Rusijos URM, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM pasipiktino dėl EŽTT sprendimo Drėlingo byloje Lietuvoje

94
(atnaujinta 13:19 2019.09.14)
Rusijos URM paragino Europos Tarybos struktūras nenuolaidžiauti Lietuvos siekiui šlovinti nacių bendrininkus

VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija išreiškė pasipiktinimą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiųjų rūmų sprendimu, kuriuo atsisakyta peržiūrėti sprendimą buvusio KGB pareigūno Stanislavo Drėlingo byloje, nuteistame Lietuvoje už dalyvavimą "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-vanago sulaikyme. Pranešimas skelbiamas ministerijos tinklalapyje.

EŽTT kovo 12 dieną atmetė buvusio KGB pareigūno Stanislavo Drėlingo, kuris buvo nuteistas Lietuvoje už dalyvavimą 1956 metų operacijoje sulaikant "miško brolių" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, skundą.

2015 metais nuteistojo veiksmai Lietuvoje buvo pripažinti "genocidu", nes, teismo teigimu, "partizanai" tariamai atstovavo lietuvių tautai, o prieš juos vykdomos operacijos tikslas buvo "sunaikinti tautinę grupuotę".

Rugsėjo 10 dieną EŽTT Didžioji kolegija atsisakė peržiūrėti kovo mėnesį priimtą sprendimą dėl vadinamosios Drėlingo prieš Lietuvą bylos ir paliko galioti kovo nuosprendį, pagal kurį buvusio KGB pareigūno veiksmai buvo pripažinti "genocide".

"2019 metų rugsėjo 10 dieną paskelbtas Europos žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos sprendimas atsisakyti peržiūrėti 2019 metų kovo 12 dienos byloje "Drėlingas prieš Lietuvą" priimtą sprendimą sukelia nusivylimą ir pasipiktinimą. EŽTT Didžioji kolegija atsisakė savo pozicijos byloje "Vasiliauskas prieš Lietuvą". Iš esmės ji "įteisino" 2019 metų kovo 12 dienos nutarime pateiktą nuolaidžiavimą išplėčiant "genocido" sąvoką, prieštaraujančią tarptautinei teisei", — rašoma Rusijos URM komentare.

Politologas: Lietuvos valdžia teikia pirmenybę rusofobijai, o ne piliečiams >>

Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad rugsėjo 12 dienos EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas yra nepriimtina sankcija, kuri prisidengia EŽTT "teisingumu", kuris retrospektyviai taikomas tam tikrų šalių baudžiamojoje teisėje.  taip pat teismo indėlis į jų masinę kampaniją perrašyti nacizmo istoriją ir šlovę. Be to pranešime pabrėžiama, kag sprendimas tai taip pat teismo pataikavimas į jų vykdomai masinei istorijos perrašymo kampanijai ir nacizmo herojizavimui.

"Mes manome, kad tokia trumparegiška ir nenuosekli EŽTT pozicija atveria kelią pavojingam ir nepriimtinam istorinių faktų persvarstymui", — rašoma pranešime.

URM atstovai primena, kad minėtos gaujos atsakingos už tūkstančių Lietuvos civilių žmonių mirtis.

"Mes raginame Europos teismą, taip pat ir kompetentingas Europos Tarybos struktūras, nenuolaidžiauti pagrindiniam Lietuvos siekimui šlovinti gaujas, reabilituoti jų dalyvius bei siekį politiškai persekioti prieš juos kovojusius asmenis, kurie prieštarauja dabartinei Lietuvos valdžiai", — pridūrė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Drėlingo byla

2015 metų kovą Kauno apygardos teismas nustatė, kad Drėlingas sovietinės okupacijos metu, būdamas KGB pareigūnu, žinodamas ir suvokdamas "šios represinės struktūros" vieną iš esminių tikslų — "fiziškai sunaikinti" organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo "okupaciniam sovietų režimui" judėjimo narius — "Lietuvos partizanus", jų ryšininkus ir rėmėjus, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant "lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktūros pirmininką ir vadą, partizanų pulkininką Adolfą Ramanuską-Vanagą bei jo žmoną — partizanę Birutę Mažeikaitę". Drėlingas buvo nuteistas penkeriems metams laisvės atėmimo.

Atsižvelgęs į silpną nuteistojo sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko — 5 mėnesių ir 6 dienų.

Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad "partizaninis judėjimas" turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš "partizanus" negali būti laikomi genocidu.

"Miško broliai"

Lietuvoje "miško broliai" laikomi "didvyriais".  Tai nacionalistinės ginkluotos grupuotės, veikusios šalies teritorijoje 1940–1950 metais.

Antrojo pasaulinio karo metais daugelis "miško brolių" palaikė fašistinę Vokietiją ir prisidėjo prie žydų bendruomenės Lietuvoje naikinimo. Jie taip pat dalyvavo civilių ir sovietų partijos darbuotojų žudynėse.

Ramanauskas-Vanagas Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
94
Tegai:
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, miško broliai, Lietuva, Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT)
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (58)
Dar šia tema
Didvyriai ar žmogžudžiai — ką garbina Lietuvos nacionalistai?
Titovas atskleidė detales apie apeliaciją "Ramanausko byloje"
Policija atsisakė ištirti neteisėtą naujos Noreikos atminimo lentos iškabinimą