Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Zacharova: Kijevui reikalingi ne sulaikyti jūreiviai, o tik triukšmas dėl

64
(atnaujinta 14:22 2019.06.27)
Zacharova tvirtina, kad Ukraina net nenori aptarti jūreivių išlaisvinimo sąlygų

VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Kijevo valdžiai reikalingi ne Ukrainos jūreiviai, sulaikyti po incidento Kerčų sąsiauryje, o tik dėl jų pasklidęs triukšmas, parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Facebook.

Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija prašė Kijevo rašytinių garantijų, jog Ukraina toliau vykdys baudžiamąjį persekiojimą dėl Ukrainos jūrininkų, sulaikytų Juodojoje jūroje, pagal Rusijos teisės aktus.

Ukrainos diplomatinis departamentas šį pasiūlymą pripažino nepriimtinu ir apsunkinančiu Ukrainos ir Rusijos ginčą dėl karo laivų imuniteto.

Birželio 25 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija išsiuntė notas Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui ir Ukrainos ambasadai Maskvoje, kuriose visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad tęsiasi baudžiamasis persekiojimas prieš 24 Ukrainos jūreivius, taip pat į baudžiamojo proceso Rusijos Federacijoje veikiančius teisės aktus, kuriais šiame baudžiamojo proceso etape gali pasinaudoti Ukraina, siekdama juos išlaisvinti.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Pavelas Klimkinas nesutiko su Rusijos pozicija ir pareikalavo, kad Maskva nedelsdama ir besąlygiškai įgyvendintų Tarptautinio tribunolo sprendimą ir išleistų 24 Ukrainos jūreivius ir tris laivus.

"Ukraina atsisakė ne tik pasinaudoti Rusijos teisės aktuose numatytomis išlaisvinimo procedūromis, bet ir iš esmės atsisakė aptarti šį klausimą. Kijevui reikalingi ne jūrininkai, Kijevui reikia triukšmo dėl jų. Būtent todėl 2018 metų lapkritį jie ir buvo išsiųsti į Kerčės sąsiaurį", — rašė Zacharova.

Ji pažymėjo, kad "Ukrainos jūreiviai reikalingi Kijevui tik būdami Rusijoje" ir jie išnaudojami kaip "dar viena šantažo priemonė ir Maskvos apkaltinimo dėl visų savo bėdų argumentas".

"Tai aiškiai matėme ETPA, kur Ukrainos deputatai prisidengė nelaimėliais jūreiviais (jie iš tikrųjų nelaimėliai, nes niekas nepanoro aptarti jų išlaisvinimo), kad tik Rusija nebegrįžtų į Asamblėją", — pridūrė Zacharova.

Praėjusių metų lapkričio 25 dienos rytą Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai "Berdiansk", "Nykopol" ir "Jany Kapu" pažeidė Rusijos valstybės sieną Juodojoje jūroje ir keletą valandų pavojingai manevravo, nepaisydami Rusijos pasieniečių teisėtų reikalavimų. Sienos apsaugos pareigūnai sulaikė laivus, tam jie turėjo panaudoti ginklus. Trys Ukrainos jūreiviai buvo nesunkiai sužeisti. Iš viso laive buvo 22 jūreiviai ir du Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojai.

Visi jie buvo suimti dėl valstybės sienos pažeidimo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį incidentą pavadino iš anksto parengta provokacija, kurią Petro Porošenko inicijavo dėl savo žemo reitingo rengiantis prezidento rinkimams. Taip pat Putinas pabrėžė, kad Rusijos sienos apsaugos pareigūnai vykdė pareigą apsaugoti šalies teritoriją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino įvykį Porošenko surengta provokacija prieš rinkimus. Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad sienos apsaugos pareigūnai veikė pagal šalies įstatymus.

64
Tegai:
Rusija, Ukraina, Marija Zacharova
Temos:
Ukrainos provokacija Kerčės sąsiauryje (58)
Dar šia tema
ETPA Rusijos delegacijai grąžino visus įgaliojimus
Septynių šalių delegacijos paliko ETPA sesiją dėl Rusijos
Pokyčiai ETPA: Ukraina išeina, Rusija grįžta
Kaliningrado sritis, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus

(atnaujinta 10:59 2020.05.27)
Ministerija priminė problemas, kylančias regiono oro erdvėje ir vykdant tarptautinio oro uosto "Chrabrovo" veiklą

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad stebimųjų skrydžių per Kaliningrado sritį apribojimas neprieštarauja Atviro dangaus sutarčiai ir vėlesniems sprendimams. Tai teigiama skyriaus pranešime.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, 2012–2014 metais, kai galiojo 5500 kilometrų nuotolio skrydžių nuo Kubinkos atviro dangaus aerodromo netoli Maskvos, apie 1600 kilometrų skrydžio panaudodavo Kaliningrado srities stebėjimui. Ministerija teigė, kad tai sukėlė problemų regiono oro erdvei ir vienintelio tarptautinio oro uosto Сhrabrovo regione darbui.

"Tai pareikalavo didelių išlaidų. Mūsų bandymai susitarti su jais dėl tam tikro pagrįsto suvaržymo buvo nesėkmingi. Štai kodėl mes buvome priversti sumažinti išlaidas deklaruodami maksimalų skrydžių atstumą virš Kaliningrado srities (500 kilometrų). Tai neprieštarauja nei Sutarčiai, nei vėlesniems jos dalyvių priimtiems sprendimams", — teigiama pranešime.

Maksimalaus skrydžio nuotolio virš Kaliningrado srities apribojimas buvo įvestas pagal Atviro dangaus sutarties nuostatas, paaiškino ministerija.

"Dabartinė tvarka buvo įvesta atsižvelgiant į valstybės-dalyvės teisę papildomai skirti atviro dangaus aerodromus ir nustatyti jiems maksimalius skrydžių diapazonus. Ši tvarka nedidina skrydžių, leidžiančių stebėti visą Rusijos teritoriją (nes išlaikomas bendras 5500 kilometrų nuotolis), skaičiaus. Tai užtikrina aukštesnį Kaliningrado srities teritorijos stebėsenos efektyvumo lygį, palyginti su likusia Rusijos dalimi ir kitų dalyvaujančių valstybių, įskaitant kaimynines (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją), teritorijomis. Mūsų žiniomis, mūsų kolegos iš Vakarų, įskaitant JAV, jokių nusiskundimų neturi", — teigiama pranešime.

Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad nustatytas 500 kilometrų nuotolis kiekvienam skrydžiui virš Kaliningrado srities leidžia stebėti bet kurį regiono tašką.

Ministerija priminė ir tai, kad šių metų vasarį buvo leistos misijos, dalyvaujant JAV, Lietuvai ir Estijai, buvo leista vykdyti skrydžius virš regiono 505 kilometrų atstumu. Ministerija išreiškė viltį, kad šis geros valios gestas prisidės prie susitarimo dėl stebimųjų skrydžių virš Kaliningrado srities ypatumų.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už šios sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pastebėjo NATO orlaivių veiklą šalia savo sienų, taip pat Kaliningrado srityje.

Tegai:
skrydžiai, Rusija
Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM priminė Lietuvos ambasadoriui apie šalių santykių degradaciją

(atnaujinta 22:08 2020.05.26)
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dabartinė padėtis susijusi su Lietuvos valdžios pozicija

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Rusijos pirmuoju užsienio reikalų ministro pavaduotoju Vladimiru Titovu ir įteikė jam skiriamųjų raštų kopijas, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Šalys aptarė dabartinę Rusijos ir Lietuvos santykių būklę. Bajarūnas priminė, su kuo susijęs jų pablogėjimas.

"Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovo dėmesys atkreiptas į tai, kad dabartinį jų degradavimą lemia Lietuvos valdžios, kurios vykdo nedraugišką politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir ES bei NATO, pozicija. Šis požiūris sukuria kliūtis geriems kaimyniniams santykiams plėtoti", — rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pokalbio metu buvo aptartos kai kurios dvišalio bendradarbiavimo sritys, kuriose "būtų galima rasti sprendimų remiantis abipusiais interesais, įskaitant ekonomiką ir kultūros bei humanitarinę sritį". Šalys taip pat aptarė klausimus, Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje pradžios kontekste.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo beveik nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
santykiai su Rusija, santykiai, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija leido suprasti, kad Baltijos šalys ją "nurašė" be reikalo
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
KAM žiniasklaidą, rašančią apie COVID-19 Rusijoje, pavadino "dezinformacijos taikiniu"
Lėktuvo  salonas, archyvinė nuotrauka

Pilotas paaiškino, kodėl skrydžio metu telefonas turi būti išjungtas

(atnaujinta 10:11 2020.05.28)
Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų pilotas paaiškino, kodėl telefonas turi būti išjungtas arba įjungtas į specialųjį režimą kelionių lėktuvu metu, praneša "Express".

Faktas yra tas, kad mobiliųjų telefonų signalai gali trikdyti orlaivių navigacijos sistemas. Įjungus prietaisą į skrydžio režimą, kai vartotojas negali prisijungti prie interneto ar paskambinti, reiškia, kad bet koks radijo dažnio signalo perdavimas yra blokuojamas.

"Bėgant metams buvo atlikta keletas tyrimų, patvirtinančių ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo lėktuvo salone ir sistemos veikimo sutrikimų", — teigė oro bendrovės pareigūnas. "Nors orlaivių techninės galimybės pagerėjo, reguliavimo institucijos labai atidžiai vertina riziką, darančią įtaką skrydžių saugai."

Tuo tarpu buvusi stiuardesė Bobby Laurie sako, kad navigacijos sistemoje trikdžiai dėl veikiančio išmaniojo telefono yra reti.

"Tai atsitinka naudojant tam tikrus modelius arba jei mobiliuoju naudojasi keli keleiviai", — sako ji.

Daug dažniau kalbėjimas telefonu skrydžio metu gali sukelti trikdžius ryšio sistemoje, tai yra, trukdyti darbuotojams bendrauti tarpusavyje.

Tegai:
išmanusis telefonas, lėktuvas, skrydžiai
Dar šia tema
Avarinio nusileidimo metu keleivė įtraukta į lėktuvo iliuminatorių
Videofaktas: kas nutinka pasenusiems lėktuvams
Dažniausiai lėktuvai vėluoja dėl oro eismo apribojimų