Elektros perdavimo linijas, arhyvinė nuotrauka

Rusija atskleidė, kaip pasikeis elektros energijos tiekimas Lietuvai

99
(atnaujinta 10:05 2019.08.16)
Taip pat "Inter RAO" priminė, kad netrukus į Baltijos šalių energetikos rinką ateis naujas žaidėjas — Astravo AE

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Šiais metais Rusijos energetikos bendrovės "Inter RAO" elektros energijos eksporto į Lietuvą augimas bus nedidelis. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į valdybos narės, einančios bendrovės prekybos skyriaus vadovės pareigas, Aleksandros Paninos pranešimą.

Pažymima, kad pirmąjį pusmetį Lietuvos dalis bendrame eksporte sudarė daugiau nei trečdalį — 32 procentus.

Anot Paninos, nuo sausio iki birželio bendras "Inter RAO" į Europą ir NVS tiekiamos elektros energijos eksportas padidėjo 34,2 proc. ir sudarė 9,334 milijardo kilovatvalandžių.

Be to, tiekimas Lietuvai padidėjo 97 procentais — iki 2,99 milijardo kilovatvalandžių. Praėjusiais metais Rusijos elektros energijos eksportas į Lietuvą sudarė 4,415 milijardo kilovatvalandžių.

Paninos prognozėmis, tiekimo apimtys Lietuvai gali būti šiek tiek didesnės nei pernai, tačiau augs nedaug.

"Yra tinklo apribojimų ir, savo ruožtu, Baltijos šalys labai dažnai nustato srautų apribojimus, vis dėlto jie bus šiek tiek didesni nei 2018 metų tiekimai", — pažymėjo "Inter RAO" atstovė.

Kaip ji priminė, nuo kitų metų pradžios į energetikos rinką įžengs naujas žaidėjas — Baltarusijos AE, kuri gali turėti įtakos Rusijos elektros energijos tiekimui Baltijos šalims. Anot Paninos, "vyksta gana sudėtingos derybos dėl tolimesnių tiekimų Lietuvai".

Anksčiau "Inter RAO" pareiškė, kad nebijo konkurencijos su Astravo AE ir jos pigia energija. Bendrovė jau seniai įsitvirtino Lietuvos rinkoje ir tikisi išlaikyti savo pozicijas.

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo miesto Gardino regione, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Šį rudenį planuojama pradėti eksploatuoti Baltarusijos AE pirmąjį energijos bloką, antrąjį — 2020 metais.

Lietuva aktyviai priešinasi atominės elektrinės statybai, o Lietuvos politikai susitikimuose su Europos valdžios atstovais bando įtikinti nepirkti energijos iš šios AE.

Oficiali priežastis — susirūpinimas "saugumu", tačiau Baltarusijos valdžia ir daugelis ekspertų mano, kad Vilnius iš tikrųjų siekia politinių interesų.

Branduolinės energetikos ekspertas, istorinių tyrimų fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas interviu Sputnik Lietuva sakė, jog oficialus Vilnius labai norėtų, kad Baltarusijos AE reaktorius būtų nesaugus, o prieš Minską būtų įvestos sankcijos, tačiau reaktorius atitinka visus tarptautinius standartus ir reikalavimus.

Kaip pažymėjo Anpilogovas, dabar visas Baltijos regionas pratinamas prie švedų ir suomių elektros, tačiau Švedijoje ir Suomijoje nemaža elektros energijos dalis pagaminama atominėse elektrinėse, kurios yra mažiau saugios nei objektas Astrave.

99
Tegai:
elektra, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Latvijos įmonė importuos į Lietuvą Rusijos elektrą
Ekspertas: Lietuvai brangiau pirkti elektros energiją ne iš Rusijos
Etiopija ir Rusija užbaigia derybas dėl atominės elektrinės statybos
Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje

Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė

(atnaujinta 13:50 2020.07.15)
Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Išrašyta pirmoji savanorių grupė, kuri dalyvavo skiepų nuo naujos koronavirusinės infekcijos tyrime, praneša RIA Novosti.

Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė. Anot jo, savanoriai patyrė psichologinį nuovargį dėl kelių mėnesių saviizoliacijos, dviejų savaičių stebėjimo laikotarpio, kai savanoriai buvo vienviečiuose kambariuose. Kai kuriems iš jų reikėjo psichologinės pagalbos, ji buvo suteikta.

"Tačiau, nepaisant to, jūs ir aš šiandien matėme — savanoriai išėjo gyvi, sveiki ir gana linksmos nuotaikos", — pridūrė jis.

Sečenovo universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos, sukurtos Gamalėjos nacionaliniame epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre, bandymai. Jie taip pat vykdomi su Rusijos gynybos ministerijos Burdenkos ligoninės savanoriais.

