ETPA, archyvinė nuotrauka

"Pasikarščiavo": Rusija išjuokė Lietuvos atsisakymą palikti ETPA sesiją

191
(atnaujinta 10:40 2019.06.28)
Anksčiau buvo skelbiama, kad Lietuva kartu su Gruzija paliks sesiją, tačiau vėliau paaiškėjo, jog abi delegacijos liks iki pabaigos

VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas paskelbė, kad Rusijos oponentų koalicija "susiskaldė", kai Lietuva ir Gruzija "išdavė" Ukrainą, nusprendusios likti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje.

"Nespėjus surengti demaršo dėl išvykimo iš ETPA sesijos, Rusijos oponentų koalicija susiskaidė: Gruzija ir Lietuva metė Ukrainą, nusprendusios pasilikti sesijoje, nors abiejų šalių valstybės pareigūnai buvo įpykę [dėl Rusijos grįžimo]. [Sprendimo nepasitraukti] Priežastis: pralaimėjo pagrindinę kovą. Nepanoro be reikalo išsidirbinėti", — parašė jis Twitter.

ETPA situaciją taip pat pakomentavo žurnalistė, televizijos vedėja Olga Skabejeva.

"Vakar pasikarščiavo, kam nebūna", — parašė ji Twitter.

Ukrainos parlamentarai paliko Asamblėjos posėdį po to, kai buvo priimta rezoliucija, patvirtinanti Rusijos delegacijos įgaliojimus pilnu formatu.
Kijevo atstovas ETPA Vladimiras Arjevas sakė, kad po Ukrainos ETPA sesiją taip pat paliko Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Gruzijos ir Slovakijos delegacijos.

Tačiau Slovakijos delegacija šią informaciją beveik iškart paneigė. Jie pažymėjo, kad tik vienas deputatas balsavo prieš Rusijos delegacijos teisių atkūrimą, jis taip pat pasirašė dokumentą dėl nedalyvavimo ETPA sesijoje.

Vėliau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Lietuva ir Gruzija taip pat atsisakė palikti sesiją. Lietuvos atstovas ETPA delegacijoje Egidijus Vareikis paskelbė, kad jo kolegos ketina toliau dalyvauti sesijoje. Gruzijos delegacija savo ruožtu sakė, kad visi delegatai pasiliks Strasbūre, o tolesni šalies veiksmai bus aptarti vėliau su vadovybe.

Vėliau Estijos ministras pirmininkas Jüri Ratas sakė, kad šalies vyriausybė nepalaiko idėjos palikti ETPA.

ETPA birželio sesija baigiasi penktadienį.

Rusijos delegacijos teisių atkūrimas

Prieš penkerius metus iš Rusijos buvo atimta teisė balsuoti ETPA dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo prijungimo. 2015 metais Asamblėja du kartus iškėlė klausimą dėl Rusijos delegacijos teisių atkūrimo, tačiau sankcijos tik dar labiau buvo stiprinamos.

Rusija atsisakė dirbti tokiomis sąlygomis ir 2016-2018 metais nesiuntė prašymo patvirtinti įgaliojimus. 2017 metais Rusija pareiškė, kad ji pristabdo narystės įmokų mokėjimą.

Antradienio naktį ETPA priėmė rezoliuciją, pagal kurią Rusijos delegacija buvo pakviesta dalyvauti birželio sesijoje. Dokumente pažymima, kad balsavimo, kalbėjimo ir pateikimo teisėms netaikomos sankcijos.

Estija, Gruzija, Lietuva, Latvija ir Ukraina vienbalsiai balsavo prieš Maskvos dalyvavimą birželio mėnesio ETPA sesijoje.

191
Tegai:
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), Lietuva, Rusija
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
Politologas: ETPA žengė simbolinį žingsnį link dialogo su Rusija
Septynių šalių delegacijos paliko ETPA sesiją dėl Rusijos
Zacharova: Kijevui reikalingi ne sulaikyti jūreiviai, o tik triukšmas dėl jų
Lietuvos ir Rusijos siena (Kaliningrado sritis)

Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 17:44 2020.06.03)
Valstybės sienos ruožai tarp šalių buvo nustatyti sutartimis, ratifikuotomis 2003 ir 2007 metais

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Rusijos registracijos, kadastro ir kartografijos tarnyba ("Rosreestr") į Valstybinį nekilnojamojo turto registrą įrašė koordinacinį valstybės sienos Rusijos–Lietuvos ir Rusijos–Latvijos atkarpų aprašą, pranešama "Rosreestr" tinklalapyje.

Ruožai yra Kaliningrado ir Pskovo srityse. Valstybės sienos ruožai tarp Rusijos, Lietuvos ir Latvijos yra nustatyti sutartimis, ratifikuotomis 2003 ir 2007 metais.

Pranešime pažymima, kad bendras Rusijos ir Lietuvos sienos ilgis yra 297,1 kilometro, o Rusijos ir Latvijos sienos — 283,6 kilometro.

Kad pažymėtų valstybės sieną, Rusijos, Lietuvos ir Latvijos specialistai įrengė 559 pasienio ženklus Rusijos–Lietuvos ruože ir 648 — Rusijos–Latvijos ruože, be to, sukurti žemėlapiai ir kiti dokumentai.

Rusijos ir Lietuvos bei Rusijos ir Latvijos valstybinių sienų demarkacijos dokumentai vienu metu įsigaliojo Rusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje 2018 metų balandį.

