Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM atsakė į Seimo narių raginimą užblokuoti Sputnik Lietuva

174
(atnaujinta 00:27 2019.06.19)
Ministerija pavadino Lietuvos parlamentarų iniciatyvą "pasityčiojimu iš žodžio laisvės"

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija įvertino Lietuvos konservatorių prašymą uždrausti prieigą prie informacijos agentūros Sputnik Lietuva interneto svetainės. Pranešimą paskelbė ministerijos spaudos tarnyba.

"Lietuvoje tęsiasi kampanija, diskriminuojanti Rusijos žiniasklaidą, o agentūra "Sputnik", kuri teisiškai vykdo savo veiklą šalyje ir laikosi aukštų žurnalistikos standartų, išvis persekiojama", — teigiama komentare.

Ministerija pabrėžė, kad tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir yra nepriimtini šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje.

Užsienio reikalų ministerija paragino tarptautinę bendruomenę reaguoti į incidentą. Visų pirma, ministerija kreipėsi į ESBO atstovą žiniasklaidos laisvės ir žmogaus teisių organizacijų klausimais.

"Be to, norėtųsi išgirsti Briuselio vertinimus apie tai, kaip toks atviras Lietuvos pasityčiojimu iš žodžio ir žiniasklaidos laisvės atitinka Europos bendrąsias demokratines vertybes, kuriomis taip didžiuojasi Europos Sąjunga", — sakė diplomatai.

Antradienį Seimo konservatorių frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas paragino duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę Lietuvos Respublikos teritorijoje pasiekti "Sputnik" grupės interneto svetaines. Jų nuomone, agentūros paskelbti straipsniai "iškraipo" Lietuvos politikos realybę, taip pat vadinamųjų Lietuvos "partizanų" istoriją.

Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timuras Šafiras pažymėjo, kad Vilnius negalės "užčiaupti" Rusijos žiniasklaidos. Jis pabrėžė, kad parlamentarų veikla yra dar vienas bandymas daryti spaudimą Rusijos žurnalistų laisvei.

"Sputnik Lietuva" vyriausiojo redaktoriaus sulaikymas Vilniaus oro uoste

Šių metų gegužės 28 dieną "Sputnik Lietuva" vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis buvo apieškotas ir apklaustas, o tada jam buvo įteiktas dokumentas, kuriame buvo pasakyta, kad jis kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui". Žurnalistas, Latvijos pilietis, buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą, jam uždrausta atvykti į Lietuvą penkerius metus.

Pasak Kasemo, apklausos metu Lietuvos tarnybų atstovai uždavinėjo klausimus apie agentūros darbą, ypač juos domino informacijos šaltiniai. Sputnik Lietuva buvo viena iš nedaugelio žiniasklaidos priemonių už Lietuvos ribų, kuri išsamiai apžvelgė tiek abu prezidento rinkimų turus, tiek referendumus, tiek rinkimus į EP.
Kasemas mano, kad jo sulaikymas yra "apgalvota Lietuvos specialiųjų tarnybų akcija".

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Vilniaus veiksmai rodo realią žodžio laisvės vertę Lietuvoje. Ministerija pareikalavo, kad Lietuvos valdžios institucijos sustabdytų griežtas provokacijas prieš Rusijos žiniasklaidos atstovus, kurie atlieka savo profesinę pareigą.

Kai kuriose Vakarų šalyse, ypač Baltijos valstybėse, vyksta didelio masto kampanija prieš Rusijos žiniasklaidą.

Baltijos šalys reguliariai draudžia transliuoti Rusijos televizijos kanalus, grindžia savo sprendimus tuo, kad laidos pateikia "neteisingą" požiūrį į įvykius. Be to, Baltijos respublikų vadovybė riboja žurnalistų prieigą prie oficialių renginių ir sudaro kitas kliūtis.

Vienas iš paskutinių Rusijos žiniasklaidos priespaudos Lietuvoje pavyzdžių yra atsisakymas leisti žurnalistams dalyvauti teismo posėdyje, kai buvo skelbiamas nuosprendis "Sausio 13-osios" byloje. Lietuvos valdžios atsisakė suteikti leidimą "Pervyj kanal", RT, RIA Novosyi ir leidiniui "Izvestija".

