Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas pasveikino Nausėdą tapus Lietuvos prezidentu

211
(atnaujinta 14:04 2019.07.12)
Rusijos vadovas atsiuntė Lietuvos prezidentui sveikinimo raštą

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiuntė Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai sveikinimą tapus Lietuvos prezidentu, skelbia Rusijos ambasados Lietuvoje spaudos tarnyba.

"Gerbiamas pone Nausėda, priimkite sveikinimus pradėjus eiti Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. Linkiu Jums sėkmės, taip pat sveikatos ir gerovės. Su pagarba, Vladimiras Putinas", — rašome sveikinime.

Penktadienį iškilmingame Lietuvos Seimo posėdyje įvyko Nausėdos inauguracija. Naujasis vadovas prisiekė tautai, pažadėjo išlikti ištikimas valstybei ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, taip pat apsaugoti Lietuvos žemių vientisumą.

Prisiekęs Nausėda paskelbė, kad planuoja išlaikyti euroatlantinę Lietuvos integraciją ir glaudžius santykius su ES ir JAV. Be to, jis pažymėjo, kad reikia plėtoti santykius su kaimyninėmis šalimis — Lenkija, Latvija ir Estija.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad pirmojoje spaudos konferencijoje po rinkimų Lietuvos prezidentas Nausėda pareiškė, kad Vilniaus požiūris į Maskvą nepasikeis. Pasak jo, antraip "Lietuva parodys, kad ji išduoda savo partnerius Ukrainoje".

Ekspertas Aleksandras Nosovičiuss pažymėjo, kad Nausėda dar turi galimybę normalizuoti santykius su Rusijos Federacija, nes jis nepasisako taip garsiai apie Rusiją, kaip tai darė Grybauskaitė. Tačiau, anot jo, Nausėda nėra prorusiškas politikas, o skandinavų verslas, kuris jį remia, nėra suinteresuotas gerinti Rusijos ir Lietuvos santykius.

211
Tegai:
Vladimiras Putinas, Gitanas Nausėda
Kerčės sąsiauris

Krymas paragino Kijevą neišsigalvoti "NATO laivų Kerčės sąsiauryje"

(atnaujinta 18:37 2020.06.03)
Tam, kad Ukrainos laivai praplauktų per Kerčės sąsiaurį, nėra jokių problemų, o šią temą dirbtinai išpučia Kijevo valdžia, kad tęstų spekuliacijas tarptautinėje arenoje, pareiškė Krymo parlamento pirmasis vicepirmininkas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Krymo parlamento pirmasis pirmininko pavaduotojas Jefimas Fiksas pavadino kvaila ir neraštinga vadinamojo Ukrainos prezidento atstovo Autonominėje Krymo Respublikoje Antono Korinevičiaus idėją apie tai, kad NATO šalių laivai galėtų "stebėti situaciją" Kerčės sąsiauryje, ir paragino vadovautis tarptautinėmis sutartimis.

"Visa tai yra neraštingi, ciniški ir kvaili pasiūlymai ir nesąmonė. Kijevo valdžia sugalvoja įvairių dalykų, kurie neatitinka realybės ir visuotinai pripažintų tarptautinių sutarčių", — RIA Novosti pasakė Fiksas.

Anot jo, tam, kad Ukrainos laivai praplauktų per Kerčės sąsiaurį, nėra jokių problemų, o šią temą dirbtinai išpučia Kijevo valdžia, kad tęstų spekuliacijas tarptautinėje arenoje, pareiškė Krymo parlamento pirmasis vicepirmininkas.

"Jei Ukrainai reikia perplukdyti savo laivus per Kerčės sąsiaurį, tai egzistuoja normalios civilizuotos priemonės, kuriomis Ukraina jau gerai naudojosi. Jie apie jas žino. Jie turi pateikti atitinkamą paraišką, po to jiems bus duotas locmanas, kuris perplukdys laivus per Kerčės sąsiaurį, kad viskas būtų civilizuotai. Nereikia nieko išgalvoti, reikia vadovautis tarptautinėmis sutartimis, tarptautine teise ir gerbti kaimyninės valstybės, šiuo atveju Rusijos Federacijos, įstatymus, o ne bandyti vykdyti įvairias provokacijas prie mūsų sienų", — pabrėžė Fiksas.

2018 metų lapkritį trys Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai pažeidė Rusijos sieną, įplaukė į laikinai uždarus Rusijos Federacijos teritorinius vandenis ir iš Juodosios jūros pajudėjo Kerčės sąsiaurio link. Jie pavojingai manevravo, nepakluso Rusijos valdžios teisiniams reikalavimams. Laivai su kariškiais buvo sulaikyti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykį pavadino provokacija, susijusia su žemu Porošenkos reitingu artėjant rinkimams.

