Rusijos Federacijos Tarybos posėdis, archyvinė nuotrauka

Rusijos Federacijos Tarybos narys: "Sausio 13-osios byla" atviras šališkas teismas

98
(atnaujinta 17:23 2019.08.07)
Politiko nuomone, teismas neturi nieko bendro su teisingumu, tai tiesiog politinis reiškinys, o panašūs veiksmai kitose pasaulio šalyse europiečių vertinami visiškai kitaip

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos tarptautinio komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas mano, kad "Sausio 13-osios bylos" nuosprendis yra duoklė politikai, o ne teisingumui.

"Jis iš tiesų yra duoklė politikai, o ne teisingumui. Jau buvo reiškiamos pretenzijos šiam farsui... Ir apskritai šis procesas yra atviras politinis šališkas teismas, ne daugiau", — Facebook parašė Kosačiovas.

Politikas teigia, kad teismo metu buvo ignoruojami argumentai, kurie paneigia sovietų kareivių prisidėjimą prie civilių gyventojų žūčių tą tragišką dieną.

"Juk teisiami žmonės, kurie su ginklais rankose bandė ginti šalies teritorinį vientisumą. Sprendžiant iš teismo nuosprendžio, buvo nuspręsta, kad jie jėga bandė sustabdyti žmonių judėjimą link laisvės ir nepriklausomybės. Pasikėsino į šią laisvę", — tvirtina Rusijos politikas.

Be to, Kosačiovas ragina atkreipti dėmesį į Lietuvos valdžios paramą Ukrainos ir Gruzijos valdžioms, kurios panaudojo ar vis dar naudoja ginklus prieš savo piliečius.

"Bet tos pačios Lietuvos vadovybė ryžtingai remia tas pačias Gruzijos ir Ukrainos valdžios institucijas, kurios taikė ir vis dar taiko jėgą tuo mastu, kuris gerokai viršija tai, kas vyko 1991 metais Vilniuje", — piktinasi politikas.

Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje". Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį "Sausio 13-osios byloje" vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena. Rusijos URM pažadėjo būtinai atsakyti į Lietuvos veiksmus.

Sausio 13-osios įvykiai

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.

Įvykių dalyviai iš Tarybų pusės teigia, kad laisvės gynėjai buvo nužudyti provokatorių, kurie šaudė iš kaimyninių namų stogų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

98
Tegai:
Lietuva, Rusija, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (110)
Dar šia tema
Teisinės sistemos gėda: Lietuva paskelbė nuosprendžius "Sausio 13-osios byloje"
Rusijos žurnalistai neįleidžiami į "Sausio 13-osios bylos" posėdį — video
Teisininkas: Rusijai nėra jokių apribojimų ištirti Lietuvos teisėjų veiksmus
Kerčės gatvėje, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas paragino Kijevą liautis šantažuoti Krymą vandeniu

(atnaujinta 11:52 2021.03.02)
Regionas valdo tik savo išteklius ir visi probleminiai praėjusių metų klausimai bus išspręsti kaip įmanoma greičiau, sakė politikas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Valstybės Dūmos deputatas Michailas Šeremetas paragino Kijevo valdžią nutraukti Krymo šantažą dėl vandens tiekimo per Šiaurės Krymo kanalą, nes Krymo gyventojams nereikia Ukrainos išmaldos.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovas Arsenas Avakovas teigė, kad Ukraina neturėtų tiekti vandens į Krymą tol, kol pusiasalis bus grąžintas Kijevo kontrolei.

"Laikas jau šiems personažams liautis šantažuoti Krymą. Krymo gyventojams nereikia išmaldos iš Ukrainos. Septyneri metai nuo to laiko, kai Ukraina nustojo tiekti vandenį į Krymą. Regionas verčiasi tik savo ištekliais ir artimiausiu metu bus išspręsti visi probleminiai praėjusių metų klausimai. Kelis kartus tai jau perėjome", — sakė Šeremetas RIA Novosti.

Pasak jo, Krymas yra klestintis regionas, o tai Kijevo politikams kelia pavydą.

"Štai kodėl jie pila purvą ant Krymo ir Rusijos", — sakė deputatas.

