Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Rusija neleis Vakarų žiniasklaidai kištis į šalies reikalus

82
(atnaujinta 10:19 2019.08.11)
Pasak Zacharovos, diplomatai ir JAV bei Vokietijos žiniasklaida kišasi į Rusijos vidaus reikalus, pranešdami apie nekoordinuotus mitingus Maskvoje

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Maskva imsis visų priemonių, kad užtikrintų, jog Vakarų žiniasklaida, nušviesdama akcijas Rusijoje, neskatintų savo šalies valstybinių įstaigų kištis į Rusijos vidaus reikalus, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą.

Baltieji rūmai Vašingtone, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Anksčiau Zacharova teigė, kad diplomatai ir JAV bei Vokietijos žiniasklaida kišasi į Rusijos vidaus reikalus, pranešdami apie nekoordinuotus mitingus Maskvoje. Pavyzdžiui, pasak jos, Vokietijos televizijos ir radijo bendrovė "Deutsche Welle", "gaunanti valstybės finansavimą", nušvietė nekoordinuotus mitingus žurnalistų etikai prieštaraujančiais metodais, savo svetainėje rusų kalba publikuodama raginimus maskviečiams išeiti į gatves.

"Žinoma, mes imsimės visų priemonių, kad jie vis dėlto užsiimtų savo tiesioginėmis pareigomis, žurnalistine veikla ir nebūtų šalies valstybinių įstaigų įrankiais ir nesikištų į mūsų šalies vidaus reikalus. O kalbėdami apie reagavimo priemones, mes nesakome "veidrodines", mes sakome — mes atsakysime, ir mes jau pradėjome tai daryti. Visų pirma, mes jau seniai perėjome šį etapą, kurį ilgą laiką taikė mūsų kolegos, tai yra, viešai apkaltinti pačią žiniasklaidą pateikiant konkrečius faktus. Tačiau kitaip nei jie, mes pateikiame tikrus faktus", — sakė Zacharova trumposios spaudos konferencijos metu.

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir Krymo situacijos, kai po referendumo pusiasalis tapo Rusijos teritorijos dalimi. Vakarai, kaltindami Rusijos Federaciją, paskelbė sankcijas.

Praėjusių metų rugpjūtį JAV pristatė pirmąjį ribojamųjų priemonių paketą prieš Rusiją dėl Skripalių bylos. Vašingtonas uždraudė dvejopo naudojimo prekių pardavimą Maskvai, išskyrus keletą išimčių.

Įstatymas taip pat numatė po trijų mėnesių įvesti naują sankcijų paketą, pagal kurį svarstoma galimybė visiškai sustabdyti diplomatinius santykius, uždraudžiant bet kokį amerikietiškų prekių eksportą į Rusiją, išskyrus maistą, atimant Rusijos vyriausybės kontroliuojamas oro linijas ir blokuojant tarptautines paskolas.

Taip pat JAV respublikonų ir demokratų partijų kongresų grupė Atstovų Rūmams pateikė įstatymo projektą, kuriame numatoma taikyti sankcijas prieš "24 Rusijos saugumo tarnybos pareigūnus ir jų artimus partnerius".

82
Tegai:
žiniasklaida, Rusija
Dar šia tema
Italijos premjeras pavadino Rusiją "pagrindine veikėja" saugumo srityje
Buvęs Latvijos kultūros ministras: Rusiją "juodina", nes jos bijo
Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова

Maskvoje mirė Puškino muziejaus prezidentė Irina Antonova

(atnaujinta 10:46 2020.12.01)
Antonova muziejuje dirbo nuo 1945 metų. 2013 metais ji atsistatydino iš įstaigos direktorės pareigų ir tapo jos prezidente

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Nusipelniusi RSFSR menininkė, Puškino valstybinio dailės muziejaus prezidentė Irina Antonova mirė eidama 99 metus.

"Irina Aleksandrovna mirė", — praneša RIA Novosti su nuoroda į muziejaus spaudos tarnybą.

Taip pat pažymėta, kad išsami informacija ir oficialus komentaras bus vėliau.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина (ГМИИ) Ирина Антонова
© Sputnik / Владимир Вяткин
Irina Antonova muziejuje

Irina Antonova gimė 1922 metų kovo 20 dieną Maskvoje. 1930–1933 metais ji su šeima gyveno Berlyne (Vokietija), kur jos tėvas buvo išsiųstas dirbti į sovietų prekybos misiją. 1940 metais ji įstojo į Filosofijos, literatūros ir istorijos instituto filologijos fakulteto Meno istorijos skyrių. 1941 metais, institutui susijungus su Maskvos valstybiniu Lomonosovo universitetu, ji tapo Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakulteto meno istorijos katedros studente. Šį fakultetą ir baigė 1945 metais.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Puškino muziejaus vadovė Irina Antonova

Nuo 1945 metų balandžio — valstybinio Puškino dailės muziejaus Vakarų departamento mokslo darbuotoja. 1961 metų vasarį ji tapo muziejaus direktore, pakeisdama Aleksandrą Zamoškiną. 1974 metais, jai vadovaujant, buvo pertvarkyta muziejaus ekspozicija. Tais pačiais metais pirmą kartą TSRS Puškino muziejuje buvo eksponuojamas garsus Leonardo da Vinčio paveikslas "Mona Liza". Vėliau, dalyvaujant Antonovai, Puškino muziejuje buvo surengta nemažai svarbių parodų: "Maskva — Paryžius. 1900–1930" (1981), "Maskva — Berlynas. 1900–1950" (1996), "Trojos lobiai iš Heinricho Šlymano kasinėjimų" (1996), "Picasso" (2010) ir kt.

