Rusijos Federacijos tarybos paststas

Federacijos taryba įvertino Nausėdos žodžius apie Minsko kovą "už nepriklausomybę"

118
(atnaujinta 12:50 2019.09.10)
Kosačiovas spėja, kad Baltarusija Lietuvos vadovo pareiškimą gali suvokti kaip provokaciją

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie tai, kad Lietuva rems Baltarusiją "kovoje už nepriklausomybę".

Savo puslapyje "Facebook" jis cituoja Lietuvos vadovo pareiškimą, kuriame teigiama, kad Minsko interesai šiuo klausimu sutampa su Europos.

Kosačiovas ironiškai pažymi, kad kyla klausimų ir dėl pačios Lietuvos nepriklausomybės, nes per pastaruosius tris dešimtmečius Vilnius neparodė pozicijos, kuri skirtųsi nuo JAV, NATO ir Europos Sąjungos požiūrio. Jis taip pat pridūrė, kad daugeliu atvejų tai nebuvo "Lietuvos pasirinkimas", o tik "lojalumo demonstravimas bet kokia kaina".

Anot politiko, daug įdomiau pažiūrėti į Minsko reakciją į Lietuvos pareiškimą.

"Arba jis bus įvertintas kaip provokacija, arba... Ką gi, nejaugi mūsų kaimynai apsimes, kad tai jų neliečia?" — rašė Kosačiovas.

Anksčiau Nausėda kartu su politologais ir šalies užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi aptarė galimus santykių su Baltarusija pokyčius. Iškart po rinkimų naujasis Lietuvos prezidentas pasisakė už dialogą su Minsku, pažymėdamas, kad Vilnius yra suinteresuotas "nepriklausoma kaimyne savo rytiniame pasienyje".

Savo ruožtu Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka išreiškė viltį užmegzti konstruktyvius Baltarusijos ir Lietuvos ryšius. Kartu Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad jokiu būdu nenutrauks santykių "su broliškąja Rusija".

Ginčijama Baltarusijos ir Lietuvos santykiuose tema yra Baltarusijos atominės elektrinės statyba.

Lietuva reiškia pretenzijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės nuo pat tada, kai Minskas priėmė sprendimą ją statyti. Lietuvos Seimas nutarė, kad elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui". Minskas, savo ruožtu, užtikrina, kad atominė elektrinė atitiks aukščiausius saugos standartus.

Baltarusijos AE statoma netoli Astravo miesto, Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Pirmąjį elektrinės bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2019 metais, antrąjį — 2020 metais.

118
Tegai:
Minskas, Rusijos Federacija, Gitanas Nausėda
Kerčės sąsiauris

Krymas paragino Kijevą neišsigalvoti "NATO laivų Kerčės sąsiauryje"

(atnaujinta 18:37 2020.06.03)
Tam, kad Ukrainos laivai praplauktų per Kerčės sąsiaurį, nėra jokių problemų, o šią temą dirbtinai išpučia Kijevo valdžia, kad tęstų spekuliacijas tarptautinėje arenoje, pareiškė Krymo parlamento pirmasis vicepirmininkas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Krymo parlamento pirmasis pirmininko pavaduotojas Jefimas Fiksas pavadino kvaila ir neraštinga vadinamojo Ukrainos prezidento atstovo Autonominėje Krymo Respublikoje Antono Korinevičiaus idėją apie tai, kad NATO šalių laivai galėtų "stebėti situaciją" Kerčės sąsiauryje, ir paragino vadovautis tarptautinėmis sutartimis.

"Visa tai yra neraštingi, ciniški ir kvaili pasiūlymai ir nesąmonė. Kijevo valdžia sugalvoja įvairių dalykų, kurie neatitinka realybės ir visuotinai pripažintų tarptautinių sutarčių", — RIA Novosti pasakė Fiksas.

Anot jo, tam, kad Ukrainos laivai praplauktų per Kerčės sąsiaurį, nėra jokių problemų, o šią temą dirbtinai išpučia Kijevo valdžia, kad tęstų spekuliacijas tarptautinėje arenoje, pareiškė Krymo parlamento pirmasis vicepirmininkas.

"Jei Ukrainai reikia perplukdyti savo laivus per Kerčės sąsiaurį, tai egzistuoja normalios civilizuotos priemonės, kuriomis Ukraina jau gerai naudojosi. Jie apie jas žino. Jie turi pateikti atitinkamą paraišką, po to jiems bus duotas locmanas, kuris perplukdys laivus per Kerčės sąsiaurį, kad viskas būtų civilizuotai. Nereikia nieko išgalvoti, reikia vadovautis tarptautinėmis sutartimis, tarptautine teise ir gerbti kaimyninės valstybės, šiuo atveju Rusijos Federacijos, įstatymus, o ne bandyti vykdyti įvairias provokacijas prie mūsų sienų", — pabrėžė Fiksas.