Vilniaus veiksmus pasmerkė Europos žurnalistų federacija (EFJ). ESBO atstovas žiniasklaidos klausimais Arlemas Deziras pabrėžė, kad Sputnik padėtis Baltijos šalyse yra nepriimtina.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
174
Tegai:
Sputnik Lietuva, Rusijos žiniasklaida, Lietuva, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (122)
Dar šia tema
Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius savo sulaikymą laiko apgalvota akcija
Rusijos URM sukritikavo žiniasklaidos darbo blokavimą JAV
"Mes ir toliau plėtosime santykius su bloga Rusija": kaip tai suprasti
Korporacijos Rostech stendas

Rusija pareiškė apie naujos kartos naikintuvo-perėmėjo sukūrimą

(atnaujinta 00:25 2021.01.26)
Šiuo metu perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Rusijos valstybinė korporacija "Rostech" pranešė apie naujos kartos naikintuvų-perėmėjų kūrimo pradžią, praneša RIA Novosti.

"Perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape", — pridūrė bendrovė.

Bandomieji konstravimo darbai baigiami prototipo sukūrimu.

Anksčiau Rusijos orlaivių statybų korporacija "MiG" pareiškė, kad MiG-41, kuris kuriamas siekiant pakeisti perėmėją MiG-31, galės atlikti misijas kosmose.

Buvo pažymėta, kad jis taps "absoliučiai nauju lėktuvu", o ne giliu pirmtako modernizavimu. MiG-41 bus įdiegtos visiškai naujos technologijos darbui Arktyje, o ateityje jis galės atlikti užduotis be piloto.

Amerikiečių žurnalas "Military Watch" pernai prognozavo, kokie gali būti ateities Rusijos koviniai lėktuvai. Visų pirma apie MiG-41 buvo pranešta, kad jis sujungs MiG-25 ir MiG-31 perėmėjų bei naujos kartos technologijų pranašumus. Tokiu būdu, pažymėjo leidinys, MiG-41 galės kelti grėsmę priešo palydovams.

Tegai:
Rusija
Dar šia tema
Į tarnybos vietą. Paskelbtas Rusijos penktos kartos naikintuvo Su-57 vaizdo įrašas
Rusijos naikintuvai "užkariavo" Japoniją
Rusijos naikintuvas Su-57 užkariauja pasaulį. Kas toliau?
Sputnik V vakcina rankoje, archyvinė nuotrauka

"Rusai netgi pasirengę pasidalinti su užsieniečiu". Norvegas pasiskiepijo "Sputnik V"

(atnaujinta 00:15 2021.01.26)
Praėjusį pirmadienį Rusija pradėjo masinę vakcinaciją. Po nedidelio tyrimo NRK korespondentas Maskvoje taip pat gavo injekciją

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Norvegijos televizijos kompanijos NRK korespondentas Rusijoje Janas Espenas Kruse buvo paskiepytas rusiška vakcina "Sputnik V" ir pasidalino savo patirtirtimi. Savo istoriją žurnalistas parašė InoSmi.ru.

Kaip pažymėjo žurnalistas, vienoje iš poliklinikų jam buvo pasakyta, kad skiepytis gali tik Rusijos pilietis. Gydymo įstaiga pažymėjo, kad būtina užsiregistruoti valstybinėje sveikatos tarnyboje.

Sausio 18 dieną Rusija pradėjo visuotinę vakcinaciją nuo koronaviruso. Tačiau, anot žurnalisto, tai netaikoma užsieniečiams — net tiems, kurie nuolat dirba Rusijoje.

Viename iš televizijos reportažų Kruse pamatė siužetą apie vakciną — dabar galima pasiskiepyti ir prekybos centruose be išankstinės registracijos.

"Kai žurnalistas pasakė, kad pagrindinis dalykas skiepijimui yra pasas, o kurios šalies — nesvarbu, aš net pašokau savo kėdėje. Kitą dieną su fotografu Jurijumi atsisėdome studijuoti reportažo kadrų, kad sužinotume, kur šis centras yra", — aiškino Kruse. Jo kolega pasakė žinantis, kur yra prekybos centras.

Kai jie ten pateko, eilėje buvo dešimt žmonių. Reikėjo užpildyti anketą su duomenimis ir pateikti informaciją apie žmogaus lėtines ligas ir vartojamus vaistus. Po to gydytojas pamatavo korespondento temperatūrą ir spaudimą ir paliko jį laukti injekcijos.

