Katastrofa Šeremetjevo oro uoste, archyvinė nuotrauka

Paskelbti iššifruoti "SSJ-100" įgulos ir dispečerių pokalbiai

98
(atnaujinta 12:47 2019.05.08)
Lėktuvas atliko sudėtingą nusileidimą Šeremetjevo oro uoste, dėl to žuvo 41 žmogus

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Leidinys "Komsomolskaja Pravda" paskelbė iššifruotus pokalbius tarp "Aeroflot" lėktuvo, kuris užsidegė avarinio nusileidimo metu, įgulos ir Šeremetjevo oro uosto dispečerių.

Po to, kai žaibas trenkė į lėktuvą, pilotas nusiuntė dispečeriams signalą Pan-Pan, o tai reiškia, kad lėktuvui ir keleiviams gresia pavojus. Pilotas pranešė, kad "orlaivis dega", ir paprašė leidimo sugrįžti į oro uostą, teigdamas, kad prarandamas radijo ryšys.

Dispečeris leido lėktuvui nusileisti. Vėliau pilotas pasakė, kad nesugeba nusileisti iš pirmo karto. Dispečeris paklausė, ar įgulai reikalinga pagalba. Pilotas sakė, kad "kol kas viskas gerai".

Dispečeris paklausė apie žalos pobūdį.

"Ryšys ir orlaivio automatinio valdymo praradimas", — atsakė pilotas.

Po to įgula vėl pradėjo leistis, bet pilotas perspėjo, kad lėktuvas neparuoštas nusileidimui. Dispečeris pranešė, kad negirdi piloto, ir kelis kartus paprašė paaiškinti, kada įgulos nariai bus pasiruošę nusileisti.

Todėl įgula nusprendė leistis vadovaudamasi prietaisų rodmenimis.

Po to pilotas paprašė pagalbos. Dispečeriai atsakė, kad įgula tęstų nusileidimą. Dispečeris informavo pilotus apie vėjo greitį ir leido nusileisti.

"Avarinės tarnybos į tūpimo taką", — paskelbė dispečeris. Po to pokalbis su įgula nutrūko.

Įrašuose taip pat skamba Šeremetjevo avarinės tarnybos dispečerių pokalbiai.

"Ryšio gedimas, automatinio orlaivio valdymo sistemos gedimas. Leidžiasi avariniu būdu, paskelbiau pavojaus signalą", — sakė dispečeris.

Tada įgula susisiekė su pilotais avariniu dažniu, o orlaivio vadas patvirtino pasirengimą tūpti.

Bokštas paprašė pilotą patikrinti, ar jis sugebės savarankiškai vairuoti. Po to orlaivis užsidegė.

Gaisrininkai atvyko prie degančio lėktuvo, dispečeriai iškvietė papildomas pajėgas ir greitąją pagalbą.

"Juodi dūmai ir liepsnos", — sakė oro uosto pagalbos tarnybos pareigūnai.

Avarinės tarnybos, atvykusios į vietą, pranešė, kad "apie pusė keleivių sugebėjo išlipti, likusiųjų likimas neaiškus".

Vėliau "RIA Novosti" su nuoroda į šaltinį patvirtino, kad įrašai autentiški.

"Sukhoi Superjet 100" katastrofa

Nelaimė su "Sukhoi Superjet 100" lėktuvu įvyko sekmadienio vakarą. "Aeroflot" oro linijų orlaivis skrido iš Maskvos į Murmanską. Po 28 minučių skrydžio įgula nusprendė skubiai grįžti į sostinės oro uostą. Lėktuvas sugebėjo nusileisti tik iš antro karto. Dėl sunkaus nusileidimo užsidegė varikliai.

Vėliau ugnis apėmė visą galinę dalį. Žuvo 41 žmogus. 33 keleiviai ir keturi įgulos nariai sugebėjo išsigelbėti.

Iškelta baudžiamoji byla, Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas įsakė sudaryti valstybinę komisiją, kuri ištirtų šią situaciją.

Savo ruožtu "Rostransnadzor" neplanuotai patikrins "Aeroflot", Šeremetjevą ir Valstybinę oro eismo organizavimo korporaciją.

Tyrėjai laikosi kelių nelaimės priežasčių variantų: nepakankama pilotų, dispečerių ir asmenų, atlikusių orlaivio techninę apžiūrą, kvalifikacija, lėktuvo gedimas, nepalankios oro sąlygos.

98
Tegai:
Maskva, lėktuvo katastrofa, Šeremetjevo
Temos:
Lėktuvo katastrofa Šeremetjevo oro uoste (10)

Paskelbtas pergalingo Tuktamyševos čiuožimo "Grand Prix" etape Maskvoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 17:04 2020.11.23)
Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos. Antrąją vietą užėmė Aliona Kostornaja, trečiąją — Anastasija Guliakova

Tarptautinė dailiojo čiuožimo sąjunga (ISU) paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pergalingas Rusijos dailiojo čiuožimo sportininkės Elizavetos Tuktamyševos čiuožimas "Grand Prix" etape Maskvoje. Vaizdo įrašas paskelbtas Facebook.

"Grand Prix" Maskvos etapas vyko sporto rūmuose "Megasport".

Vaizdo įraše galima pamatyti dalis sportininkės laisvosios programos. Jai pavyko įvykdyti du akselius su trimis su puse apsisukimais.

 Tuktamyševa iš viso surinko 223,39 taško ir užėmė pirmąją vietą, aplenkusi Alioną Kostornają (220,78) ir Anastasiją Guliakovą (199,03). Iš viso Rusijos rinktinė iškovojo vienuolika medalių iš dvylikos.

