Vladimiras Putians, archyvinė nuotrauka

Putinas pasisakė apie savo planus po 2024-ųjų

77
(atnaujinta 13:38 2019.07.04)
Rusijos vadovas pabrėžė, kad jis "turi ką veikti" kaip valstybės vadovas

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakė į klausimą apie savo planus po 2024 metų.

Oficialaus vizito į Italiją išvakarėse Rusijos vadovas davė interviu Italijos dienraščiui "Corriere della Sera".

"Dar per anksti kalbėti apie tai. Dar laukia  penkerių metų sunkus darbas. Ir esant tokiai dinamikai, kokią dabar stebime pasaulyje, sunku prognozuoti. Patikėkite manimi, dabar turiu ką veikti", —  cituoja Putiną Kremliaus spaudos tarnyba.

Rusijos prezidentas pabrėžė, kad dabartinė Rusijos vyriausybė vykdo labai subalansuotą ir realistinę politiką. Pasak jo, Rusijos valdžios institucijos užtikrina valstybės makroekonominį stabilumą ir neleidžia augti nedarbui.

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Дружинин

Rusijos vadovas taip pat pridūrė, kad Rusijos Federacija įgyvendina nacionalinius projektus, kuriais siekiama užtikrinti ekonomikos ir socialinės sferos vystymąsi, taip pat pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.

Birželio pabaigoje, Putino tiesioginės linijos metu jis pareiškė, kad jam neatsibodo būti prezidentu, nes kitaip jis nebūtų siekęs ketvirtos kadencijos.

Ketvirtadienį Putinas aplankys Apeninus, kur vyks derybas su Italijos valdžios institucijomis ir susitiks su popiežiumi.

Rusijos vadovas sakė, kad Milane yra politinių jėgų sutarimas dėl gerų santykių su Maskva plėtojimo, o Rusijos Federacija tam pritaria.

77
Tegai:
Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Putinas pasakė, kas iš pasaulio lyderių jį žavi
Trampas pavadino Putiną "nuostabiu vaikinu"
Putinas: šiuolaikiniame pasaulyje reikia atviro ir laisvo keitimosi nuomonėmis
Rusijos naikintuvas MiG-31

Rusijos MiG-31 perėmė JAV ir Norvegijos lėktuvus Barenco jūroje

(atnaujinta 17:23 2021.04.19)
Naikintuvas MiG-31 buvo pakeltas į orą, kai buvo pastebėti prie Rusijos sienos artėjantys JAV ir Norvegijos patruliavimo orlaiviai

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Rusijos naikintuvas MiG-31 virš Barenco jūros perėmė JAV ir Norvegijos patruliavimo orlaivius, kurie buvo priversti apsisukti, žurnalistams pranešė Rusijos gynybos ministerijos Nacionalinis gynybos kontrolės centras.

Centro duomenimis, balandžio 19 dieną Rusijos radarai virš Barenco jūros akvatorijos aptiko du oro taikinius, artėjančius prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos.

"Oro taikiniams atpažinti ir užkirsti kelią Rusijos Federacijos valstybinės sienos pažeidimams, į orą buvo pakeltas naikintuvas MiG-31 iš Šiaurės laivyno oro gynybos tarnybos sudėties. Rusijos naikintuvo įgula identifikavo oro taikinius kaip JAV Karinio jūrų laivyno bazinės patruliavimo aviacijos lėktuvą R-8A "Poseidon" ir Norvegijos Karinių oro pajėgų bazinės patruliavimo aviacijos lėktuvą R-3S "Orion" ir palydėjo juos virš Barenco jūros akvatorijos", — pranešė Nacionalinis gynybos kontrolės centras.

Rusijos kariai patikslino, kad "pasukus užsienio kariniams lėktuvams nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos, Rusijos naikintuvas saugiai grįžo į bazavimosi aerodromą, buvo užkirtas kelias pažeisti Rusijos Federacijos valstybinę sieną".

Nacionalinis gynybos kontrolės centras pridūrė, kad Rusijos naikintuvo skrydis buvo vykdomas griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių.

Aktyvumas oro erdvėje šalia Rusijos sienų nuolat auga. 2020 metais radiotechninių pajėgų specialistai aptiko 40 proc. daugiau užsienio žvalgybinių lėktuvų nei metais anksčiau. Iš viso praėjusiais metais radiotechninių pajėgų specialistai aptiko ir palydėjo daugiau nei du milijonus oro objektų.

