Rusijos universalus bepilotis orlaivis Kronštadt, archyvinė nuotrauka

Rusija pradėjo masinę "Orion" karinių dronų gamybą

74
(atnaujinta 14:33 2019.08.30)
Pirmojo komplekso pristatymas planuojamas 2019 metais

VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Rusija pradėjo serijinę "Orion" žvalgybinių dronų gamybą, pranešė RIA Novosti "Kronštadt" bendrovės generalinis direktorius Sergejus Bogatikovas.

"Tai labiau bandomoji partija, bet jau pirmoji serijinė sutartis. Dabar pradedame kurti didelio masto produkciją, bus galima sukurti septynis tokius kompleksus per metus — tai yra apie 30 dronų", — sakė jis.

Pirmojo komplekso pristatymas planuojamas 2019 metais.

Pažymima, kad kiekviename komplekse bus nuo trijų iki šešių dronų, priklausomai nuo reikiamų atlikti užduočių.

Be to, "Kronštadt" rengia naują "Orion" modifikaciją, kuri pradiniame etape aptiks ir gesins miškų gaisrus, sakė Bogatikovas.

"Orion"

Projektas buvo pradėtas 2011 metais Rusijos gynybos ministerijos įsakymu.

"Orion" mechanizmas priklauso vidutinio aukščio prietaisų, turinčių ilgą skrydžio trukmę, klasei — maksimali skrydžio trukmė sieks ne mažiau paros apytiksliai aštuonių tūkstančių metrų aukštyje. Dronas sveria 1100 kilogramų, naudingoji apkrova — 250 kilogramų.

Pirmasis prototipas buvo pagamintas dar 2015 metais, o kitais metais prasidėjo bandymai. Aviacijos parodoje "MAKS-2017" buvo pristatyta eksportinė versija.

74
Tegai:
dronas, nepilotuojamas aparatas, Rusija
Dar šia tema
Amerikiečių bepilotis orlaivis atliko žvalgybą šalia Rusijos vakarinių sienų
JAV bepilotis orlaivis atliko žvalgybą netoli Kaliningrado srities sienų
Naujausias Rusijos bepilotis orlaivis "Altius-U" atliko savo pirmąjį skrydį
Vokiečių aviganis su jaunikliais

Vokiečių aviganis sutiko išmaitinti mamos apleistus liūto jauniklius video

(atnaujinta 14:06 2020.09.26)
Primorės parke gyvenančios liūtės instinktas nesuveikė ir ji atsisakė jauniklių, todėl artimiausiu metu juos augins vokiečių aviganis

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Primorėje vokiečių aviganis pakeitė mamą dviem liūto jaunikliams, praneša parkas "Belyj lev" savo "Instagram" puslapyje.

Aštuonerių metų šuo vardu Sandra, turinti ir savo šuniuką, dabar augina du liūtų jauniklius. Vokiečių aviganį laikinai perdavė šeima iš Artiomo miesto, praneša parkas.

Посмотреть эту публикацию в Instagram

* Всем доброго утра и отличного дня 🍀 у нас есть хорошие новости! Наших двух оставленных львят приняла собака! Это уникальный случай, когда представитель одного вида животных, принимает детенышей другого вида, тем более диких🙏🏽. Собаку звать Сандра , ей 8 лет. У неё есть свой родной щеночек, и теперь ещё 2 приемных 😁❤️. Сучье молоко максимально подходит львятам, в нем есть все необходимые компоненты для нормального развития львёнка. Сандрочку нам дала на время семья из г. Артема , откликнувшись на нашу просьбу. За что им огромное спасибо!. Сейчас очень рано загадывать, что все будет идеально и далее. Но мы на это очень надеемся. Пожелайте нам удачи , чтобы дальше было только лучше 🙏🏽❤️ Будем радовать Вас видео из жизни наших животных и делиться актуальной информацией 🤞🏽🦁 ➖ ➖ ➖ ⚜️ПАРК «БЕЛЫЙ ЛЕВ» - с любовью к животным ❤️ 📲 WHAT’S APP📞 +7 (984) 199-21-00 📆 ЕЖЕДНЕВНО с 10:00 до 19:00 🌏КАК ПРОЕХАТЬ? ЗАПРОСИТЕ В ПРОГРАММЕ 2ГИС маршрут до парка «БЕЛЫЙ ЛЕВ». Вам будет выдан готовый маршрут. ✅ Или : Проезжаете мимо Кипарисово -1 ; -2; едете в сторону Уссурийска 5-8 км , будет съезд с трассы направо и указатель Тимофеевку. Под мост ехать не нужно, необходимо направо. Далее по указателям ➡️

Публикация от ПАРК БЕЛЫЙ ЛЕВ ВЛАДИВОСТОК (@lionspark.ru)

"Mūsų apleistus liūto jauniklius įsivaikino šuo. Tai unikalus atvejis, kai vienos gyvūnų rūšies atstovas priima kitos rūšies, ypač laukinius, jauniklius... Liūto jaunikliams tinka šuns pienas, jis turi visus būtinus komponentus normaliam liūto jauniklio vystymuisi", — sakoma pranešime.

Parkas anksčiau pranešė, kad baltoji liūtė Sirona pagimdė patiną ir patelę. Darbuotojai tikėjosi, kad motinos instinktas suveiks, tačiau liūtė jauniklių atsisakė.

"Sandra nemėgsta kačių, tačiau įsivaikino liūtus. Šuo turi pakankamai pieno visiems, nes dažniausiai ji šeria aštuonis šuniukus", — RIA Novosti sakė parko direktorius Viktoras Agafonovas.