Tuktamyševa, komentuodama savo pergalę, pareiškė, kad buvo šokiruota ir nesitikėjo tokio rezultato.

Tegai:
Rusija, dailusis čiuožimas
Kalėdiniai žaislai

Latvija yra viena didžiausių Kalėdinių žaislų tiekėja į Maskvą

(atnaujinta 16:01 2020.11.23)
Tokių siuntų didelis importas į Rusijos Federaciją prasideda daugiausia rugpjūtį, o įforminimo pikas prasideda rugsėjį - spalį

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Latvija tiekia Maskvai daug Kalėdinės produkcijos šventėms. Apie tai pranešė Maskvos regioninės muitinės spaudos tarnyba.

Tokių prekių didelis importas prasideda daugiausia rugpjūtį, o muitinės įforminimo pikas prasideda rugsėjo - spalio mėnesiais.

Nuo metų pradžios Maskvos regioninėje muitinėje buvo įforminta 1,9 tūkstančio eglutės žaisliukų ir Naujametinių papuošimų — tai dešimt procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu, nuo rugsėjo pradžios buvo įforminti 74 procentai prekių, o nuo sausio iki balandžio deklaruota mažiau nei vienas procentas visos Naujametinės prekių apimties.

"Pagrindinė Naujųjų metų ir Kalėdų švenčių produktų importuotoja buvo Kinija, taip pat dideli prekių kiekiai buvo tiekiami iš Latvijos, Suomijos, Nyderlandų ir Lenkijos", — rašoma pranešime.

Katalikai ir stačiatikiai Kalėdas švenčia skirtingu metu. Taip yra dėl to, kad skaičiavimams buvo naudojami skirtingi kalendoriai — Juliano ir Grigaliaus. Katalikams įprasta Kalėdas švęsti prieš Naujuosius metus — gruodžio 25 dieną, o stačiatikiams jau po — sausio 7 dieną.

Tegai:
žaislai, Naujieji metai, Kalėdos, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas
"Maxima" per šv. Kalėdas nedirbs, o per kitas šventines dienas dirbs trumpiau
Lapkričio 24-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 24 dienos šventės

(atnaujinta 15:55 2020.11.23)
Nuo lapkričio 24 dienos iki metų galo lieka 37 dienos, dienos ilgis — 08 val. 00 min., šią dieną savo vardadienį švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas

Lapkričio 24 yra 328-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 329-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 37 dienos.

2020 metų lapkričio 24 dieną saulė teka 08:05, leidžiasi 16:05, dienos ilgis — 08 val. 00 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Mantvinas, Žybartas, Gerardas.

Katalikai šią dieną mini kankinius — Šv. kunigą Andriejų Zung–Laką ir jo draugus.

1988 metais šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizuoti vietnamiečių kankiniai, primenantys XVIII–XIX a. Tolimuosiuose Rytuose vykusią evangelizaciją.

Šią dieną minima 117 kankinių: 8 vyskupai, 50 kunigų ir 59 pasauliečiai. Bendru šventimu pagerbiami kankiniai iš Azijos regionų — Tunkvino, Anamitos ir Koncichino. Jie visi labiau norėjo iškentėti tremtį, kalėjimus, kankinimus, pagaliau net mirtį, negu mindžioti kryžių ir atsisakyti krikščioniškojo tikėjimo.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1714 metais Žemaitijoje gimė Tomas Žebrauskas, matematikas, astronomas, architektas. Mirė 1758 metais.

1906 metais gimė prozininkas ir vertėjas Kazys Jankauskas. Mirė 1996 metais.

1907 metais gimė rašytojas Justinas Pilyponis. Mirė 1947 metais.

1910 metais gimė rašytojas ir vertėjas Viktoras Katilius. Mirė 1993 metais.

1937 metais gimė literatūros tyrinėtojas, teatrologas Algis Samulionis. Mirė 1994 metais.

1941 metais gimė mokslo populiarintojas, diplomatas Romualdas Kalonaitis.

1952 metais gimė Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Albertas Malinauskas.

1956 metais gimė chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Ričardas Janilionis.

1989 metais buvo priimtas LSSR Tautinių mažumų įstatymas.

1996 metais mirė fizikos ir matematikos mokslų daktaras Viktoras Kybartas. Gimė 1929 metais.

1997 metais į apyvartą buvo išleisti naujieji 200 litų nominalo banknotai.

2010 metais nacionaliniame muziejuje Vilniuje iškilmingai įteikta valstybinė Jono Basanavičiaus premija kultūros veikėjai Marijai Remienei ir etnologei Irenai Aušrelei Čepienei.

Ši diena pasaulio istorijoje

1642 metais danų jūrininkas Abelis Tasmanas atrado Tasmaniją.

1759 metais prasidėjo pragaištingas Vezuvijaus išsiveržimas.

1842 metais pirmą kartą susitiko Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas.

1859 metais buvo išspausdintas kontroversiškasis anglų natūralisto Čarlzo Darvino veikalas "Rūšių atsiradimas".

1874 metais Amerikietis Džozefas Glidenas užpatentavo spygliuotą vielą.

1963 metais buvo nušautas Amerikos prezidento Džono F.Kenedžio nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas.

1987 metais JAV ir TSRS susitarė atsikratyti trumpų ir vidutinių nuotolių branduolinių raketų.

1991 metais nuo AIDS mirė britų legendinės grupės "Queen" 45 metų vokalistas Fredis Merkuris. Gimė 1946 metais.

1992 metais Kinijoje, Kinijos pietų oro linijų lėktyvui nukritus, žuvo 141 žmogus.

2007 metais Kevinas Rudas tapo 26-uoju Australijos ministru pirmininku.

Tegai:
Lietuva, šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai