvoje darbuotojai ir Rusijos žiniasklaidos atstovai. Kaip pažymėjo diplomatinė misija, jiems buvo pasakyta, kad "nėra vietų".

Golovatovas pareiškė, kad stebėjo tiesioginę posėdžio transliaciją ir matė, kad laisvų vietų buvo pakankamai. Jis šį sprendimą pavadino Lietuvos užgaida, o patį procesą — šališku teismu, kurį Lietuvos valdžia surengė tik "sau".

"Suteikite galimybę dalyvauti spaudos atstovams, suteikite galimybę Lietuvos ambasados ​​konsulinei įstaigai. Kodėl tie žmonės nebuvo įleisti? Normos visur vienodos, visame pasaulyje. Lietuva vėl eina priešingai nei visa planeta", — pasipiktino Golovatovas.

Jis pridūrė, kad ketina pateikti apeliacinį skundą. Pasak jo, ateityje į šį procesą reikia pritraukti teisinių ir istorinių klausimų ekspertus.

1991 metų sausio 13-osios naktį netoli Vilniaus televizijos bokšto prasidėjo ginkluoti susidūrimai, kurių metu žuvo 14 žmonių, dar 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos teismas baigė nagrinėti bylą 2018 metų spalį. Lietuvos prokuratūra nepagrįstai tvirtino, kad prie Vilniaus televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų kareivių, ir reikalavo, kad 67 žmonės būtų pripažinti kaltais.

Rusijoje "Sausio 13-osios byla" vadinama politiniu procesu, vykdomu, laikantis "blogiausių baudžiamojo teisingumo tradicijų". Taip pat pažymėta, kad jis vykdomas, pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos vidaus baudžiamąją teisę.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
218
Tegai:
Lietuva, teismas, Rusija, Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Rusijos diplomatams neleista dalyvauti 1991-ųjų įvykių bylos teismo posėdyje
Teismas paskyrė Jurijui Meliui septynerių metų kalėjimo bausmę
Vladimiras Putinas

Putinas paskelbė apie pirmosios vakcinos nuo koronaviruso registraciją Rusijoje  

(atnaujinta 15:30 2020.08.11)
Anot Rusijos vadovo, viena iš jo dukrų jau buvo paskiepyta nuo koronaviruso ir dabar jaučiasi gerai

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pirmosios koronaviruso vakcinos registraciją Rusijoje.

"Kiek žinau, šį rytą buvo pirmą kartą pasaulyje buvo įregistruota vakcina nuo naujos koronavirusinės infekcijos", — RIA Novosti citavo Putiną sakydamas susitikime su vyriausybės nariais.

Jis paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Michailo Muraškos apie tai išsamiau informuoti.

"Nors žinau, kad ji veikia gana efektyviai, ji formuoja stabilų imunitetą ir, pasikartosiu, išlaikė visus būtinus patikrinimus", — sakė Putinas.

Jis taip pat teigė, kad viena iš jo dukrų buvo paskiepyta nuo koronaviruso.

"Viena iš mano dukrų pasiskiepijo pati. Šia prasme ji dalyvavo eksperimente. Po pirmosios vakcinacijos jos temperatūra buvo 38, kitą dieną — 37 su trupučiu", — sakė Putinas.

"Po antrosios injekcijos, antrosios vakcinacijos, temperatūra taip pat šiek tiek pakilo ir po to išnyko. Ji jaučiasi gerai, o titrai yra aukšti", — pridūrė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad "daugelis žmonių iš viso neturi jokių išorinių simptomų, o po vakcinacijos nėra jokios temperatūros. Apskritai viskas vyksta taip, lyg nieko nebūtų padaryta", — padarė išvadą Putinas.

Rusijos vadovas išreiškė viltį, kad kitos šalys, sekdamos Rusijos pavyzdžiu, sukurs vakcinas nuo koronaviruso.

"Mes užsiregistravome pirmą kartą. Tikiuosi, kad mūsų kolegos užsienyje taip pat judės į priekį ir atsiras daugybė produktų, kurie gali būti naudojami rinkoje, pasaulinėje vaistų, vakcinų rinkoje", — sakė jis.

Sečenovskio universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos tyrimai, kuriuos sukūrė Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras. Tyrime, kuriame dalyvavo 38 savanoriai, vakcinos saugumas buvo patvirtintas. Pastebėta, kad visiems, kas pasiskiepijo, susiformavo imunitetas infekcijai. Pirmoji savanorių grupė buvo išleista liepos 15 dieną, antroji — liepos 20 dieną.

