Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas atsakė į Zelenskio žodžius apie Ukrainos pasų išdavimą rusams

180
(atnaujinta 16:44 2019.04.29)
Pasak Putino, Ukraina turėtų grąžinti Ukrainos pasą buvusiam Gruzijos prezidentui ir buvusiam Odesos regiono gubernatoriui Michailui Saakašviliui, nes "iš jo buvo neteisėtai atimta pilietybė"

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakomentavo antrojo Ukrainos prezidento rinkimų turo lyderio Vladimiro Zelensko žodžius apie Ukrainos pasų išdavimą rusams, praneša RIA Novosti.

"Tikrai taip pasakė? Labai gerai. <...> Jei jie suteiks pilietybę rusams, o mes Rusijoje suteiksime pilietybę ukrainiečiams, tada palaipsniui mes pasieksime bendrą norimą rezultatą, apie ką aš ir kalbėjau", — sakė Rusijos vadovas žurnalistams.

Be to, kalbėdamas apie pažeistas teises, Rusijos valstybės vadovas patarė Kijevui "pradėti nuo gruzinų": pasak Putino, Ukraina turėtų grąžinti Ukrainos pasą buvusiam Gruzijos prezidentui ir buvusiam Odesos regiono gubernatoriui Michailui Saakašviliui, nes "iš jo buvo neteisėtai atimta pilietybė".

Trečiadienį Putinas pasirašė dekretą dėl supaprastintos Rusijos pasų išdavimo tvarkos tam tikriems Ukrainos Luhansko ir Donecko regionų gyventojams. Rusijos prezidentas pareiškė, kad šalis nenori sukelti problemų Kijeve, tačiau situacija, susijusi su žmonių teisėmis Donbase, peržengia visas ribas. Jis taip pat laiko galimu, kad visi Ukrainos gyventojai netrukus galės supaprastintai gauti Rusijos pasus.

Vladimiras Zelenskis savo ruožtu pavadino Maskvos sprendimą bandymu "suvilioti Ukrainos piliečius" ir pabrėžė, kad Kijevas ketina "apsaugoti, suteikti prieglobstį ir Ukrainos pilietybę visiems, kurie yra pasirengę kovoti už laisvę".

Antrasis prezidento rinkimų turas Ukrainoje įvyko balandžio 21 dieną. Zelenskis surinko rekordinius 73,22 proc. balsų, jo varžovas — dabartinis valstybės vadovas Petro Porošenko — 24,46 proc. Oficialūs balsavimo rezultatai bus paskelbti balandžio 30 dieną.

180
Tegai:
Michailas Saakašvilis, Gruzija, Ukraina, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Rada kritiškai įvertino Zelenskio kelionę į Turkiją
Putinas nori aptarti su Zelenskiu Minsko susitarimus ir dujas
Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova

Rusijos URM sprogimų Čekijoje tyrimą pavadino "marazminiu paradu"

(atnaujinta 21:49 2021.04.20)
Kaip pabrėžė Rusijos URM, nepaisant to, kad sprogimai įvyko 2014 metais, per septynerius metus Praha nepaskelbė detalių ir neįvardijo avarijos priežasčių bei kaltininkų

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Situacija su sandėlių Čekijoje sprogdinimo tyrimu — "marazminis paradas", vietos valdžia nežinojo, kad šaudmenų sandėlio nebenaudojo kariuomenė, jis buvo atiduodamas nuomoti privačioms ginklų įmonėms, pareiškė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji pasipiktino, kad septynerius metus nebuvo skelbiama detalių, nebuvo įvardijamos sprogimų sandėliuose priežastys ir kaltininkai.

"Praėjo septyneri metai. Ar įvyko teismas? Teismo nebuvo. Žuvo du žmonės", — pasipiktino Zacharova radijo "Vesti FM" eteryje.

"Štai jums atsakymas į klausimą, įskaitant tą, kas yra viso šio marazminio parado naudos gavėjas — buvo tardymas, buvo tyrimas, jokių rezultatų. Žmonėms reikėjo ką nors pateikti — rado Petrovą ir Baširovą. Gėda? Gėda", — pridūrė ji.

Zacharova taip pat pažymėjo, kad "tyrimo metu paaiškėjo fantastiškas dalykas".

"Vietos valdžia nežinojo, kad nuo 2006 metų šaudmenų sandėlis nebuvo naudojamas kariuomenės, o Gynybos ministerija sandėlio patalpas nuomojo privačioms ginklų įmonėms. Didžiulis ginklų kiekis, aštuonerius metus buvęs sandėliuose, buvo be jokios valdžios kontrolės", — pridūrė Zacharova.

Anot jos, sandėliuose nebuvo atliekami patikrinimai iš specializuotų žinybų, įskaitant policijos, pusės.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą pranešė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Savo ruožtu ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų bus išsiųsti iš šalies ir per 48 valandas turi palikti šalį, o Čekijos policija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą.

Balandžio 18-osios vakarą Rusija paskelbė apie atsakomąsias priemones. Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Čekijos Respublikos ambasadorius Vitezslavas Pivonka buvo informuotas, kad persona non grata paskelbta 20 ambasados ​​darbuotojų, kurie privalo išvykti iš šalies per 24 valandas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad pareiškimai apie Rusijos specialiųjų tarnybų prisidėjimą prie sprogimo Vrbeticoje yra absurdiški, nepagrįsti ir išgalvoti.