2018 metų lapkritį trys Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai pažeidė Rusijos sieną, įplaukė į laikinai uždarus Rusijos Federacijos teritorinius vandenis ir iš Juodosios jūros pajudėjo Kerčės sąsiaurio link. Jie pavojingai manevravo, nepakluso Rusijos valdžios teisiniams reikalavimams. Laivai su kariškiais buvo sulaikyti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykį pavadino provokacija, susijusia su žemu Porošenkos reitingu artėjant rinkimams.

2019 metų rugsėjo 7 dieną sieną pažeidę kariškiai buvo perduoti Ukrainai pagal susitarimą dėl sulaikytų ir nuteistų asmenų išleidimo vienu metu. Lapkričio 18 dieną Rusija perdavė Ukrainai ir sulaikytus laivus.

Tegai:
Kerčės sąsiauris, NATO, Krymas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rusijos Federacijos taryba: Ukraina dėl provokacijos Kerčės sąsiauryje gavo pamoką
Ekspertas: Baltijos šalys bando būti amerikietiškesnės už pačius amerikiečius
Lietuvos ir Rusijos siena (Kaliningrado sritis)

Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 17:44 2020.06.03)
Valstybės sienos ruožai tarp šalių buvo nustatyti sutartimis, ratifikuotomis 2003 ir 2007 metais

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Rusijos registracijos, kadastro ir kartografijos tarnyba ("Rosreestr") į Valstybinį nekilnojamojo turto registrą įrašė koordinacinį valstybės sienos Rusijos–Lietuvos ir Rusijos–Latvijos atkarpų aprašą, pranešama "Rosreestr" tinklalapyje.

Ruožai yra Kaliningrado ir Pskovo srityse. Valstybės sienos ruožai tarp Rusijos, Lietuvos ir Latvijos yra nustatyti sutartimis, ratifikuotomis 2003 ir 2007 metais.

Pranešime pažymima, kad bendras Rusijos ir Lietuvos sienos ilgis yra 297,1 kilometro, o Rusijos ir Latvijos sienos — 283,6 kilometro.

Kad pažymėtų valstybės sieną, Rusijos, Lietuvos ir Latvijos specialistai įrengė 559 pasienio ženklus Rusijos–Lietuvos ruože ir 648 — Rusijos–Latvijos ruože, be to, sukurti žemėlapiai ir kiti dokumentai.

Rusijos ir Lietuvos bei Rusijos ir Latvijos valstybinių sienų demarkacijos dokumentai vienu metu įsigaliojo Rusijoje, Lietuvoje ir Latvijoje 2018 metų balandį.

Tegai:
siena, Latvija, Lietuva, Rusija
Klaipėdas uostas, archyvinė nuotrauka

Girtas vilkiką vairavęs baltatrusis kelte sukėlė eismo įvykį

(atnaujinta 12:37 2020.06.04)
VSAT duomenimis, vyrui nustatytas 2,10 prom. girtumas. Baltarusis buvo sulaikytas, o vilkikas grąžintas į krantą

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Girtas vilkiko vairuotojas sukėlė eismo įvykį iš Klaipėdos į Švediją turėjusiame plaukti kelte, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį vakare VSAT pareigūnai sulaukė keltus aptarnaujančios bendrovės darbuotojų pranešimo. Pranešta, kad iš Klaipėdos į Karlshamną turėjusiame išplaukti kelte įvyko incidentas. Pasieniečiams atskubėjus į keltą nustatyta, kad jo kaltininkas — 44-erių metų Baltarusijos pilietis, Lietuvoje registruoto vilkiko vairuotojas. Besiparkuojantis kelte baltarusis užkliudė kitą automobilį. Įvykio metu asmenys nenukentėjo

VSAT duomenimis, vyrui nustatytas 2,10 prom. girtumas. Jis buvo sulaikytas. Vilkikas buvo grąžintas į krantą. Įvykį tiria uostamiesčio policijos pareigūnai.

Tegai:
vairavimas išgėrus, baltarusis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Klaipėda
Dar šia tema
Gabendami kontrabandą įkliuvo du pareigūnai ir mikroautobuso vairuotojas
Pasieniečiai sulaikė du rusus, įplaukusius į Lietuvą su gumine valtimi
Ukrainietė mėgino atvykti į Lietuvą su padirbtu vairuotojo pažymėjimu