Rusijoje per dieną buvo užregistruoti 6422 COVID-19 atvejai, mirė 156 žmonės, 10 424 pasveiko. Per visą epidemijos Rusijoje laikotarpį buvo užfiksuoti 746 369 užsikrėtę koronavirusu asmenys, iš jų daugiau kaip 11,7 tūkst. mirė, daugiau kaip 523 tūkst. pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
RT, archyvinė nuotrauka

RF Taryba paragino URM atkreipti dėmesį į Sputnik ir RT situaciją Baltijos šalyse

(atnaujinta 16:12 2020.07.14)
Anksčiau Federacijos tarybos Laikinasis informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komitetas priėmė pareiškimą, kuriame Rusijos URM ir kitos vykdomosios įstaigos raginamos įvesti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl padėties aplink RT ir Sputnik

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Padėtis Baltijos šalyse su RT ir Sputnik reikalauja nuodugnių diskusijų ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos dėmesio, sakė Rusijos Federacijos tarybos Konstitucinių įstatymų leidybos komiteto pirmininkas Andrejus Klišas, praneša RIA Novosti.

"Tam reikia išsamių diskusijų ir Užsienio reikalų ministerijos dėmesio", — komiteto posėdyje sakė jis.

Anot jo, žurnalistų teisių pažeidimas, ypač Baltijos šalyse, yra sistemingas.

"Tai atrodo kaip sistemingas darbas, nuosekli šių valstybių reguliavimo institucijų politika. Tai, be abejo, turi politinį komponentą. Man atrodo, kad atsakomieji politiniai veiksmai yra (tinkami). Žinoma, ne apie šių šalių žurnalistus, mes kalbame ne apie veidrodines priemones. Bet valdininkai, kurie priima tokius sprendimus, yra atsakingi už savo veiksmus", — įsitikinęs jis.

Praėjusią savaitę Federacijos tarybos Laikinasis informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komitetas priėmė pareiškimą, kuriame Rusijos užsienio reikalų ministerija ir kitos vykdomosios įstaigos raginamos įvesti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl padėties aplink RT ir Sputnik.

Klišas anksčiau RIA Novosti sakė, kad tokie užsienio valstybių veiksmai neturėtų likti be atsako, o Rusijos sankcijos turėtų būti skiriamos valdininkams, pažeidžiantiems Rusijos žiniasklaidos teises.

Liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad nuo liepos 9 dienos sustabdoma transliacija, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Anksčiau Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą, savo sprendimą argumentuodama tuo, kad jie neva priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Anksčiau Estijoje buvo uždrausta Sputnik Estija veikla.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos veiksmai RT kanalų atžvilgiu yra ciniškas įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimas. Anot jos, keista, kad "dar nė vienas tos pačios Europos Sąjungos valstybės pareigūnas nepakomentavo šiurkštaus žodžio laisvės pažeidimo ir kovos su kitaip mąstančiais Baltijos šalyse".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Sputnik, RT
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, archyvinė nuotrauka

Energetikos ministras pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių energetikos rinkoje

(atnaujinta 15:27 2020.07.15)
Vaičiūnas pažymėjo, kad Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie "elektros energijos srauto iš Rytų" srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pakvietė Lenkiją dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Apie tai praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba. 

Lietuvos energetikos ministras vakar Varšuvoje susitiko su už energetiką atsakingu Lenkijos klimato ministru Michału Kurtyka ir aptarė Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto pažangą, Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties "Harmony Link" ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungties GIPL įgyvendinimą.

Ministrų susitikime akcentuota gegužės pabaigoje pasirašyto Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinimo susitarimo "Harmony Link" jungčiai tiesti svarba. Šis susitarimas leidžia toliau sklandžiai įgyvendinti Baltijos šalių sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros tinklais projektą. Susitikime pabrėžta, kad dabar yra kritiškai svarbu užsitikrinti ES finansavimą šiam projektui įgyvendinti, todėl visos dvišalės ir Baltijos šalių pastangos turi būti nukreiptos šiam tikslui pasiekti.

Vaičiūnas taip pat pakvietė Lenkiją aktyviai dalyvauti Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose. Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų integracija per šiuo metu sėkmingai įgyvendinamus energetinius infrastruktūrinius projektus sukuria galimybes Lenkijos energijos rinkos dalyviams dalyvauti ir Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose.

"Neabejoju, kad Lenkijos biržos operatoriaus ir konkrečių įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkose prisidėtų prie kertinių strateginių tikslų įgyvendinimo — pirmiausia, priklausomybės nuo elektros energijos importo iš Rytų mažinimo, o taip pat ir didesnės konkurencijos dujų rinkoje bei šiuo metu tiesiamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL panaudojimo efektyviausiu būdu", — pabrėžė Vaičiūnas, kviesdamas Lenkijos ministrą akcentuoti šias naujas galimybes Lenkijos operatoriui TGE.  

Susitikime Vaičiūnas akcentavo, kad sinchronizacijos projektas yra "efektyviausia apsauga nuo elektros energijos srauto iš Rytų", o Lenkijos įmonių dalyvavimas Baltijos šalių elektros energijos rinkoje prisidėtų prie šio srauto mažinimo iki sinchronizacijos projekto įgyvendinimo 2025 metais, todėl jau dabar svarbu Lenkijos įmonėms ieškoti įvairių dalyvavimo Baltijos šalių elektros energijos ir dujų rinkoje būdų ir formų.  

Energetikos ministras Vaičiūnas vakar ir šiandien kartu su Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvauja susitikimuose Lenkijoje ir Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energetika, Baltijos šalys, Lenkija