Tegai:
siena, Latvija, Lietuva, Rusija
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusijoje įvardytos branduolinio atgrasymo politikos sąlygos

(atnaujinta 08:35 2020.06.03)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį patvirtino valstybinę branduolinio atgrasymo politiką

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Rusijos branduolinio atgrasymo politikos pagrindai gali būti patikslinti atsižvelgiant į išorinius ir vidinius veiksnius; atitinkamas nutarimas skelbiamas oficialiame teisinės informacijos interneto portale.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį patvirtino valstybinę branduolinio atgrasymo politiką.

"Šie pagrindai gali būti patikslinti atsižvelgiant į išorinius ir vidinius veiksnius, turinčius įtakos gynybos teikimui", — rašoma dokumente.

Dokumente pabrėžiama, kad Rusija gali imtis branduolinio ginklo, jei įvyktų ataka, dėl kurios gali sutrikti branduolinių pajėgų valdymas.

Nurodyta, kad Rusijos Federacija gali panaudoti branduolinį ginklą dėl priešo poveikio Rusijos Federacijos valstybei ar kariniams objektams, kurių išvedimas iš rikiuotės sukels branduolinių pajėgų atsakomuosius veiksmus.

Kaip pagrindiniai pavojai Rusijai įvardyta padėtis, kai šalys turi branduolinius ir kitus masinio naikinimo ginklus; vyksta nekontroliuojamas branduolinių ginklų platinimas; branduolinio ginklo dislokavimas nebranduolinių valstybių teritorijoje; naikinamųjų ginklų dislokavimas kitose šalyse; priešraketinės gynybos ir kovinių sistemų dislokavimas kosmose; karinių pajėgų sutelkimas prie Rusijos sienų.

Tegai:
branduolinis ginklas, Rusija
Užsieniečių registracijos centras

Į URC neblaivų prieglobsčio prašytoją VSAT pareigūnai tramdė antrankiais ir elektros šoku

(atnaujinta 15:13 2020.06.03)
Tarnybos duomenimis, šiuo metu centre laikinai gyvena 90 užsieniečių, iš kurių 77 yra pateikę prieglobsčio prašymus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams teko fizine jėga ir elektros šoko prietaisu tramdyti į Užsieniečių registracijos centrą (URC) grįžusį neblaivų Rusijos pilietį, apie tai pranešė VSAT.

Agresyvius prieglobsčio prašytojas užgauliojo pasieniečius necenzūriniais žodžiais, neklausė reikalavimų nusiraminti, mėgino pastumti, o vėliau galva smogti VSAT pareigūnui.

Antradienį popiet URC budėję pasieniečiai pamatė, kad 53 metų čečėnų tautybės Rusijos pilietis, kuris šalyje yra pasiprašęs laikino teritorinio prieglobsčio, į centrą grįžo neblaivus. Jam nustatytas vidutinis girtumas — 1,86 prom.

Vyras buvo sulaikytas, jam surašytas protokolą dėl URC vidaus taisyklių pažeidimo — centre laikinai gyvenantiems užsieniečiams draudžiama svaigintis, įsinešti ar turėti alkoholinių gėrimų bei psichotropinių medžiagų.

Įprastai prieglobsčio šalyje prašantiems užsieniečiams galima išeiti iš URC teritorijos 24 valandoms, tačiau dėl paskelbto karantino laikinas išvykimas iš centro leidžiamas vienai valandai per parą.

Vyras, nuo metų pradžios gyvenantis URC, nusprendė nelaukti formalumų pabaigos ir savavališkai pamėgino eiti link bendrabučio, kuriame gyvena. Pasieniečiai užsienietį įspėjo, po ko jėga atvedė atgal į tarnybines patalpas.

Neblaivus prieglobsčio prašytojas iš pradžių užgauliojo pasieniečius necenzūriniais žodžiais, ėmė grasinti susidorojimu ir pabandė pastumti arčiausiai buvusį VSAT pareigūną. Triukšmadarys buvo sutramdytas fizine jėga, jam uždėti antrankiai.

Tačiau ir tai nepadėjo sutramdyti apsvaigusio užsieniečio. Vyras ir toliau plūdosi ir galva mėgino smogti jį tramdžiusiems pasieniečiams. Pastarieji, dukart prieš tai įspėję prieglobsčio prašytoją, kad bus panaudotas elektros šoko prietaisas, galiausiai jį ir panaudojo. Po ko užsienietis nusiramino ir nuo kitų centro gyventojų buvo izoliuotas atskiroje patalpoje.

VSAT priminė, jog Užsieniečių registracijos centras —  tai vienintelis centras Lietuvoje, skirtas laikyti sulaikytus, neteisėtai esančius ar neteisėtai atvykusius į Lietuvą užsieniečius, taip pat apgyvendinti prieglobsčio prašytojus tol, kol yra nagrinėjami jų pateikti motyvai.

Tarnybos duomenimis, šiuo metu centre laikinai gyvena 90 užsieniečių, iš kurių 77 yra pateikę prieglobsčio prašymus.

Tegai:
Rusijos pilietis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Pasieniečiai sulaikė cigaretes krovusį varėniškį
Pasieniečiai dingusią senjorę Elektrėnų savivaldybėje rado pasitelkę sraigtasparnį
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas