sakė Rusijos banko pirmininkė Elvyra Nabiulina, archyvinė nuotrauka

Nabiulina: Rusijos kibernetinio saugumo lygis taps konkurenciniu pranašumu

35
(atnaujinta 16:30 2019.06.21)
Žmonės pasikliaus ir kreipsis į tas institucijas ir organizacijas, kuriose jie bus užtikrinti, kad išliks saugūs, nes žmonių susirūpinimas vis auga

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Apsaugos nuo kibernetinių grėsmių lygis netrukus taps bendrovių konkurenciniu pranašumu, kol kas šioje srityje yra taupoma, sakė Rusijos banko pirmininkė Elvyra Nabiulina, praneša RIA Novosti.

"Kiekvienas veikia konkurencinėje aplinkoje ir dažnai taupo saugumo srityje, bet, patikėkite manimi, apsaugos nuo kibernetinių grėsmių problema netrukus įgis konkurencinį pranašumą", — sakė Centrinio banko vadovė tarptautiniame kibernetinio saugumo kongrese, kurį organizavo Sberbank.

"Žmonės pasikliaus ir kreipsis į tas institucijas, į organizacijas, kuriose jie bus užtikrinti, kad išliks saugūs. Kadangi žmonių susirūpinimas vis auga", ― aiškino Nabiulina.

Centrinio banko pirmininkė pabrėžė šios problemos pripažinimo svarbą, kol ji dar nėra didelė.  

"Technologijų vystymosi greitis rodo, kaip greitai visa tai vyksta. Ir mes turime tai suvokti, kaip greitai viskas vyksta, ir suvokti, kaip tai yra svarbu", — apibendrino ji.

"Runet" po Rusijos kontrole

Jau 2019 metų balandžio mėnesį Rusijos Dūma priėmė įstatymą dėl saugaus ir tvaraus "Runet" (interneto domeno zonoje.ru) veikimo.

Įstatymu buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti nacionalinį projektą "skaitmeninė ekonomika" ir užtikrinti nuolatinį nepertraukiamą "Runet" veikimą visoje šalyje. Jis įsigalioja šių metų lapkričio mėnesį. Taip pat nuostatos dėl kriptografinės informacijos apsaugos ir nacionalinės domenų vardų sistemos įsigalios nuo 2021 metų sausio mėnesio.

Įstatymo įvedimas Rusijoje, be kita ko, buvo pagrįstas būtinybe apsisaugoti nuo išorinių kibernetinių atakų. Įstatymas buvo priimtas po to, kai 2019 metų kovo mėnesį Amerikos žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie sistemingus JAV karinių kibernetinių centrų užpuolimus prieš "Runet" ir kliūtis jos darbui.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas paprašė Amerikos pareigūnų paaiškinti situaciją. Ambasadorius sakė, kad kovo mėnesį Rusija užfiksavo tris milijonus kibernetinių atakų iš JAV teritorijos.

Rusija gali apsisaugoti

Pasak IT specialisto Antono Kekso, Rusija yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurios, jei pageidauja, gali užtikrinti visišką savo interneto tinklų nepriklausomybę.

Čia jis prisiminė savo paieškos sistemas, elektroninius laiškus, socialinius tinklus, navigacijos žemėlapius, įvairias programas ir 2021 metais pradėsiančią veikti "Runet" (transliavimo daugialypės terpės ir failų archyvo sistema — Sputnik.)

Todėl, priimdama įstatymą dėl tvaraus interneto, Rusija dar labiau centralizuos pasaulinio tinklo Rusijos segmentą ir geriau valdys vietinių kontrolės institucijų srautą iš šalies.

35
Tegai:
JAV, kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos, Rusija
Dar šia tema
Grybauskaitė: transatlantinis saugumas priklauso nuo Baltijos šalių saugumo
Bundestagas pareiškė, kad saugumas Europoje įmanomas tik su Rusija
Kaliningrado sritis, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus

(atnaujinta 10:59 2020.05.27)
Ministerija priminė problemas, kylančias regiono oro erdvėje ir vykdant tarptautinio oro uosto "Chrabrovo" veiklą

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad stebimųjų skrydžių per Kaliningrado sritį apribojimas neprieštarauja Atviro dangaus sutarčiai ir vėlesniems sprendimams. Tai teigiama skyriaus pranešime.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, 2012–2014 metais, kai galiojo 5500 kilometrų nuotolio skrydžių nuo Kubinkos atviro dangaus aerodromo netoli Maskvos, apie 1600 kilometrų skrydžio panaudodavo Kaliningrado srities stebėjimui. Ministerija teigė, kad tai sukėlė problemų regiono oro erdvei ir vienintelio tarptautinio oro uosto Сhrabrovo regione darbui.

"Tai pareikalavo didelių išlaidų. Mūsų bandymai susitarti su jais dėl tam tikro pagrįsto suvaržymo buvo nesėkmingi. Štai kodėl mes buvome priversti sumažinti išlaidas deklaruodami maksimalų skrydžių atstumą virš Kaliningrado srities (500 kilometrų). Tai neprieštarauja nei Sutarčiai, nei vėlesniems jos dalyvių priimtiems sprendimams", — teigiama pranešime.

