Tiltas Kryme, archyvinė nuotrauka

Ant Krymo tilto buvo užfiksuotas rekordinis greičio viršijimas

108
(atnaujinta 14:13 2019.07.16)
Pažeidėjo automobilis važiavo 243 kilometrų per valandą greičiu

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Ant Krymo tilto buvo užfiksuotas rekordinis greitis. Apie tai radijo eteryje "Sputnik Krymas" pareiškė Valstybinės kelių inspekcijos prie VRM vadovas Dmitrijus Leontjevas, praneša RIA Novosti.

Pažeidėjo automobilis važiavo 243 kilometrų per valandą greičiu.

"Žmogus labai skubėjo, norėjo patekti į Krymą. Tai labai didelis greitis, reikia savižudžiu būti", — sakė Leontjevas.

Pasak jo, greitas važiavimas yra pavojingas, nepriklausomai nuo automobilio markės ar modelio. Be to, jei asmuo pirmą kartą važiuoja greitkeliu, jis nežino kelio ypatumų ir galimų defektų, pažymėjo Leontjevas.

Jis sakė, kad ant Krymo tilto įrengtos dešimtys kamerų, kurios fiksuoja judantį srautą.

Ten (ant Krymo tilto) nustatytas optimalus važiavimo greitis, kurio pakanka, kad būtų galima neįsibėgėjus saugiai pervažiuoti.

Tiltas per Kerčės sąsiaurį jungia Krymą ir Krasnodarą. Greitkelis yra ilgiausias Rusijoje — tilto ilgis siekia 19 kilometrų.

Automobilių eismas tiltu buvo pradėtas pusę metų anksčiau nei buvo numatyta. Traukinių eismas prasidės 2019 metais.

Iš pradžių automobilių eismo pradžia buvo planuojama 2018 metų gruodžio mėnesį, tačiau darbai buvo baigti anksčiau. 2018 metų gegužės 15 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidarė tilto per Kerčės sąsiaurį automobilių kelio dalį, o kitą dieną prasidėjo transporto priemonių eismas.

108
Tegai:
Ukraina, Krymas, greičio viršijimas, greičio matuoklis, automobilis
Dar šia tema
Pagreitintas filmavimas: kaip buvo statomas Krymo tiltas
Vakcina Sputnik V

"Sputnik V" yra veiksmingas ir gyvūnų vakcinacijai, pareiškė Gincburgas

(atnaujinta 10:59 2021.04.16)
Gyvūnus reikia vakcinuoti ne tik siekiant juos apsaugoti, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų, mano Gamalėjaus tyrimų centro vadovas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vakcina "Sputnik V" gali gerai apsaugoti nuo koronaviruso ir gyvūnus, tačiau pirmiausia reikia paskiepyti žmones, RIA Novosti pareiškė Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Gamalėjaus nacionalinio epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Argentinos prezidentas skiepijamas Sputnik V vakcina nuo COVID-19
Пресс-служба администрации президента Аргентины

"Esu daugiau nei įsitikinęs, kad "Sputnik V" apsaugos ir gyvūnus, ir gerai apsaugos, tačiau pirmiausia reikia skiepyti žmones", — pasakė Gincburgas.

Jis pažymėjo, kad gyvūnus reikia skiepyti ne tik jų apsaugai, bet ir tam, kad būtų sustabdyta viruso cirkuliacija tarp žmonių ir gyvūnų.

Gamalėjaus centre "Sputnik V" buvo išbandyta su gyvūnais, visi ikiklinikiniai tyrimai buvo atlikti su jais, todėl galima drąsiai teigti, kad šis preparatas veikia, pabrėžė Gincburgas.

"Kitas klausimas, kad specialiai gyvūnams pagaminta vakcina yra daug pigesnė nei mūsų ir tuo pačiu metu taip pat veikia", — pridūrė Gincburgas.

Šiuo metu Rusijoje yra užregistruotos trys vakcinos COVID-19 profilaktikai — tai preparatai "Sputnik V", "EpiVacCorona" ir "CoviVac". Pirmoji ir antroji vakcinos jau patvirtintos skiepyti vyresnius nei 60 metų žmones, tačiau "CoviVac" kol kas patvirtinta vartoti žmonėms nuo 18 iki 60 metų. Kaip balandžio pradžioje pranešė Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška, šio preparato tyrimai vyresniems nei 60 metų žmonėms dar vykdomi.

Visos trys vakcinos numato dviejų preparato komponentų įvedimą. Taigi, antroji injekcija "Sputnik V" turi būti atlikta po trijų savaičių, antrą "EpiVacCorona" skiepą galima atlikti po diejų-trijų savaičių, o "CoviVac" injekcijos atliekamos su dviejų savaičių intervalu.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Rusija, koronavirusas
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Banko kortelės

Jokių problemų? Kas nutiks, jei Rusija bus atjungta nuo "Visa" ir "Mastercard"

(atnaujinta 11:26 2021.04.15)
Įmonių grupės "Finam" analitikas Aleksejus Korenevas įsitikinęs, kad Rusijos atjungimo nuo tarptautinių mokėjimo sistemų rizika nėra didelė

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Rusijos bankas teigė nematantis rizikos, kad Rusija bus atjungta nuo tarptautinių mokėjimų sistemų. Įmonių grupės "Finam" analitikas Aleksejus Korenevas šią nuomonę pakomentavo Sputnik radijo eteryje.

Įmonių grupės "Finam" analitikas Aleksejus Korenevas išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos atjungimo nuo tarptautinių mokėjimo sistemų rizika nėra didelė.

"Šis atjungimas neturi prasmės, nes jie negalės mums labai pakenkti. Manau, kad jei Vakaruose prie vairo stovi blaiviai mąstantys žmonės, jie turėtų suprasti, kad to daryti neverta, nes jie negalės pasiekti nieko, išskyrus nuostolius. Todėl man atrodo, kad rizika yra maža", — sakė Aleksejus Korenevas.

Anot jo, hipotetiniu Rusijos atjungimo nuo "Visa" ir "Mastercard" sistemų atveju, "Mir" mokėjimo sistema susidoros su padidėjusia apkrova.

"Ji be problemų susidoros su krūviu šalyje. Kyla klausimas, kad rusai taip pat atostogauja užsienyje, o "Mir" kortelė veikia ne visur. Todėl gali kilti problemų dėl mokėjimų užsienyje. Turėsite keliauti su grynaisiais pinigais — tai nepatogu, bet pakenčiama. Tai nėra lemtingos problemos", — mano Aleksejus Korenevas.

Kaip teigiama "Mir" mokėjimo sistemos svetainėje, jos kortelės šiuo metu priimamos Turkijoje, Vietname, Armėnijoje, Baltarusijoje, Uzbekistane, Kirgizijoje, Tadžikistane, Kazachstane, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Kipre, Pietų Korėjoje ir JK vyksta darbas, siekiant paruošti tinklą šioms kortelėms priimti.

Tegai:
MasterCard, Visa
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Artimiausiomis dienomis Lietuva sugrįš į "juodąją zoną", pareiškė Stankūnas 

(atnaujinta 12:27 2021.04.16)
Po Vyriausybės sprendimo sušvelninti karantiną, iš režimo liko tik "graužtukas", todėl jau gegužės pradžioje padidės sergamumas, mano Stankūnas

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Artimiausiomis dienomis Lietuva atsidurs „juodojoje zonoje“ pagal sergamumą koronavirusu, pareiškė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas. 

Profesoriaus teigia, net jei penktadienį tokio scenarijaus pavyks išvengti, šeštadienį Lietuva tikrai atsidurs "juodojoje zonoje".

Anot Stankūno, šiuo metu stacionare gydomi 958 COVID-19 pacientai, o tai prilygsta vasario pirmos savaitės lygiui. 

"Reanimacijoje turime 104 COVID-19 pacientus. Tai irgi praktiškai vasario pradžios rodiklis", — pažymėjo jis. 

Stankūnas pasidžiaugė, kad vakcinacijos lygis šalyje palaipsniui gerėja.

"Testuojame tikrai daug. Dar niekada Lietuvoje nebuvo atliekama tiek daug testų, o tai reiškia, kad tikėtina pavyksta nustatyti daugiau atvejų ir taip lėtinti viruso plitimą. Vakcinacija įgauna pagreitį ir jei nebus kokių "oba" su planuojamu vakcinų tiekimu, tai galėčiau eiti lažybų, kad JE Prezidento ambicingas tikslas iki Mindauginių pasiekti populiacinį imunitetą yra visai įmanomas", — mano profesorius.

Stankūnas mano, kad po ketvirtadienio Vyriausybės sprendimo realiai iš karantino "liko tik graužtukas".

"Aiškiai su datomis yra įvardijami įvairių veiklų atlaisvinimo etapai. Grynai žiūrint matematiškai, tai šie atlaisvinimai turėtų konvertuotis į naujų atvejų didėjimą. Būsiu tikslus, kad tai turėtų sąlygoti +3000 naujų COVID-19 atvejų skaičių per dieną dar gegužės pradžioje. Masinis testavimas padeda kontroliuoti, bet ne tiek, kad tik jo pakaktų turėti žemus sergamumo rodiklius", — pareiškė jis. 

Profesoriaus nuomone, žvelgiant į Izraelio patirtį, Lietuvai reikia bent 40 proc. pavakcinuotų žmonių, tačiau net su pačiais otimistiškiausiais planais tai galima būtų pasiekti tik gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Vakcinacija šiuo metu gali leisti tikėtis mažesnio hospitalinio sektoriaus apkrovimo ir mirčių, pridūrė jis.

"Prisipažinsiu, kad su nerimu žvelgiu į ateinančias savaites. Lietuva pasirinkdama tokį kelią tikrai demonstruoja didelę drąsą. Tačiau tuo pačiu ir didelį pasitikėjimą savo piliečiais. Jau seniau esu sakęs, kad pandemijos nėra įveikiamos nei politikų, nei ekspertų... jas įveikia paprasti žmonės. Tad labai prašau įrodykime, kad mes esame ne tik drąsūs, bet ir atsakingi. Įveikime šį pasitikėjimo iššūkį kartu", — apibendrino profesorius.

Ketvirtadienį Vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos. Kartu ministrų kabinetas nutarė sušvelninti karantino režimą, numatydamas bendravimo išimtis imunitetą nuo COVID-19 turintiems asmenims.

Naujausiais duomenimis, iš viso nustatyta daugiau kaip 231 tūkstantis koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
COVID-19, karantinas, Vyriausybė, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę
Nėra pasirinkimo: protestas prieš privalomą mokinių testavimą dėl COVID-19 Vilniuje
Lietuvoje — daugiau nei 1000 naujų COVID-19 atvejų, mirė dar 7 žmonės