VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Maskva imsis visų priemonių, kad užtikrintų, jog Vakarų žiniasklaida, nušviesdama akcijas Rusijoje, neskatintų savo šalies valstybinių įstaigų kištis į Rusijos vidaus reikalus, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą.
Anksčiau Zacharova teigė, kad diplomatai ir JAV bei Vokietijos žiniasklaida kišasi į Rusijos vidaus reikalus, pranešdami apie nekoordinuotus mitingus Maskvoje. Pavyzdžiui, pasak jos, Vokietijos televizijos ir radijo bendrovė "Deutsche Welle", "gaunanti valstybės finansavimą", nušvietė nekoordinuotus mitingus žurnalistų etikai prieštaraujančiais metodais, savo svetainėje rusų kalba publikuodama raginimus maskviečiams išeiti į gatves.
"Žinoma, mes imsimės visų priemonių, kad jie vis dėlto užsiimtų savo tiesioginėmis pareigomis, žurnalistine veikla ir nebūtų šalies valstybinių įstaigų įrankiais ir nesikištų į mūsų šalies vidaus reikalus. O kalbėdami apie reagavimo priemones, mes nesakome "veidrodines", mes sakome — mes atsakysime, ir mes jau pradėjome tai daryti. Visų pirma, mes jau seniai perėjome šį etapą, kurį ilgą laiką taikė mūsų kolegos, tai yra, viešai apkaltinti pačią žiniasklaidą pateikiant konkrečius faktus. Tačiau kitaip nei jie, mes pateikiame tikrus faktus", — sakė Zacharova trumposios spaudos konferencijos metu.
Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir Krymo situacijos, kai po referendumo pusiasalis tapo Rusijos teritorijos dalimi. Vakarai, kaltindami Rusijos Federaciją, paskelbė sankcijas.
Praėjusių metų rugpjūtį JAV pristatė pirmąjį ribojamųjų priemonių paketą prieš Rusiją dėl Skripalių bylos. Vašingtonas uždraudė dvejopo naudojimo prekių pardavimą Maskvai, išskyrus keletą išimčių.
Įstatymas taip pat numatė po trijų mėnesių įvesti naują sankcijų paketą, pagal kurį svarstoma galimybė visiškai sustabdyti diplomatinius santykius, uždraudžiant bet kokį amerikietiškų prekių eksportą į Rusiją, išskyrus maistą, atimant Rusijos vyriausybės kontroliuojamas oro linijas ir blokuojant tarptautines paskolas.
Taip pat JAV respublikonų ir demokratų partijų kongresų grupė Atstovų Rūmams pateikė įstatymo projektą, kuriame numatoma taikyti sankcijas prieš "24 Rusijos saugumo tarnybos pareigūnus ir jų artimus partnerius".
VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas išjuokė Ukrainos prezidento Vladmiro Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai masiškai gaminti vakciną nuo koronaviruso.
Savo "Telegram" kanale Rusijos senatorius ironiškai pažymėjo, kad Ukraina turėjo "didžiulę įtaką Europos istorijai".
"Matyt, tai reiškia bendrą Karlo XII ir etmono Mazepos pabėgimą po pralaimėjimo Poltavoje, nėra ko daugiau prisiminti", — parašė jis ir pridūrė, kad pasaulio mokslas, matyt, nežino, kad už viską "skolingas" ukrainiečiams.
"Taigi, galima ir kitiems padėti su "masine vakcinų gamyba" — ypač tada, kai sėdi be vakcinos, be pajėgumų ir be pinigų", — pažymėjo Puškovas.
Antradienio, vasario 23 dienos, rytą į Kijevą atvyko lėktuvas iš Indijos su 500 tūkstančių "Oxford/AstraZeneca" vakcinos dozių. Jau vakare šalies vyriausiasis sanitarijos gydytojas Viktoras Liaška paskelbė apie skiepijimo nuo COVID-19 pradžią.
Trečiadienį, vasario 24 dieną, prasidėjo gyventojų skiepijimo kampanija, pirmąją vakcinaciją atliko reanimatologas Jevgenijus Gorenka iš Čerkasų regioninės ligoninės. Vos per dvi dienas buvo atlikti 1 338 skiepai.
Šiandien Ukrainaoje paskelbta apie šalutinį poveikį po vakcinacijos nuo koronaviruso "Oxford/AstraZeneca" vakcina, visi atvejai nėra sunkūs.
Lietuva savo ruožtu ragina ES nepertraukiamai tiekti vakcinas ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims.
Lietuva kartu su 12 kitų ES užsienio reikalų ministrų paprašė Europos Komisijos sukurti mechanizmą, kuris padėtų Rytų partnerystės šalims gauti vakciną, ir inicijavo bei pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę pasidalinti vakcinomis.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti pasakyti, kada galima pradėti tiekti vakcinos perteklių.
VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą dėl Krymo priklausymo. Diplomatinė atstovybė pareiškė, kad jokios insinuacijos šiuo klausimu nėra pagrįstos.
"Istorinį pasirinkimą susijungti su Rusija pusiasalio gyventojai padarė referendume, taip realizuodami žmonių apsisprendimo teisę", — sakoma ambasados pranešime Twitter.
Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija palaikė Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat pareiškė apie "neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją", Rusijos neva įvykdytą prieš septynerius metus.
Krymas tapo Rusijos regionu po to, kai 2014 metų kovą jame buvo surengtas referendumas, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.
Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuva tikisi Europos Komisijos paramos užtikrinant visišką BelAE energijos blokavimą, sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Apie tai pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.
"Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje — tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų", — teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare Kadri Simson.
Pasak jo, norint užkirsti kelią baltarusių elektros energijos patekimui į Baltijos šalis, reikalingas naujas trišalis metodas.
Pasak Lietuvos energetikos ministerijos, Simson susitikime patikino, kad Lietuva džiaugiasi visapusiška EK parama sprendžiant klausimą su BelAE.
Taip pat Kreivis ir Europos Komisijos narys aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais procesą. Lietuvos ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia paspartinti svarbiausių sinchronizavimo projektų įgyvendinimą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų savarankiškai. Pasak jos, Baltijos šalys gali būti tikros dėl Europos Komisijos politinės paramos šiam projektui.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.