2019 metų rugsėjo 7 dieną sieną pažeidę kariškiai buvo perduoti Ukrainai pagal susitarimą dėl sulaikytų ir nuteistų asmenų išleidimo vienu metu. Lapkričio 18 dieną Rusija perdavė Ukrainai ir sulaikytus laivus.

Tegai:
Kerčės sąsiauris, NATO, Krymas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba: Ukraina dėl provokacijos Kerčės sąsiauryje gavo pamoką
Ekspertas: Baltijos šalys bando būti amerikietiškesnės už pačius amerikiečius
Lietuvos ir Rusijos siena (Kaliningrado sritis)

Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 17:44 2020.06.03)
Valstybės sienos ruožai tarp šalių buvo nustatyti sutartimis, ratifikuotomis 2003 ir 2007 metais

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Rusijos registracijos, kadastro ir kartografijos tarnyba ("Rosreestr") į Valstybinį nekilnojamojo turto registrą įrašė koordinacinį valstybės sienos Rusijos–Lietuvos ir Rusijos–Latvijos atkarpų aprašą, pranešama "Rosreestr" tinklalapyje.

Ruožai yra Kaliningrado ir Pskovo srityse. Valstybės sienos ruožai tarp Rusijos, Lietuvos ir Latvijos yra nustatyti sutartimis, ratifikuotomis 2003 ir 2007 metais.

Pranešime pažymima, kad bendras Rusijos ir Lietuvos sienos ilgis yra 297,1 kilometro, o Rusijos ir Latvijos sienos — 283,6 kilometro.

Kad pažymėtų valstybės sieną, Rusijos, Lietuvos ir Latvijos specialistai įrengė 559 pasienio ženklus Rusijos–Lietuvos ruože ir 648 — Rusijos–Latvijos ruože, be to, sukurti žemėlapiai ir kiti dokumentai.

Rusijos ir Lietuvos bei Rusijos ir Latvijos valstybinių sienų demarkacijos dokumentai vienu metu įsigaliojo Rusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje 2018 metų balandį.

Tegai:
siena, Latvija, Lietuva, Rusija
Ramūnas Karbauskis

Valdančiųjų lyderis papaskojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone

(atnaujinta 12:18 2020.06.04)
Anot politiko, Sutkaus ir Zalatoriaus byla gali atskleisti konservatorių galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis papasakojo apie konservatorių "melą" dėl galimo neteisėto lobizmo priimant įstatymus Seime. Pareiškimas paskelbtas partijos puslapyje Facebook

Pasak Karbauskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus bei Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus suėmimas iškėlė aibes klausimų dėl galimo neteisėto lobizmo.

"Žinant MG Baltic bylos sąsajas su liberalais ir konservatoriais bei šių partijų atstovų veiklą Seime pastaruosius tris su puse metų, buvo akivaizdu, jog eilinį kartą galime sužinoti apie jų galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis", - pažymi valstiečių pirmininkas.

Pasak Karbauskio, labai nustebino, kad vietoj bandymo pasiaiškinti, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ėmė įrodinėti, kad valdantieji esą patys gynė bankų interesus, neva tai patvirtina faktas, kad jų balsais priimtas bankų pelno mokestį didinantis įstatymas. Anot valstiečių lyderio, visi faktai rodo visiškai priešingą situaciją. 

"Su malonumu dalinuosi šiais faktais, kurie net mažam vaikui leis suprasti, kas tie politikai, kurie žūtbūt kovėsi prieš bankų apmokestinimo padidinimą", - teigė partijos lyderis. 

Karbaiskis papasakojo, kad 2019 metų spalio 11 dieną valdančios koalicijos kolega Seimo narys Zbignev Jedinskij registravo pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą (aktyvus), jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų, bankų turtą buvo siūloma apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu.

Vos tik registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net “atvirų grasinimų”. Zalatorius išplatino kreipimąsi, kuriame grasinta, kad bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

Pasak Karbauskio, jau spalio 17 dieną jis kreipėsi į Skandinavijos bankų savininkus, teiraudamasis, ar tokie jų atstovų Lietuvoje grasinimai pabranginti paslaugas gyventojams yra su jais derinti. Jam atsakydamas nė vienas užsienio bankas nepatvirtino, kad tokie grasinimai, gąsdinant žmones ir skatinant jų nepasitenkinimą mokesčiu, kuriais buvo daromas spaudimas Seimo valdančiajai daugumai, būtų derinti su savininkais Skandinavijoje.

Pasak Karbauskio, 2019 metų lapkričio 29 dieną  konservatorius Mykolas Majauskas ėmėsi bankų aktyvų mokesčio įstatymo švelninimo – registravo jo įsigaliojimo atidėjimą iki liepos pirmos dienos. "Toks pasiūlymas akivaizdžiai naudingas bankams – jiems būtų tekę mokėti tik pusę metinio aktyvų mokesčio sumos", - pridūrė valdančiųjų lyderis. 

Karbauskis papasakojo, kad matant, kad opozicija priešinasi ir žada Prezidento prašyti vetuoti įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo darbo grupę, o po joje įvykusių diskusijų 2019 metų gruodžio 5 dienos Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą vietoje bankų aktyvų mokesčio finansų įstaigoms taikyti didesnį pelno mokestį, jį padidinant nuo 15 iki 22 proc. Jis pažymi, kad pasiūlymas didinti jau egzistuojantį mokestį, užuot įvedus naują, buvo svarbus ir dėl to, kad jis, priimamas kartu su valstybės biudžetu, būtų nekėlęs galimo teisinio ginčo dėl jo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.

Taigi, pasak LVŽS lyderio, buvo tikėtasi, kad konservatoriai vis tik nesikreips į Konstitucinį Teismą siekdami sunaikinti valstybės galimybes gauti biudžeto įplaukas iš tokio pakankamai didelio mokesčio surinkimo. Karbauskis pažymėjo, kad 2019 metų gruodžio 6 dieną šis tarifas, įvertinus aplinkinių valstybių taikomus mokesčio dydžius, komitete buvo sumažintas iki 20 proc. ir, galiausiai, jam pritarė Seimas. Landsbergis, kaip ir dauguma konservatorių, balsuodami susilaikė

Zalatorius, savo ruožtu, ragino prezidentą vetuoti įstatymą, o išplatintame kreipimesi buvo teigiama, kad politikai apkurto ir negirdi teisės profesionalų perspėjimų "dėl mindomos Konstitucijos". Netrukus, 2020 sausio 14 dieną, konservatoriai kartu su liberalais kreipėsi į Konstitucinį Teismą, reikalaudami bankų pelno mokestį pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipimasis patvirtintas ir Landsbergio parašu.

"Faktai šneka patys už save, Gabrielius Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele. Konservatoriai ir liberalai gynė V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus atstovaujamus interesus nuožmiai ir nenuilstamai. Jei Seime valdanti koalicija turėtų tvirtesnę daugumą, tokios opozicijos pastangos neduotų jokių rezultatų", - teigė Karbauskis.

Valstiečių lyderis taip pat pažymėjo, jog šios situacijos nereikėtų tapatinti su bankuose dirbančių ir juos įkūrusių žmonių požiūriu. Pasak jo, tie žmonės sąžiningai dirba, moka mokesčius. Problemos atsiranda tada, kai kažkas imasi retorikos ir veiksmų, supriešinančių viso bankų sektoriaus ir visuomenės interesus.

Karbauskis taip pat pateikė lentelę, iš kurios matosi, kad valdantieji balsavo už projektą, kuris apmokestina bankų sektorių, ir tai labai nepatiko konservatoriams, kurie susilaikė, ir asociacijoms, kurios siekė, kad tokio įstatymo apskritai nebūtų.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Įtariami šeši žmonės, įskaitant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių. 

Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. 

Tyrime taip pat yra duomenų, kad dviejų kelius tiesiančių bendrovių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galimai buvo suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio karjerą ir tuo tikslu bendravo su Sutkumi bei, kaip įtariama, yra mokėję už tai, kad Sutkus tikslingai organizuotų, rinktų ir įvairiomis formomis viešai teiktų tendencingai neigiamą informaciją apie ministrą.

Ministrų kabineto vadovas dėl bandymų paveikti politikus

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, savo ruožtu, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad buvo žinoma, kad - ne vien susisiekimo ministras, bet ir kitų institucijų (Užimtumo tarnybos) vadovams, kai kurių ministerijų pareigūnams buvo bandymai padaryti tam tikrą spaudimą.

"Ta reakcija buvo įvairi, baigėsi kai kuriais teisminiais procesais. Matėme tokius signalus, ir dėl to su tam tikrais asmenimis iš atskirų organizacijų daugiau nei metus jokių kontaktų nebuvo. Tai buvo ne kartą svarstoma neformaliuose pasitarimuose, buvo pasakyta, kad su tokiais žmonėmis, kurie bando tokiu būdu gauti palankius sprendimus jokio kontakto būti negali", - pažymėjo premjeras. 

Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

"Dėl pasikeitimų Vyriausybėje – tai yra politiniai sprendimai. Tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo ministerija, šios valdymo sritys atiteko mūsų koalicijos partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai. Ir tai buvo pagrindinis dalykas. Tikiuosi, kad ponas Sutkus nepaveikė jokių kitų institucijų, kurios dalyvauja skiriant vieną ar kitą ministrą šitame procese", - sakė Skvernelis.

Tegai:
konservatoriai, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Lietuva pagerino rodiklius pasauliniame kovos su korupcija reitinge
Karbauskis pradeda griauti Lietuvos korupcijos piramidės pamatus
Dėl įtarimų korupcija sulaikyta 11 asmenų, tarp jų — trys prokurorai