Tegai:
MiG-31, naikintuvas, sienos pažeidimas, Norvegija, JAV, Rusija
Dar šia tema
Nufilmuota, kaip Rusijos naikintuvas perėmė JAV žvalgybinį lėktuvą
Medicinos darbuotojai, archyvinė nuotrauka

"Rospotrebnadzor" vadovė pranešė apie "rusiškų" koronaviruso padermių formavimąsi

(atnaujinta 15:23 2021.04.19)
Kaip pažymėta, nėra jokių duomenų apie tai, kad Rusijoje nustatyti COVID-19 variantai sukeltų sunkesnę ligos eigą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Rusijoje formuojama Sibiro ir šiaurės- vakarų koronaviruso versija, pranešė "Rospotrebnadzor" vadovė Ana Popova.

"Turime mutacijas, kurias aprašome Rusijos Federacijoje, mutacijas, kurios dar nėra būdingos nė vienai iš užsienyje aprašytų padermių, matome Sibiro versijos formavimąsi, matome šiaurės- vakarų versijos formavimąsi", — sakė Popova Rusijos mokslų akademijos (RAS) Medicinos mokslų katedros posėdyje.

Anksčiau Popova pranešė, kad Sibiro regione yra tam tikrų koronaviruso pokyčių, aptinkamos jo mutacijos, tačiau jos nestipirina ligos sukėlėjo, neturi įtakos epidemiologiniams aspektams.

"Rospotrebnadzor" epidemiologijos tyrimų instituto naujų žmonių ligų diagnozavimo metodų kūrimo mokslinės grupės vadovas Kamilas Chafizovas  teigė, kad nėra įrodymų, jog Rusijoje aptikti COVID-19 variantai sukelia sunkesnę ligos eigą.

"Šiuo metu nėra patvirtinančių įrodymų, kad Rusijoje aptikti koronaviruso variantai sukelia sunkesnę ligos eigą", — RIA Novosti cituoja Chafizovą.

Jis patikslino, kad visi viruso genomo mėginiai yra nuodugniai analizuojami, siekiant nustatyti, kiek konkretus variantas yra panašus į jau žinomas padermes.

"Žinomų ir naujų padermių plitimo dinamikos vertinimas išlieka viena iš pagrindinių genominių tyrimų, kuriuos šiuo metu vykdo "Rospotrebnadzor" institutai, uždavinių", — sakė Chafizovas.

Tegai:
koronavirusas, Rusija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Praėjusią savaitę atvykelių iš Lenkijos be QR kodų skaičius nesiekė 6%
Lietuva gavo aštuonioliktą "BioNTech ir Pfizer" vakcinos siuntą
Lietuvoje po kelių mėnesių neveikimo atsidarė prekybos centrai ir kino teatrai
Manometrai, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo trečdaliu

(atnaujinta 15:27 2021.04.19)
Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį dujų paklausa Lietuvoje išaugo beveik trečdaliu arba iki 8,7 teravatvalandės (TWh) dujų, kai tuo pačiu metu pernai šalies dujų poreikis buvo 6,8 TWh dujų, praneša Dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid".

Kaip pažymima, reikšmingai išaugusį vartojimą lėmė šalta žiema, padidinusi dujų paklausą šilumos ir elektros gamybos sektoriuose. 

Bendrovės duomenys rodo, kad iš esmės visas pirmąjį metų ketvirtį į šalį patekęs dujų kiekis buvo skirtas Lietuvos poreikiams, nevertinant dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį.

"Itin dideli dujų srautai pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos dujų sistemą pasiekė iš Latvijos, daugiausia iš Inčukalnio dujų saugyklos. Sausio-kovo mėnesiais per Lietuvos-Latvijos dujų sistemų sujungimo tašką į Lietuvą transportuotas dujų kiekis buvo didžiausias istorijoje ir sudarė 2,4 TWh, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu per šį tašką buvo perduota 1 TWh", — rašoma pranešime.

Pabrėžiama, jog tris pirmuosius metų mėnesius besilaikiusi žema oro temperatūra didino dujų paklausą šilumos sektoriuje. Miestus šiluma aprūpinančios įmonės, neribodamos savo klientų poreikių, užsakinėjo dvigubai daugiau dujų, nei buvo suplanavę. Šildymo pikų metu šilumos tinklai įprastai naudojamą biokurą papildė gamtinėmis dujomis, įjungdami dujinius katilus. 

Augant elektros poreikiui, elektros energijos gamybos kompleksas Elektrėnuose taip pat didino gamybos iš dujų apimtis lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

Iš Klaipėdos SGD terminalo pirmąjį ketvirtį buvo patiekta 3,9 TWh dujų arba 44 proc., iš Latvijos 27 proc., o iš Baltarusijos — 29 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. 

Tegai:
Amber Grid, dujos, Lietuva