Kruse paaiškino, kad norėjo pasiskiepyti Norvegijoje, tačiau jo žmona, gydytoja iš Minsko, teigė, kad Rusija ir visa buvusi Sovietų Sąjunga turi didžiulę patirtį kuriant ir gaminant vakcinas. Todėl ji patarė savo vyrui kuo greičiau pasiskiepyti "Sputnik V".

Korespondentas taip pat pažymėjo, kad padaugėjo duomenų apie vakciną, o Vakarų ekspertai ėmė palankiai vertinti Rusijos preparatą. Todėl po kalėdinių atostogų grįžęs į Rusiją žurnalistas nusprendė pasiskiepyti.

Korespondentas priminė, kad vakcina "Sputnik V" susideda iš dviejų dozių, kurios turi būti skiriamos kas tris savaites.

"Jos yra skirtingos, tuo Rusijos vakcina ir skiriasi nuo vakarietiškų, kur abi injekcijos yra vienodos. Antroji "Sputnik" injekcija kažkaip sustiprina pirmosios efektą", — sakė jis.

Po to, kai jis buvo iškviestas į vakcinacijos patalpą, ampulė buvo ištraukta iš šaldiklio — ji laikoma minus 35 laipsnių temperatūroje, o tada pašildoma iki kambario temperatūros.

Po to slaugytoja užpildė švirkštą vakcina ir suleido.

"Aš nieko nejaučiau", — pažymėjo Kruse.

Jam buvo patarta nešlapinti ir nekasyti injekcijos vietos, taip pat vakcinacijos dieną atsisakyti sporto ir tris dienas nevartoti alkoholio.

Korespondentui teko praleisti dar pusvalandį gydytojo kabinete, kad įsitikintų, jog nėra alerginės reakcijos. Jam reikia atvykti antrai vakcinacijai po trijų savaičių. Kruse taip pat buvo įteiktas vakcinacijos pažymėjimas, o moteris iš registratūros jį iškilmingai pasveikino.

"Tam tikra prasme aš net jaučiau nacionalinį pasididžiavimą Rusija ir jos sėkme skiepijimo srityje. Ir už tai, kad rusai netgi pasirengę pasidalinti su užsieniečiu iš šalies, kurioje skiepijama dar lėčiau", — apibendrino jis.

Anksčiau tapo žinoma, kad "The New York Times" korespondentas Andrew Krameris taip pat buvo paskiepytas rusišku preparatu "Sputnik V". Jis ištyrė preparato testavimo eigą ir buvo įsitikinęs jo saugumu. Krameris pažymėjo sklandų vakcinacijos organizavimą. Be to, jis neturėjo jokio šalutinio poveikio.

Savo ruožtu "Bloomberg" žurnalistas Samas Fazelis išvardijo priežastis, kodėl galima pasitikėti "Sputnik V" vakcina. Taigi, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija su vakcina yra viena iš penkių vaistų gamintojų pagal dozių, kurioms buvo sudarytos išankstinio užsakymo sutartys, skaičių. Vakcina taip pat perėjo III fazės klinikinius tyrimus ir yra labai efektyvi.

Be to, nebuvo nė vieno sunkios ligos atvejo. Fazelis taip pat priminė Rusijos bendradarbiavimą su "AstraZeneca" kuriant kombinuotą vakciną iš vieno iš "Sputnik V" komponentų ir anglų-švedų kompanijos preparato komponentą.

"Sputnik V" buvo įregistruota praėjusių metų rugpjūtį. Ją sukūrė Gamalėjaus tyrimų centras kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
koronavirusas, COVID-19, vakcinacija, vakcina, Norvegija, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
RF ir Vengrija pasirašė sutartį dėl Rusijos vakcinos nuo COVID tiekimo
Ko tikėtis iš "EpiVacCorona". Viskas apie peptidinę COVID-19 vakciną
Vengrija planuoja iš Rusijos įsigyti du milijonus "Sputnik V" vakcinos dozių
Turkija gamins Rusijos vakciną "Sputnik V"
Pakistanas pritarė Rusijos "Sputnik V" vakcinos vartojimui, praneša žiniasklaida
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai