Tiltas Kryme, archyvinė nuotrauka

Ant Krymo tilto buvo užfiksuotas rekordinis greičio viršijimas

106
(atnaujinta 14:13 2019.07.16)
Pažeidėjo automobilis važiavo 243 kilometrų per valandą greičiu

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Ant Krymo tilto buvo užfiksuotas rekordinis greitis. Apie tai radijo eteryje "Sputnik Krymas" pareiškė Valstybinės kelių inspekcijos prie VRM vadovas Dmitrijus Leontjevas, praneša RIA Novosti.

Pažeidėjo automobilis važiavo 243 kilometrų per valandą greičiu.

"Žmogus labai skubėjo, norėjo patekti į Krymą. Tai labai didelis greitis, reikia savižudžiu būti", — sakė Leontjevas.

Pasak jo, greitas važiavimas yra pavojingas, nepriklausomai nuo automobilio markės ar modelio. Be to, jei asmuo pirmą kartą važiuoja greitkeliu, jis nežino kelio ypatumų ir galimų defektų, pažymėjo Leontjevas.

Jis sakė, kad ant Krymo tilto įrengtos dešimtys kamerų, kurios fiksuoja judantį srautą.

Ten (ant Krymo tilto) nustatytas optimalus važiavimo greitis, kurio pakanka, kad būtų galima neįsibėgėjus saugiai pervažiuoti.

Tiltas per Kerčės sąsiaurį jungia Krymą ir Krasnodarą. Greitkelis yra ilgiausias Rusijoje — tilto ilgis siekia 19 kilometrų.

Automobilių eismas tiltu buvo pradėtas pusę metų anksčiau nei buvo numatyta. Traukinių eismas prasidės 2019 metais.

Iš pradžių automobilių eismo pradžia buvo planuojama 2018 metų gruodžio mėnesį, tačiau darbai buvo baigti anksčiau. 2018 metų gegužės 15 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidarė tilto per Kerčės sąsiaurį automobilių kelio dalį, o kitą dieną prasidėjo transporto priemonių eismas.

106
Tegai:
Ukraina, Krymas, greičio viršijimas, greičio matuoklis, automobilis
Dar šia tema
Pagreitintas filmavimas: kaip buvo statomas Krymo tiltas
Dmitrijus Peskovas

Kremlius įvertino Rusijos ir JAV santykių būklę

(atnaujinta 08:58 2020.07.13)
Šiuo metu 2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START III) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Rusijos ir JAV santykiai vis dar yra žemame taške, jų būklė labai bloga, sakė Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša RIA Novosti.

"Mūsų santykiai vis dar yra kone žemiausiame taške, padėtis yra labai bloga tiek dvišaliu, tiek turbūt atsižvelgiant į mūsų abiejų šalių atsakomybę už daugiašalius reikalus, visų pirma ginklų kontrolės ir strateginio stabilumo klausimais", — sakė jis.

Peskovas pažymėjo, kad ekspertiniu lygiu yra "kontaktai", tačiau jie neleidžia suprasti šalių atsakomybės "išsaugoti esamus dokumentus", galinčius užtikrinti ginklų kontrolę pasauliniu mastu.

Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

"Abi šalys yra didžiausio branduolinio arsenalo savininkės. Beje, nė viena iš kitų šalių, įskaitant Kiniją, kurią amerikiečiai labai atkakliai bando kviesti į šias derybas, joms neprilygsta. Kinijos arsenalo negalima palyginti nei su Amerikos, nei su mūsų", — pridūrė Peskovas.

2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START III) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis.

Susitarimo galiojimas baigiasi 2021 metų vasario mėnesį, kol Vašingtonas paskelbs, ar ketina atnaujinti susitarimą. JAV pabrėžia, kad reikia įtraukti Kiniją į derybas siekiant sukurti naują trišalį branduolinį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV.

Pekinas šią idėją atmeta. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Rusija pasisako už START III sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
santykiai, JAV, Rusija
Dar šia tema
Idealus ginklas: RF sukūrė elektromagnetinę patranką, kurios šaudymo nuotolis — 10 km
Nufilmuotas amerikiečių lėktuvo perėmimas virš Japonijos jūros
Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas

Putinas neigė ryšį tarp Krymo ir pablogėjusių santykių tarp Maskvos ir Ukrainos

(atnaujinta 17:06 2020.07.12)
Rusijos vadovas priminė įvykių chronologiją ir pareiškė, kad iš pradžių Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir valdžios užgrobimas, po kurio Maskvos požiūris ir keliai su Ukrainos vadovybe tapo "visiškai priešingi"

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pablogėję santykiai tarp Maskvos ir Kijevo nėra susiję su Krymo sugrįžimu į Rusijos Federaciją. Apie tai jis pareiškė "Rossija 1" eteryje.

Rusijos vadovas priminė įvykių chronologiją ir pareiškė, kad iš pradžių Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir valdžios užgrobimas, po kurio Maskvos požiūris ir keliai su Ukrainos vadovybe tapo "visiškai priešingi".

"Bet tik po to Krymas grįžo į Rusiją, o ne atvirkščiai", — aiškino prezidentas.

Krymas nusprendė tapti Rusijos dalimi po Ukrainos perversmo 2014 metų vasario mėnesį. Tada pusiasalyje ir Sevastopolyje buvo surengtas referendumas. Už susijungimą su Rusija balsavo 96,7 proc. Krymo gyventojų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų.

Kaip ne kartą pabrėžė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, Krymo klausimas yra visiškai uždarytas ir negalima kalbėti apie jokį istorinės Rusijos teritorijos "sugrįžimą" į Ukrainą.

Tegai:
Ukraina, Krymas, Rusija
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kaip Konstitucijos pataisomis bus išvengta TSRS klaidų
Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

LVŽS patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą

(atnaujinta 16:59 2020.07.13)
Karbauskio teigimu, didžiausio LVŽS narių palaikymo sulaukęs sąrašo dvidešimtukas turi beveik pilnos kadencijos Seime ir Vyriausybėje patirtį, pasižymi aktyvumu ir patirtimi bei aktyvia veikla Seime ir Vyriausybėje

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdyba, įvertinusi penktadienį partijos taryboje vykusį reitingavimą, patvirtino kandidatų į Seimą sąrašą, praneša LVŽS spaudos tarnyba.

Pažymima, kad po reitingavimo partijos tarybos nariai į pirmąjį dvidešimtuką delegavo premjerą Saulių Skvernelį, LVŽS vadovą Ramūną Karbauskį, tris LVŽS pirmininko pavaduotojus — Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, dabar Seimo nariais esančius Aušrinę Norkienę ir Tomą Tomiliną, prof. Eugenijų Jovaišą, Agnę Širinskienę, Valių Ąžuolą, Guodą Burokienę, Joną Jarutį, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Dainių Gaižauską, Seimo pirmininko pirmąją pavaduotoją Rimą Baškienę, Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, Giedrių Surplį, Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos patarėją Laimą Mogenienę, Vyriausybės kanclerio pirmąjį pavaduotoją Luką Savicką, Aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, Seimo nares Vidą Ačienę ir Aušrą Papirtienę. 

"Didžiausio LVŽS narių palaikymo sulaukęs sąrašo dvidešimtukas turi beveik pilnos kadencijos Seime ir Vyriausybėje patirtį, pasižymi aktyvumu ir patirtimi bei aktyvia veikla Seime ir Vyriausybėje", — teigė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Tegai:
Seimas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus
Pokarantininiai reitingai. "Valstiečiai" aplenkė konservatorius — paklaida ar tendencija?