Tegai:
Marija Zacharova, Rusija, Čekija, diplomatai
Rusijos URM pastatas

Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą

(atnaujinta 10:26 2021.04.20)
Aleksandras Gruška sureagavo į buvusio Estijos vadovo siūlymą laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Buvęs Estijos prezidentas Tomas Hendriksas Ilvesas, pasiūlęs uždrausti rusams įvažiuoti į Europos Sąjungą, turėtų pasikalbėti su Turkijos ir Graikijos vadovybe apie Rusijos turistų svarbą, RIA Novosti pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

Balandžio 18 dieną Ilvesas pasiūlė laikinai uždrausti bet kokias rusų keliones į ES šalis, išskyrus dėl ypatingų šeiminių aplinkybių. Tai jis motyvavo tuo, kad "kyla pavojus Europos saugumui". Estijos užsienio reikalų ministras nepritarė buvusio šalies prezidento idėjai.

"Jam reikėtų pasikalbėti su tokių šalių kaip Turkija ir Graikija lyderiais apie turizmo svarbą ir ypač Rusijos segmentą", — atsakė Gruška, paprašytas pakomentuoti buvusio Estijos vadovo žodžius.

Ilvesas, kuris 2006–2016 metais ėjo Estijos prezidento pareigas, o 1999–2002 metais buvo respublikos užsienio reikalų ministras, yra žinomas dėl savo griežtų rusofobiškų pareiškimų. Visų pirma, jis kategoriškai pasisakė apie rusų kalbą ir už jos ribojimus Estijoje, taip pat išgarsėjo skandalu Chanty Mansijske vykusiame V Pasauliniame suomių-ugrų tautų kongrese.

Vakarų ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais toliau aštrėja. JAV ir jų sąjungininkai reiškia susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" suintensyvėjimo netoli Ukrainos sienų. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Rusija kariuomenę dislokuoja savo teritorijoje, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo.

Balandžio 17-osios vakarą Čekijos valdžia pareiškė įtarianti Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimų šaudmenų sandėlyje 2014 metais Vrbeticos kaime, taip pat paskelbė apie 18 Rusijos diplomatų išsiuntimą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltinimus pavadino absurdiškais, nepagrįstais ir išgalvotais. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių — išsiuntė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, komentuodamas ES sankcijas, anksčiau pareiškė, kad Rusija atsakys į bet kokius piktybinius veiksmus savo atžvilgiu. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška pabrėžė, kad sankcijos kelia abejonių dėl bet kokios sąveikos su Briuseliu ir yra naudojamos, siekiant kištis į Rusijos vidaus reikalus.

Tegai:
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Rusija, Estija, ES, turizmas
Balandžio 21-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 21-osios šventės

(atnaujinta 17:32 2021.04.20)
Šią dieną 1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją

Balandžio 21-oji yra 111-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 254 dienos.

Šiandien saulė teka 06:06, leidžiasi 20:31, dienos ilgumas 14 val. 25 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Anzelmas, Konradas, Milgedas, Skalvė, Amalija, Arijus.

Sekretorės (biuro administratoriaus) diena

Sekretorės diena švenčiama trečiąjį balandžio trečiadienį.

1952 metais Amerikos verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje įsteigė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduojamos nuo varginančio rutininio darbo. Ši šventė po truputį paplito visame pasaulyje ir net tapo Administratorių profesine švente.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1563 metais mirė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.

1876 metais gimė Jurgis Narjauskas Kunigas, vertėjas, tautosakininkas, literatas. Mirė 1943 m.

2011 metais aukštaitijos siaurasis geležinkelis paskelbtas 2011 metų Kalmaro (Švedija) tarptautinio aplinkosaugos konkurso nugalėtoju.

Ši diena pasaulio istorijoje

1839 metais turkai užėmė Siriją.

1856 metais Australija tapo pirmąja pasaulio valstybe, įvedusia aštuonių valandų darbo dieną.

1898 metais JAV pripažino Kubos nepriklausomybę.

1910 metais mirė amerikiečių rašytojas Markas Tvenas — Samuelis Lenghornas Klemensas.

1926 metais gimė Anglijos karalienė (nuo 1952 m.) Elžbieta II.

1965 metais sulaukęs 72-jų metų amžiaus, mirė anglų mokslininkas, fizikas Edvardas Viktoras Epltonas, tyrinėjęs atmosferą ir 1947 m. gavęs Nobelio premiją už jonosferos atradimą.

1966 metais Hjustono (JAV) medikai atliko pirmąją pasaulyje dirbtinės širdies persodinimo operaciją.

1987 metais autobusų stotyje Kolombe (Šri Lanka) teroristai susprogdino bombą: teroristinio akto aukomis tapo 150 žmonių.

1997 metais pirmieji Kinijos armijos kareiviai įžengė į Honkongą, Kinijai ruošiantis perimti šią britų koloniją.

1998 metais Pietų Korėja atsisakė pretenzijų į kompensacijas iš Japonijos už seksualinį korėjiečių moterų išnaudojimą per II pasaulinį karą.

1999 metais per NATO bombardavimą visiškai sugriauta Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus rezidencija Belgrade.

2011 metais Kirgizijos parlamentas prieš rytinį posėdį paaukojo septynis avinus pievutėje prie Vyriausybės rūmų Biškeko centre, tikėdamasis nuvaryti šalin piktąsias dvasias, sėjančias nesantaiką ir kraujo liejimą.

2019 metais Šv. Velykų sekmadienį mirtininkams susisprogdinus keliose Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose, žuvo daugiau kaip 250 žmonių, dar apie 500 žmonių buvo sužeista.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai