Rusija neleis Vakarų žiniasklaidai kištis į šalies reikalus
(atnaujinta 10:19 2019.08.11)
Pasak Zacharovos, diplomatai ir JAV bei Vokietijos žiniasklaida kišasi į Rusijos vidaus reikalus, pranešdami apie nekoordinuotus mitingus MaskvojeVILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Maskva imsis visų priemonių, kad užtikrintų, jog Vakarų žiniasklaida, nušviesdama akcijas Rusijoje, neskatintų savo šalies valstybinių įstaigų kištis į Rusijos vidaus reikalus, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą.
Anksčiau Zacharova teigė, kad diplomatai ir JAV bei Vokietijos žiniasklaida kišasi į Rusijos vidaus reikalus, pranešdami apie nekoordinuotus mitingus Maskvoje. Pavyzdžiui, pasak jos, Vokietijos televizijos ir radijo bendrovė "Deutsche Welle", "gaunanti valstybės finansavimą", nušvietė nekoordinuotus mitingus žurnalistų etikai prieštaraujančiais metodais, savo svetainėje rusų kalba publikuodama raginimus maskviečiams išeiti į gatves.
"Žinoma, mes imsimės visų priemonių, kad jie vis dėlto užsiimtų savo tiesioginėmis pareigomis, žurnalistine veikla ir nebūtų šalies valstybinių įstaigų įrankiais ir nesikištų į mūsų šalies vidaus reikalus. O kalbėdami apie reagavimo priemones, mes nesakome "veidrodines", mes sakome — mes atsakysime, ir mes jau pradėjome tai daryti. Visų pirma, mes jau seniai perėjome šį etapą, kurį ilgą laiką taikė mūsų kolegos, tai yra, viešai apkaltinti pačią žiniasklaidą pateikiant konkrečius faktus. Tačiau kitaip nei jie, mes pateikiame tikrus faktus", — sakė Zacharova trumposios spaudos konferencijos metu.
Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir Krymo situacijos, kai po referendumo pusiasalis tapo Rusijos teritorijos dalimi. Vakarai, kaltindami Rusijos Federaciją, paskelbė sankcijas.
Praėjusių metų rugpjūtį JAV pristatė pirmąjį ribojamųjų priemonių paketą prieš Rusiją dėl Skripalių bylos. Vašingtonas uždraudė dvejopo naudojimo prekių pardavimą Maskvai, išskyrus keletą išimčių.
Įstatymas taip pat numatė po trijų mėnesių įvesti naują sankcijų paketą, pagal kurį svarstoma galimybė visiškai sustabdyti diplomatinius santykius, uždraudžiant bet kokį amerikietiškų prekių eksportą į Rusiją, išskyrus maistą, atimant Rusijos vyriausybės kontroliuojamas oro linijas ir blokuojant tarptautines paskolas.
Taip pat JAV respublikonų ir demokratų partijų kongresų grupė Atstovų Rūmams pateikė įstatymo projektą, kuriame numatoma taikyti sankcijas prieš "24 Rusijos saugumo tarnybos pareigūnus ir jų artimus partnerius".
Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste
(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostusVILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.
"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.
Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
©
Sputnik / БелТА
"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.
Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.
"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.
Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.
Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.
Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.
Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.
Tegai:
Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne
(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos" VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.
"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.
Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".
Nikolajus Andrejevičius Ušakovas
"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".
Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.
"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.
Tegai:
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika
(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir NemenčinęVILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.
NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.
Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.
Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.
Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.
Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.
Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.