Maksimalaus skrydžio nuotolio virš Kaliningrado srities apribojimas buvo įvestas pagal Atviro dangaus sutarties nuostatas, paaiškino ministerija.

"Dabartinė tvarka buvo įvesta atsižvelgiant į valstybės-dalyvės teisę papildomai skirti atviro dangaus aerodromus ir nustatyti jiems maksimalius skrydžių diapazonus. Ši tvarka nedidina skrydžių, leidžiančių stebėti visą Rusijos teritoriją (nes išlaikomas bendras 5500 kilometrų nuotolis), skaičiaus. Tai užtikrina aukštesnį Kaliningrado srities teritorijos stebėsenos efektyvumo lygį, palyginti su likusia Rusijos dalimi ir kitų dalyvaujančių valstybių, įskaitant kaimynines (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją), teritorijomis. Mūsų žiniomis, mūsų kolegos iš Vakarų, įskaitant JAV, jokių nusiskundimų neturi", — teigiama pranešime.

Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad nustatytas 500 kilometrų nuotolis kiekvienam skrydžiui virš Kaliningrado srities leidžia stebėti bet kurį regiono tašką.

Ministerija priminė ir tai, kad šių metų vasarį buvo leistos misijos, dalyvaujant JAV, Lietuvai ir Estijai, buvo leista vykdyti skrydžius virš regiono 505 kilometrų atstumu. Ministerija išreiškė viltį, kad šis geros valios gestas prisidės prie susitarimo dėl stebimųjų skrydžių virš Kaliningrado srities ypatumų.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už šios sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pastebėjo NATO orlaivių veiklą šalia savo sienų, taip pat Kaliningrado srityje.

Tegai:
skrydžiai, Rusija
Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM priminė Lietuvos ambasadoriui apie šalių santykių degradaciją

(atnaujinta 22:08 2020.05.26)
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dabartinė padėtis susijusi su Lietuvos valdžios pozicija

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Rusijos pirmuoju užsienio reikalų ministro pavaduotoju Vladimiru Titovu ir įteikė jam skiriamųjų raštų kopijas, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Šalys aptarė dabartinę Rusijos ir Lietuvos santykių būklę. Bajarūnas priminė, su kuo susijęs jų pablogėjimas.

"Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovo dėmesys atkreiptas į tai, kad dabartinį jų degradavimą lemia Lietuvos valdžios, kurios vykdo nedraugišką politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir ES bei NATO, pozicija. Šis požiūris sukuria kliūtis geriems kaimyniniams santykiams plėtoti", — rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pokalbio metu buvo aptartos kai kurios dvišalio bendradarbiavimo sritys, kuriose "būtų galima rasti sprendimų remiantis abipusiais interesais, įskaitant ekonomiką ir kultūros bei humanitarinę sritį". Šalys taip pat aptarė klausimus, Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje pradžios kontekste.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo beveik nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
santykiai su Rusija, santykiai, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija leido suprasti, kad Baltijos šalys ją "nurašė" be reikalo
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
KAM žiniasklaidą, rašančią apie COVID-19 Rusijoje, pavadino "dezinformacijos taikiniu"
Vakcinos kūrimas, archyvinė nuotrauka

Rusija PSO pasiūlė aštuonias vakcinas nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:06 2020.05.28)
Pranešama, kad gegužės 22 dieną pateiktais duomenimis yra pateiktos 124 potencialios vakcinos kandidatės

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rusija Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pasiūlė aštuonias vakcinas nuo naujos koronavirusinės infekcijos, 

užregistruota daugiau kaip 120 galimų vakcinų, sakė PSO Rusijos Federacijos atstovė spaudai Melita Vujnovič. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Rusijos indėlis yra labai didelis. Mes užregistravome aštuonias vakcinas kandidates iš įvairių Rusijos Federacijos institutų",— sakė Vujnovič per internetinį RAS mokslo tarybos "Gyvosios gamtos mokslų" posėdį tema: "Vakcinos nuo COVID-19: prognozės ir realybė", kurį organizavo MIA "Rossija segodnia".

Ji taip pat sakė, kad gegužės 22 dienos duomenimis yra pateiktos 124 potencialios vakcinos kandidatės.

"Galbūt jų yra daugiau. Bet tai tie tos, apie kurias mums pateikta informacijos ir pritaikyti vertinimo kriterijai. Iš jų dešimt yra klinikinio įvertinimo stadijoje, o 114 - ikiklinikiniame etape", — aiškino PSO atstovė Rusijos Federacijoje.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį sergant COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota beveik 5,5 milijono ligos atvejų, daugiau nei 349 tūkstančiai žmonių mirė.

Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
© Sputnik /
Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
Tegai:
Rusija, vakcinacija, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ES vaistų agentūra tikisi, kad koronaviruso vakcina pasirodys po metų
JAV nepalaikys vakcinos pateikimo nuo COVID-19 be patento
Ekspertai įvertino vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo perspektyvas
Šnipų manija. JAV įtaria, kad Kinija nori pavogti COVID-19 vakciną