Президент Государственного музея изобразительных искусств имени А. С. Пушкина Ирина Антонова
© Sputnik / Сергей Пятаков
Irina Antonova

2013 metų balandžio mėnesį Irina Aleksandrovna buvo paskirta vyriausiąja valstybinių muziejų kuratore Rusijoje. Tų pačių metų liepą ji buvo atleista iš Puškino muziejaus direktorės pareigų ir užėmė specialiai jai įsteigtą Puškino muziejaus prezidento postą. Ordino "Už nuopelnus Tėvynei" laureatė (1997 — III laipsnis, 2002 — II laipsnis, 2007 — I laipsnis, 2012 — IV laipsnis). Tarp jos apdovanojimų yra Spalio revoliucijos, Raudonoji darbo vėliava, Tautų draugystės (1980), "Už nuopelnus Italijos Respublikai" (2001), Garbės legiono (2007, Prancūzija), Tekančios saulės (2013, Japonija) ordinai ir daugelis kitų apdovanojimų.

Tegai:
Maskva, mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Rygos uostas

"Keista laimė": Rusija įvertino Latvijos "pasiekimus" po įstojimo į ES

(atnaujinta 09:30 2020.12.01)
Rusijos senatorius pažymėjo, kad per pastaruosius 16 metų iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkstančių žmonių. Be to, sunaikinta beveik visa pramonė

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas įvertino Latvijos "pasiekimus" po jos įstojimo į Europos Sąjungą.

"Įstojusi į ES 2004 metais, Latvija pajuto radusi laimę. Rezultatas: Latvijos tranzito žlugimas, žuvininkystės pramonės, beveik visos pramonės sunaikinimas, alaus daryklų uždarymas (sovietmečiu jų buvo apie 80, liko trys ar keturios)", — parašė Rusijos senatorius Twitter'yje.

Pasak jo, per šį laiką iš Latvijos Respublikos išvyko 370 tūkst. žmonių.

"Keista laimė", — konstatavo Puškovas.

Į senatoriaus pranešimą sureagavo Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinšas. Jo manymu, liūdna, kad "atominės valstybės senatoriui rūpi, kaip suskaičiuoti kitos šalies alaus daryklas".

"Dar liūdniau, kai skaičiavimai neišeina", — parašė jis.

Diplomatas patarė Rusijos skaitytojams susipažinti su Latvijos statistikos departamento duomenimis apie vidutinį atlyginimą ar pensiją.

Savo ruožtu Puškovas pareiškė, kad informacija apie alaus daryklas Latvijoje yra gerai žinomas faktas.

"Praėjusį kartą ambasadorius mums paaiškino, kad klydome vertindami Latvijos uostų apkrovą ir apskritai tranzitą. Dabar Latvijos susisiekimo ministerija prašo mūsų Transporto ministerijos išsaugoti tranzitą: dėl jo praradimo Latvija netenka didelio pelno. Manau, kad ponas ambasadorius žino", — parašė senatorius.

Kaip anksčiau rašė Sputnik Latvija, respublikos Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę kreipėsi į Rusijos transporto ministeriją su prašymu padėti sustabdyti Rusijos tranzito apimčių mažėjimą. Ministerijos vadovas Talis Linkaitis išreiškė susidomėjimą "kiekviena krovinių tona, kuri gali vykti per Latviją ar į Latviją".

Pastaruoju metu Rusija didina savo uostų aktyvumą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos šalių uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija turi direktyvą "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios rodo nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

Tegai:
Rusija, ES, Latvija
Šalna

Žiemos pradžia Lietuvoje šaltesnė nei pernai

(atnaujinta 11:37 2020.12.02)
Temperatūros rekordas pasiektas gruodžio antrą dieną. Be to, anksčiau rytinėje šalies dalyje sniego iškrito tiek, kiek nebuvo iškritę per visą praėjusią žiemą

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. Sinoptikai teigė, kad ši žiema jau šaltesnė nei pernai, rašoma "Orai ir klimatas Lietuvoje" bendruomenės puslapyje Facebook.

Nuo trečiadienio maksimalus temperatūros kritimas buvo 9,3 laipsnio šalčio. Toks rekordas buvo užregistruotas Varėnoje.

Pažymima, kad ši temperatūra jau žemesnė nei pernai, kai oras iki gruodžio 2 dienos spėjo atvėsti iki 8,9 laipsnių šalčio.

Visoje Lietuvoje iki trečiadienio temperatūra nukrito nuo -3 trijų iki -6 laipsnių. Mažiausia temperatūra buvo Klaipėdoje — temperatūra ten nukrito iki -3,4 laipsnio.

Be to, prieš kelias dienas sinoptikai pastebėjo dar vieną rekordą — savaitgalį rytinėje Lietuvos dalyje iškrito daugiau sniego nei per visą praėjusią žiemą.

Anksčiau meteorologai teigė, kad antroje savaitės pusėje šalnos pradės slopti. Jau ketvirtadienio popietę kai kuriose Lietuvos vietose temperatūra gali pakilti iki trijų laipsnių šilumos. Savaitgalį temperatūra gali pakilti iki aštuonių laipsnių šilumos.

Gruodžio orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik
Gruodžio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
žiema, Lietuva, orai
Dar šia tema
Praėjusią savaitę elektra šalyje brango 35 procentais
Vairuotojai Lietuvoje perspėjami dėl susidariusio plikledžio