Krymas
© Sputnik / Константин Михальчевский

Anksčiau Ukraina per Šiaurės Krymo kanalą, einantį nuo Dniepro, aprūpino iki 85 procentų Krymo gėlo vandens poreikio. Tačiau po Krymo suvienijimo su Rusija vandens tiekimas per kanalą į respubliką buvo vienašališkai visiškai nutrauktas. Vandens tiekimo klausimas išspręstas išgaunant vandenį iš požeminių šaltinių ir natūralių rezervuarų, kurie per pastaruosius metus dėl mažo kritulių kiekio tapo gerokai seklesni.

Dėl vandens trūkumo daugelyje Krymo regionų, tarp jų Simferopolio, Jaltos ir Aluštos regionuose, į namus buvo įvestas vandentiekis. Rusijos vyriausybė parengė išsamų planą, kaip užtikrinti patikimą vandens tiekimą pusiasaliui. Jam įgyvendinti buvo skirta apie 50 milijardų rublių.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6% Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".

Tegai:
vanduo, Ukraina, Rusija, Krymas
Dar šia tema
"Kieno Krymas?": Ukraina paskelbė Tichanovskajai ultimatumą
Kryme pareiškė, kad Šrėderis pamiršo svarbiausią dalyką vertindamas Krymo įvykius
Dėmesys Krymui. Kaip valdant Baidenui persitvarko NATO
Rusijos ambasada atsakė Lietuvos URM apie Krymo priklausymą
Buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas

Paaiškėjo, kaip Gorbačiovas švęs savo 90-ąjį jubiliejų

(atnaujinta 10:39 2021.03.02)
Pirmąjį TSRS prezidentą su jubiliejumi jau pasveikino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pavadinęs Gorbačiovą iškiliu mūsų laikų veikėju, padariusiu didelę įtaką istorijos eigai

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas 90-ąjį gimtadienį švęs per vaizdo konferencijas "Zoom" platformoje su artimais draugais ir bendražygiais, RIA Novosti pasakė šaltinis iš buvusio sovietų lyderio aplinkos.

Gorbačiovui antradienį, kovo 2 dieną, sukanka 90 metų. Kaip tapo žinoma, jubiliejaus minėjimas vyks "online" formatu.

"Mes švęsime naudodami "Zoom", — pasakė agentūros pašnekovas.

Jis pridūrė, kad vaizdo konferencijoje dalyvaus artimi politiko draugai ir su juo dirbę žmonės.

Pirmąjį TSRS prezidentą su 90-uoju gimtadieniu jau pasveikino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pavadinęs Gorbačiovą iškiliu mūsų laikų veikėju, padariusiu didelę įtaką istorijos eigai, telegrama paskelbta Kremliaus tinklalapyje.

"Prašau priimti sveikinimus reikšmingo 90-ojo jubiliejaus proga. Jūs teisėtai priklausote ryškių, nepaprastų žmonių, iškilių mūsų laikų valstybės veikėjų, kurie padarė didelę įtaką nacionalinės ir pasaulinės istorijos eigai, plejadai", — sakoma pranešime.

Prezidentas pridūrė, kad profesinė ir gyvenimo patirtis, energija ir kūrybinis potencialas padeda Gorbačiovui dalyvauti viešajame, švietėjiškame darbe, skirti dėmesį tarptautinių humanitarinių projektų įgyvendinimui.

Gorbačiovas Sovietų Sąjungai vadovavo 1985–1991 metais kaip TSKP Centro komiteto generalinis sekretorius, o vėliau ir kaip TSRS prezidentas. 1991 metų gruodį pasirašęs Belovežo susitarimus, jis paskelbė nutraukiantis savo veiklą prezidento poste. Po atsistatydinimo Gorbačiovas įsteigė Tarptautinį socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų fondą (Gorbačiov-Fond), Tarptautinį Žaliąjį kryžių, įkūrė Naujosios politikos forumą ir buvo vienas iš Nobelio taikos premijos laureatų forumo kūrimo iniciatorių.

Tegai:
jubilejus, Vladimiras Putinas, Rusija, TSRS, Michailas Gorbačiovas
Albinas Kentra, archyvinė nuotrauka

Finansų ministerija atrodo būdą, kaip padėti Kentros "Miško brolių" draugijai

(atnaujinta 15:42 2021.03.02)
Finansų ministrė pabrėžė, kad jokiu būdu nekalbama apie draugijos iškeldinimo scenarijų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Finansų ministerija atrado būdą, kaip padėti "Miško brolių" draugijos pirmininkui Albinui Kentrai, kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė atlaisvinti jo užimamą pastatą, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Pasiekus informacijai, jog "Miško brolių" draugija teikia apeliaciją Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, jog surastas sprendimas, kaip būtų galima nepažeisti teisėtų sprendimų ir Draugijai tęsti savo veiklą.

Ministrė pasiūlė patalpas patikėjimo teise perduoti valstybės įstaigai, vykdančiai veiklas, artimas muziejaus, atminties išsaugojimo veikloms, kuri muziejaus veiklai vykdyti,  savo ruožtu, panaudos teise maksimaliam terminui patalpas perduotų "Miško brolių" draugijai.

"Jei šis veiklos modelis bus priimtinas, ieškosime finansinių išteklių aplinkos, gerbūvio sutvarkymui ir muziejaus įkūrimui valstybės biudžeto lėšomis. Šis sprendimas leistų gerbiamam Albinui Kentrai likti patalpose, o "Miško brolių" draugija, bendradarbiaudama su patalpas perėmusia įstaiga, galėtų įprasminti laisvės kovotojų ir partizanų veiklą, sukurdama ekspozicijas ir viešąsias erdves visuomenei", — pažymėjo Skaistė

Anot ministrės, įstaiga, kuriai būtų galima perduoti "Miško brolių" patalpas, galėtų būti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, jei pats Kentra sutiktų su tokiu pasiūlymu — jis galės pasirinkti, kokia valstybės įstaiga jam atrodo tinkamiausia.

"Intensyviai konsultavomės su ekspertais ir siūlome sprendimą, kad Draugijos veikla galėtų ir toliau būti tęsiama. Jokiu būdu nekalbame apie iškeldinimo scenarijų, suprantame "Miško brolių" misiją visuomenėje saugant istorinę Lietuvos atmintį bei gerbiamo Kentros indėlį", — pabrėžia ministrė.

Suderinus visų suinteresuotų šalių lūkesčius, sprendimų projektai dėl patalpų perdavimo ir tolesnio panaudojimo bus pateikti Vyriausybei.

Finansų ministerija, taip pat pažymi, kad negali kalbėti apie nuosavybės įteisinimą Draugijai, nes toks sprendimas nebūtų teisėtas — pagal dabartinius įstatymus ir valdymo praktikas yra įdiegta labai daug saugiklių, todėl toks nuosavybės įteisinimas Draugijai, deja, neįmanomas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sausio 29 dieną priėmė sprendimą iškeldinti Kentrą ir jo įkurtą "Miško brolių" draugiją iš pastato Totorių g. 9/Labdarių g. 10 Vilniuje ir atmetė "Miško brolių" ieškinį, kuriuo ši prašė draugiją pripažinti dalies šio statinio statytoju ir naujai draugijos pastatytą statinio dalį leisti įregistruoti draugijos vardu.

Vyriausybė Kentros draugijai perdavė minėto pastato griuvėsius 1992 metais.

Lietuvos "partizanai" ir "miško broliai" 1940–1950 metais buvo nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotos grupės, veikusios šalyje. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis nusiteikusių prieš tarybinį režimą stojo į nacistinės Vokietijos pusę. Manoma, kad kai kurie "miško broliai" dalyvavo civilių ir komunistų partijos darbuotojų žudyme.

Tegai:
miško broliai, Finansų ministerija
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis
Dar šia tema
Lietuvoje atidengtas paminklas "miško brolių" vadui
Utenos rajone rasta paskutinio žuvusio "partizano" slėptuvė
Rusijos URM pasipiktino Lietuvos pareiškimais apie Molotovo-Ribentropo paktą