Ikiklinikiniai COVID-19 vakcinos tyrimai buvo atlikti Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre ir Gynybos ministerijos 48 tyrimų institute, klinikiniai tyrimai Sečenovo institute ir Burdenko pagrindinės karo ligoninės filiale.

Ji turi patekti į apyvartą nuo 2021 metų sausio 1 dieną.

Vaistas, skirtas COVID-19, bus pradėtas gaminti dviejose vietose —  Gamalėjaus vardo centre ir bendrovėje "Binnopharm", sakė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška.

"Šiuo metu vakcina bus pradėta gaminti dviejose vietose: Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Gamalėjaus centre ir bendrovėje "Binnopharm". Tuo pačiu metu, padedant Pramonės ir prekybos ministerijai "Sberbank" projekto biurui, rengiami techniniai reglamentai, kaip padidinti produkciją daugybės vidaus atstovų vietose. Tokių yra mūsų šalyje" , — sakė Muraška Rusijos Federacijos prezidento susitikime su vyriausybės nariais.

Be to, pasak ministro, Rusijos tiesioginių investicijų fondas investuoja į vakcinos gamybą ir platinimą užsienyje.

"Kelios šalys jau rodo susidomėjimą ja", — sakė Muraška.

Jis pirmasis pasiūlė skiepyti medicinos darbuotojus ir mokytojus.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Lietuvoje patvirtinta 18 naujų COVID-19 atvejų
Krovininis traukinys

Kaliningrade atsiras naujas krovininio transporto ir logistikos centras

(atnaujinta 11:29 2020.08.11)
Manoma, kad kroviniai į Rusiją ir iš jos praeis per transporto ir logistikos centrą, taip pat kroviniai, gabenami iš Europos į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis ir priešinga kryptimi

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Rusijos transporto ministerija, Kaliningrado srities vyriausybė ir "Rusijos geležinkeliai" pasirašė susitarimą dėl krovinių pervežimo ir logistikos centro "Zapadnyj" sukūrimo regione, pranešė ministerija.

"Rugpjūčio 7 dieną Kaliningrade buvo pasirašyta Rusijos susisiekimo ministerijos, Kaliningrado srities vyriausybės ir Rusijos geležinkelių sąveikos sutartis. Kaip dokumento dalį šalys susitarė dėl bendradarbiavimo įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai", įtrauktas į magistralinės infrastruktūros modernizavimo ir išplėtimo išsamų planą laikotarpiui iki 2024 metų. Susitarimo objektas yra centrinio krovininio multimodalinio transporto ir logistikos centro "Zapadnyj" sukūrimas Dzeržinskajos Novajos stoties krovinių sektoriaus pagrindu", — sakė įstaigos spaudos tarnyba.

Susisiekimo ministerija pažymi, kad tai yra ketvirtoji sutartis, pasirašyta su Rusijos Federacijos subjektais įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai". Anksčiau panašūs dokumentai buvo pasirašyti Kalužsko, Sverdlovsko ir Maskvos regionuose.

Dėl savo vietos transporto ir logistikos centras "Zapadnyj" atliks eksporto-importo centro vaidmenį, per kurį prekės eis tiek į Rusiją, tiek iš jos, taip pat prekės, siunčiamos iš Europos į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis ir atgaline kryptimi.

Pagrindiniams projekto parametrams apskaičiuoti buvo sukurtas skaitmeninis "Transporto ir logistikos centro" tinklo modeliavimo modelis, naudojantis Rusijos transporto ministerijos suformuotos Rusijos transporto ir ekonominės pusiausvyros duomenimis su prognoze iki 2035 metų.

Modelis patvirtino projekto skaičiavimus, įskaitant: krovinių bazę, prekių judėjimo greitį naudojantis tinklo infrastruktūra, reikiamą tinklo įrenginių pajėgumą.

"Kaliningrado sritis aktyviai dalyvavo įgyvendinant federalinį projektą "Transporto ir logistikos centrai". Tai yra geras federalinių ir regioninių valdžios institucijų, taip pat suinteresuotų investuotojų bendro darbo pavyzdys. Susitarimas taps pagrindu pasiekti Rusijos prezidento ir vyriausybės iškeltus tikslus sukurti pagrindinį transporto ir logistikos centrų tinklą", — Rusijos Federacijos transporto ministerija cituoja transporto ministro pavaduotojo Aleksejaus Semionovo žodžius.

Tegai:
krovinių vežimas, Kaliningradas
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė