Vilniaus apygardos teismo teisėjai, archyvinė nuotrauka

Rusija iškėlė bylą prieš Lietuvos "Sausio 13-osios bylos" teisėjus

170
(atnaujinta 17:21 2019.08.07)
Įtariamaisiais pripažinti Vilniaus apygardos teismo teisėjai Ainora Macevičienė, Aiva Survilienė, Virginija Tamošiūnaitė ir Artūras Šumskas

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš Lietuvos teisėjus, pranešė  RIA Novosti oficiali komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Lietuvos teisėjai įtariami sąmoningai paskelbę neteisėtą nuosprendį prieš rusus.

"Pagal Rusijos tardymo komiteto tyrimo rezultatus iškelta baudžiamoji byla prieš Vilniaus apygardos teismo teisėjus Ainorą Macevičienę, Aivą Survilienę, Virginiją Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską", — patvirtino Petrenko.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai Macevičienė, Survilienė, Tamošiūnaitė ir Šumskas "sąmoningai paskelbė neteisėtą nuosprendį" Dmitrijui Jazovui, Michailui Golovatovui, Vladislavui Švedui, Jurijui Meliui, Genadijui Ivanovu ir kitiems Rusijos Federacijos piliečiams, pripažinę juos kaltais dėl "karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui" bei nuteisė juos laisvės atėmimu nuo ketverių iki keturiolikos metų.

"Paskelbdami nuosprendį teisėjai tikrai žinojo, kad tariamų kaltinamųjų veiksmai yra nesuderinami su faktinėmis 1991 metų sausio įvykių aplinkybėmis", — sakė komiteto atstovė.

Be to, anot Petrenko, nebuvo atsižvelgta į šaudymo į civilius nuo stogų ir gretimų pastatų viršutinių aukštų faktus.

"Nors tikrai žinoma, kad konflikte dalyvavo trečioji šalis", — pažymėjo ji.

Petrenko taip pat pažymėjo, kad nuosprendyje teigiama, jog "iš esmės nėra jokio būdo konkretizuoti, kieno veiksmai sukėlė didžiausias pasekmes, tai yra, civilių žudymą ir sunkius sužalojimus".

"Taigi, jie šiurkščiai ignoravo vieną iš baudžiamosios teisenos principų, pagal kurį visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai", — sakė Petrenko.

Ji pridūrė, kad kaltinamasis nuosprendis pažeidė visuotinai pripažintą tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principą — nepriimtinumas taikyti atgalinį baudžiamojo įstatymo galiojimą.

Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje". Dauguma kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" teisiami už akių, kaltinamųjų suole buvo tik Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Teismas jiems skyrė atitinkamai 7 ir 4 metus kalėjimo.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltais buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Buvusiam gynybos ministrui skyrė 10 metų kalėjimo, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui ― 12 metų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teismo nuosprendį "Sausio 13-osios byloje" vadina akistata su tiesa ir istorinio teisingumo diena. Rusijos URM pažadėjo būtinai atsakyti į Lietuvos veiksmus.

Sausio 13-osios įvykiai

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra nepagrįstai teigė, kad prie televizijos bokšto žuvę žmonės buvo nužudyti sovietų karių.

Įvykių dalyviai iš Tarybų Sąjungos pusės teigia, kad laisvės gynėjus  nužudė provokatoriai, kurie šaudė nuo kaimyninių namų stogų.

Rusija ne kartą kritikavo šį teisminį procesą Lietuvoje, teigdama, kad jis vykdomas pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos baudžiamąją teisę, o į bylą įtraukti asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
170
Tegai:
Rusijos tardymo komitetas, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (83)
Dar šia tema
Rusijos žurnalistai neįleidžiami į "Sausio 13-osios bylos" posėdį — video
Rusija būtinai atsakys į Lietuvos nuosprendį "Sausio 13-osios byloje"
Teisininkas: Rusijai nėra jokių apribojimų ištirti Lietuvos teisėjų veiksmus
ES atsakė į Lietuvos sprendimą neįleisti Rusijos žurnalistų į teismo posėdį
Policijos pareigūnai per protestus Mineapolyje

Rusijos URM smerkia incidentą su RIA Novosti žurnalistu Mineapolyje

(atnaujinta 17:44 2020.05.31)
Ministerijoje priminė, kad vykdydami profesinę pareigą žurnalistai negali būti puolami iš policijos pusės

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Maskva mano, kad Mineapolio policijos tyčinis purškimas ašarinėmis dujomis RIA Novosti korespondento Michailo Turgijevo akivaizdoje yra nepateisinamo žiaurumo pasireiškimas, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

"Nerimaujama dėl didėjančio policijos smurto atvejų ir nepagrįstų žurnalistų sulaikymų, kai jie demonstruoja protestus Jungtinėse Valstijose, kurie kilo po George'o Floydo nužudymo. Mums atrodo nepriimtina, kad JAV teisėsaugos agentūros prieš žiniasklaidos atstovus naudoja specialias priemones — gumines kulkas ir ašarines dujas — pateikus spaudos kortelę", — teigiama departamente.

Rusijos užsienio reikalų ministerija priminė, kad žiniasklaidos darbuotojai buvo užpulti teisėsaugos vykdydami savo profesinę pareigą ir tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti žurnalistų saugumą ir netrukdomą veiklą.

"Mes manome, kad Amerikos kompetentingos institucijos atliks išsamų įvykių tyrimą. Mes raginame atitinkamas tarptautines struktūras ir žmogaus teisių NVO tinkamai reaguoti į šią savivalę", — sakė ministerija.

MIA "Rossija segodnia" savo ruožtu reikalavo, kad JAV valdžia ištirtų policijos pareigūnų, kurie naudojo ašarines dujas prieš Michailą Turgijevą, veiksmus ir gautų už juos teisingą bausmę.

Anksčiau buvo pranešta, kad Mineapolio policija po protesto išsklaidymo sąmoningai panaudojo ašarines dujas prieš žurnalistus, "VICE" televizijos įgulos narius ir RIA Novosti korespondentą Michailą Turgijevą.

Protestai JAV

Šią savaitę Mineapolyje ir daugelyje kitų JAV miestų kilo riaušės. Tiek protestuotojai, tiek teisėsaugos pareigūnai naudojo jėgą.

Priežastis buvo afroamerikiečio George'o Floydo mirtis dėl policijos kaltės. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriose buvo parodyta, kaip teisėsaugos pareigūnai Floydui uždėjo antrankius, trys iš jų numetė jį ant žemės, o vienas iš jų prispaudė keliu jo kaklą. Floydas kelis kartus sakė negalintis kvėpuoti, po to nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos metu.

Vienas iš policininkų buvo apkaltintas neapgalvotu nužudymu, dar keturi buvo atleisti. Mineapolis ir kaimyninis Sent Paulo miestas savaitgaliui įvedė komendanto valandą.

Tegai:
protestai, žurnalistai, Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Rusija, JAV
Dar šia tema
Trampas nurodė paspartinti afroamerikiečio mirties sulaikymo metu tyrimą
Mineapolio valdžia dėl riaušių prašo Nacionalinės gvardijos paramos
Vaistas kuriant vakciną nuo koronaviruso, archyvinė nuotrauka

Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą

(atnaujinta 19:14 2020.05.30)
Rusijos Novosibirsko mokslo centre "Vektor" tęsiami klinikiniai vakcinų ir vaistų nuo koronaviruso tyrimai

VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Kaip Rusijoje atliekami skiepų nuo COVID-19 tyrimai ir kada planuojama juos užbaigta, papasakojo "Rossija 1" filme Rinatas Maksiutovas, "Vektor" tyrimų centro generalinis direktorius.

Dabar kelios dešimtys laboratorijų visame pasaulyje bando sukurti vakciną nuo koronaviruso. Aktyviai dirba ir Rusijos mokslininkai. Jie planuoja baigti klinikinius tyrimus iki šių metų rugsėjo.

Iš pradžių tyrimų centras tyrė 25 vakcinų variantus. Vėliau buvo išrinkti trys variantai, kurie parodė didžiausią efektyvumą ir kuriuos lengviausia gaminti.

"Vakcinos skiriasi ne tik savo funkcine kilme, bet ir imunizacijos metodu bei schema, štai vienas iš mūsų vaistų, jis netinka klasikiniam būdui suleisti injekcija į raumenis, o švirkščiamas į nosį, tai yra iš esmės jis tiesiog lašamas į nosį" — sakė Maksiutovas.

Vakcinos buvo tiriamos su primatais laboratorinėmis sąlygomis. Anot Maksiutovo, gyvūnai gerai toleravo koronaviruso vakcinas, nepageidaujamų reakcijų nebuvo ir jų temperatūra nekilo. Kai bus patvirtinta, kad vakcina yra visiškai saugi, mokslininkai pradės ją tikrinti su savanoriais.

Klinikinius tyrimus planuojama pradėti birželio pabaigoje - liepos pradžioje ir baigti rugsėjo viduryje. Tam jau buvo išrinkta 300 savanorių. Galutinė grupė bus suformuota likus septynioms dienoms iki tyrimo pradžios. Tie, kurie jau turėjo koronavirusą, į ją nepateks.

Gavus teigiamus rezultatus ir užregistravus vaistą, bus pradedami skiepų vaikams ir pagyvenusiems žmonėms tyrimai. Remiantis Maksiutovo prognozėmis, tai įvyks ne anksčiau kaip 2021 metais.

Anksčiau Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova teigė, kad Rusijoje 14 platformų kuriamos 47 vakcinos nuo naujos koronavirusinės infekcijos.

Anot Rusijos mokslininkų, vargu ar imunitetas sezoniniam SARS, taip pat ir prieš anksčiau nustatytus koronavirusus padės nuo COVID-19.

Kaip patikslino centro "Vektor" generalinis direktorius, naujasis koronavirusas smarkiai skiriasi nuo anksčiau nustatytų. Todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad imunitetas prieš sezoninius koronaviruso pokyčius užtikrins apsaugą nuo COVID.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
skiepai, COVID-19, koronavirusas, Rusija
Dar šia tema
Gydytojas: manėme, kad koronavirusas praeis taip greitai, kaip SARS ir MERS
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Virusologas: vakcinų nuo COVID-19 sukūrime negali būti vienas laimėtojas
Vyras prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo, kaip apsaugoti asmeninius duomenis per konferenciją "Zoom"

(atnaujinta 10:32 2020.05.31)
Norint išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą patartina atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play"

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Kad jūsų duomenys būtų saugūs, verta atsisiųsti "Zoom" tik iš patikrintų šaltinių, apsaugoti konferencijas slaptažodžiu ir atidžiai stebėti, kas pasakoma ir skelbiama skambučio metu, intelektualiojo rezervo direktorius ir partneris Pavelas Miasojedovas sakė agentūrai "Prime".

"Visų pirma, norėdami išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą turėtumėte atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play", — sakė jis.

"Antras žingsnis siekiant užtikrinti jūsų duomenų apsaugą yra naudoti patikimą, sudėtingą slaptažodį. Taip pat nebendraukite su visais saitais į konferenciją ar asmeniniu konferencijos identifikatoriumi (PMI) — žinodami šį slaptažodį pašaliniai asmenys gali prisijungti prie konferencijos", — pridūrė jis.

Tegai:
konferencija, kibernetinis saugumas
Dar šia tema
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"