Sadgorodo zoologijos sodo vadovybė atidarė parką "Belyj lev" Vladivostoke, kad stambūs gyvūnai, įskaitant liūtus, galėtų vaikščioti didelėje aptvertoje teritorijoje. Netoliese yra pirmoji Rusijoje zoologijos sodo sukurta prieglauda lokiams, gyvenusiems su žmonėmis, ir kurių negalima grąžinti į laukinę gamtą.

Dar šia tema
Vokiečių aviganis padėjo sulaikyti du kontrabanda įtariamus vyrus
Ramzio šeimininkui bus padovanotas aviganis Marsas
Vokiečių aviganis surado šešis vietnamiečius ir armėną
Vakcina nuo koronaviruso

Kuriant vakciną Gamalėjaus centre įvyko kibernetinės atakos  

(atnaujinta 22:34 2020.09.26)
Gamalėjaus centro direktoriaus Aleksandro Gincburgo teigimu, išpuoliai vyko prieš kelis mėnesius, kai buvo kuriama vakcina nuo koronaviruso

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Prieš kelis mėnesius, kai buvo kuriama vakcina nuo COVID-19, vyko programišių išpuoliai prieš Gamalėjaus centrą, sakė centro direktorius Aleksandras Gincburgas, praneša RIA Novosti.

"Buvo programišių atakų, bet nesvarbu, ar jos susijusios su vakcina, ar ne, aš nesu IT specialistas, todėl nemanau, kad profesionaliai vertinčiau šių išpuolių tikslą, tačiau iš tikrųjų buvo bandoma nulaužti mūsų kūrėjų kompiuterius", — sakė jis Nailijos Asker-zade filme "Pavojingas virusas. Vakcinos" kanale "Rossija 1".

Jis patikslino, kad išpuoliai vyko prieš kelis mėnesius, kai buvo kuriama vakcina.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį į šiemet padidėjusį gyventojų aktyvumą skiepijantis nuo gripo ir ragina dar nepasiskiepijusius asmenis apsaugoti save ir artimuosius skiepais.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška paskelbė, kada bus baigti vakcinos, kurią sukūrė Gamalėjaus epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai. Jis pabrėžė, kad valdžios institucijos ketina spalio mėnesį pradėti masinę vakcinaciją. Pirmiausia bus skiepijami specialiųjų grupių atstovai, tarp jų gydytojai ir mokytojai.

Ekspertai vaistus sukūrė kartu su Gynybos ministerija. Liepos pabaigoje iš karo ligoninės buvo išleista antroji 20 savanorių grupė. Kiekvienam iš jų išsivystė imuninis atsakas, nenustatyta jokių šalutinių reiškinių ar komplikacijų.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 prevencijai, kurią kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras.

Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas pranešė, kad fondas iš daugiau nei 20 šalių gavo paraiškas įsigyti milijardą dozių vakcinų nuo koronaviruso.

Taip pat jis pažymėjo, kad Rusija susitarė dėl vakcinos gamybos penkiose šalyse, turimi pajėgumai leidžia pagaminti 500 milijonų dozių per metus.

Klinikinius vakcinos tyrimus pradėjo vykdyti ir "Vektor" centras, lapkritį jis planuoja pradėti masiškai gaminti vakciną.

Pažymima, kad šiuo metu šia vakcina susidomėjusios 50 šalių.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
koronavirusas, Rusija
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje
Mokslininkai įvardijo koronaviruso pandemijos "kaltininkus"
Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 28-osios šventės

(atnaujinta 18:38 2020.09.27)
Nuo rugsėjo 28 dienos iki metų galo lieka 94 dienos; savo vardadienį švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 272-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

2020 metų rugsėjo 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 19:06, dienos ilgis — 11 val. 53 min.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai — miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi, švenčiama anksčiau.

Pasaulinė pasiutligės diena

Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas — atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.

Pasiutligė — virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 metų pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.

Savo vardadienį šiandien švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys.

Ši diena istorijoje

1520 metais gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Mirė 1551 metais Krokuvoje. Palaidota Vilniaus Katedroje.

1533 — Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 m. Gardine.

Šią dieną 1542 metais tyrinėtojas Chuanas Rodrigesas Kabrijas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu ant dabartinės Jungtinių Valstijų teritorijos vakarinės dalies pakrantės.

1571 metais Milane gimė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Mikelandželas Merizis da Karavadžas. Mirė 1610 metais.

1826 — Rusija paskelbė karą Persijai.

1867 metais gimė rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Mirė 1926 metais.

1891 metais mirė amerikiečių rašytojas, gerai žinomo romano "Mobis Dikas" ir apysakos "Jūreivis Bilis Badas" autorius Hermanas Melvilis. Gimė 1819 metais.

Šią dieną 1924 metais du JAV karo lėktuvai baigė pirmąjį istorijoje skrydį aplink pasaulį. Kelionė truko 175 dienas.

1939 metais Vokietija ir TSRS susitarė dėl įtakos zonų, į kurias įeina Lietuva, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, pasidalinimo.

1941 metais II pasaulinio karo metu prasidėjo nacių teroro akcijos Čekoslovakijoje.

1950 — Indonezija tapo JT nare.

Šią dieną 1978 metais mirė Romos popiežius Jonas Paulius I; jo įpėdiniu tapo Jonas Paulius II.

1992 metais Varšuvoje įvyko pirmasis istorijoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų pirmininkų — A. Abišalos ir H. Suchockos — susitikimas.

1994 — plaukdamas iš Talino į Stokholmą (netoli Turku miesto Suomijoje) Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia", žuvo 852 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai