Kaliningrado gyvūnų prieglaudos šuo, archyvinė nuotrauka

Lietuvis grasino nunuodyti šunis Kaliningrado gyvūnų prieglaudoje

26
(atnaujinta 22:31 2019.09.18)
Aktyvistai yra priversti ieškoti naujų namų savo globotiniams, tačiau Lietuvos pilietis neleido jiems įsikurti šalia savo sklypo

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Kaliningrado srityje stambių šunų prieglaudos savininkai iš Lietuvos piliečio sulaukia grasinimų nunuodyti šunis.

Apie savo problemą aktyvistai papasakojo socialinio tinklo "Vkontakte" grupėje "Pagalba benamiams gyvūnams "Padėsime kartu".

Kaliningrado aviganių ir didelių šunų prieglaudos savanoriai yra priversti palikti anksčiau nuomotą žemės sklypą ir išvežti gyvūnus iki mėnesio pabaigos. Todėl dabar jie ieško naujų namų savo globotiniams.

"Ilgą laiką mes tylėjome, bandėme išspręsti problemą, bet jau nėra jėgų, o laikas bėga. Vienintelė didelių ir milžiniškų šunų prieglauda yra ant uždarymo slenksčio, mums nėra kur eiti! 80 mūsų globotinių liko be namų", — rašo savanoriai.

Be to, savanoriai ne kartą yra girdėję iš Lietuvos piliečio, kuris taip pat gyvena nuomojamame sklype, grasinimus nunuodyti visus šunis.

Aktyvistams kilo problemų tada, kai pagrindinis nuomininkas ir teritorijos, kurioje yra prieglauda, savininkas nusprendė plėstis ir paprašė savanorių palikti žemę.

"Atrodė, kad buvo rastas problemos sprendimas, ir aš daliai šunų išnuomojau kaimyninį sklypą, tiesiog už mūsų tvoros, tačiau jie ir čia mums nedavė ramybės. Vienas iš pagrindinio nuomininko darbuotojų, Lietuvos pilietis, gyvenantis vienoje teritorijoje su mumis, pamatęs, kad mes už tvoros statome būdas, pažadėjo nunuodyti šunis! Tada, reaguodamas į mūsų pasipiktinimą, paskambino savininkas ir mes buvome išvaryti", — sakė Tatjana Savina, viena iš aktyvistų, pažymėdama, kad Lietuvos piliečio grasinimai kartojosi ne kartą.

Dabar savanoriai ieško tinkamo sklypo ar apleisto kaimelio.

26
Tegai:
šunys, Kaliningradas, lietuvis
Dar šia tema
Lietuvis bandė neteisėtai parduoti pelėdas internetu
Sulaikytas Odesos viešbučio, kuriame per gaisrą nukentėjo lietuvis, savininkas
Kas trečias lietuvis negali sau leisti atostogauti užsienyje
Kaliningrado sritis, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus

(atnaujinta 10:59 2020.05.27)
Ministerija priminė problemas, kylančias regiono oro erdvėje ir vykdant tarptautinio oro uosto "Chrabrovo" veiklą

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad stebimųjų skrydžių per Kaliningrado sritį apribojimas neprieštarauja Atviro dangaus sutarčiai ir vėlesniems sprendimams. Tai teigiama skyriaus pranešime.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, 2012–2014 metais, kai galiojo 5500 kilometrų nuotolio skrydžių nuo Kubinkos atviro dangaus aerodromo netoli Maskvos, apie 1600 kilometrų skrydžio panaudodavo Kaliningrado srities stebėjimui. Ministerija teigė, kad tai sukėlė problemų regiono oro erdvei ir vienintelio tarptautinio oro uosto Сhrabrovo regione darbui.

"Tai pareikalavo didelių išlaidų. Mūsų bandymai susitarti su jais dėl tam tikro pagrįsto suvaržymo buvo nesėkmingi. Štai kodėl mes buvome priversti sumažinti išlaidas deklaruodami maksimalų skrydžių atstumą virš Kaliningrado srities (500 kilometrų). Tai neprieštarauja nei Sutarčiai, nei vėlesniems jos dalyvių priimtiems sprendimams", — teigiama pranešime.

Maksimalaus skrydžio nuotolio virš Kaliningrado srities apribojimas buvo įvestas pagal Atviro dangaus sutarties nuostatas, paaiškino ministerija.

"Dabartinė tvarka buvo įvesta atsižvelgiant į valstybės-dalyvės teisę papildomai skirti atviro dangaus aerodromus ir nustatyti jiems maksimalius skrydžių diapazonus. Ši tvarka nedidina skrydžių, leidžiančių stebėti visą Rusijos teritoriją (nes išlaikomas bendras 5500 kilometrų nuotolis), skaičiaus. Tai užtikrina aukštesnį Kaliningrado srities teritorijos stebėsenos efektyvumo lygį, palyginti su likusia Rusijos dalimi ir kitų dalyvaujančių valstybių, įskaitant kaimynines (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją), teritorijomis. Mūsų žiniomis, mūsų kolegos iš Vakarų, įskaitant JAV, jokių nusiskundimų neturi", — teigiama pranešime.

Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad nustatytas 500 kilometrų nuotolis kiekvienam skrydžiui virš Kaliningrado srities leidžia stebėti bet kurį regiono tašką.

Ministerija priminė ir tai, kad šių metų vasarį buvo leistos misijos, dalyvaujant JAV, Lietuvai ir Estijai, buvo leista vykdyti skrydžius virš regiono 505 kilometrų atstumu. Ministerija išreiškė viltį, kad šis geros valios gestas prisidės prie susitarimo dėl stebimųjų skrydžių virš Kaliningrado srities ypatumų.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už šios sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pastebėjo NATO orlaivių veiklą šalia savo sienų, taip pat Kaliningrado srityje.

Tegai:
skrydžiai, Rusija
Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM priminė Lietuvos ambasadoriui apie šalių santykių degradaciją

(atnaujinta 22:08 2020.05.26)
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dabartinė padėtis susijusi su Lietuvos valdžios pozicija

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Rusijos pirmuoju užsienio reikalų ministro pavaduotoju Vladimiru Titovu ir įteikė jam skiriamųjų raštų kopijas, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Šalys aptarė dabartinę Rusijos ir Lietuvos santykių būklę. Bajarūnas priminė, su kuo susijęs jų pablogėjimas.

"Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovo dėmesys atkreiptas į tai, kad dabartinį jų degradavimą lemia Lietuvos valdžios, kurios vykdo nedraugišką politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir ES bei NATO, pozicija. Šis požiūris sukuria kliūtis geriems kaimyniniams santykiams plėtoti", — rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pokalbio metu buvo aptartos kai kurios dvišalio bendradarbiavimo sritys, kuriose "būtų galima rasti sprendimų remiantis abipusiais interesais, įskaitant ekonomiką ir kultūros bei humanitarinę sritį". Šalys taip pat aptarė klausimus, Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje pradžios kontekste.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo beveik nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
santykiai su Rusija, santykiai, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija leido suprasti, kad Baltijos šalys ją "nurašė" be reikalo
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
KAM žiniasklaidą, rašančią apie COVID-19 Rusijoje, pavadino "dezinformacijos taikiniu"
Astravo AE statybos, archyvinė nuotrauka

Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų

(atnaujinta 13:10 2020.05.28)
Katastrofų atveju TATENA stengiasi viską padaryti taip, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų, sakė Borisas Marcinkevičius

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje verčia specialistus kurti naujos kartos reaktorius, interviu Sputnik Lietuva sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Katastrofos atominėse elektrinėse yra rimtesnės nei incidentai kitų tipų elektrinėse, nes pasekmės išlieka ilgiau, o žmonija reaguoja gana emocingai.

"Po sprogimo, gaisro, prie atominės elektrinės pastato galima prieiti tik su švininiais apatiniais, o ir su jais galima dirbti tik keletą valandų. Tuo tarpu plika akimi neįmanoma pamatyti grėsmės, kylančios iš sunaikintos atominės elektrinės. Atrodo, viskas ramu, nėra ugnies, dūmų, bet grėsmė yra. Be to, grėsmė tokia rimta, pikta, kuri šiuose griuvėsiuose gyvens šimtus, o gal tūkstančius metų. <...> Reikia žinių. Tiksliai žinant, kas nutiko iškart po avarijos, kaip šias pasekmes galima pašalinti nesukeliant pavojaus gyvybei ir sveikatai, kaip laikui bėgant šios pasekmės pasikeis", — pasakojo ekspertas.

Pasak Marcinkevičiaus, TATENA turi pakankamai įgaliojimų, kad gautų prieigą prie bet kurios pasaulio atominės elektrinės. Tačiau organizacijai įvykus branduoliniam incidentui svarbiausia yra ne nustatyti kaltininką, o suprasti, ką daryti toliau, kad ateityje tai nepasikartotų.

Ekspertas priminė apie avariją "Trijų mylių saloje" atominėje elektrinėje 1979 metais, po kurios TATENA specialistai "pasivažinėjo buldozeriu" stotį eksploatuojančioje įmonėje. Remiantis tyrimo rezultatais, branduolinės energetikos reguliavimo komisija buvo priversta pertvarkyti darbo principus. Padėtis pasikartojo Černobylio atominės elektrinės atveju, kur 1986 metais balandžio 26 dieną įvyko didžiausia tokio tipo avarija.

"Kaip ir JAV, buvo sukurtos naujos saugos sistemos, radikalūs pokyčiai vyko automatinėje proceso valdymo sistemoje. Japonijoje buvo panaudotas toks pats algoritmas. Tyrimas buvo atliktas, o TATENA sukūrė vadinamuosius po Fukušimos saugos reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visiems be išimties reaktoriams pasaulyje. Trumpai tariant, kiekviena didelė avarija atominėje elektrinėje — tai naujos kartos reaktorių kūrimo pradžios laikas", — prisiminė jis.

2011 metų kovo mėnesį dėl žemės drebėjimo ir po to įvykusio cunamio Japonijos "Fukušimos-1" atominėje elektrinėje įvyko didelė radiacijos avarija. Po to buvo sukurti nauji saugos reikalavimai. Tuo tarpu daugelis Europos šalių atsisakė branduolinės energijos plėtros.

Anot Marcinkevičiaus, priemonės po Fukušimos garantuoja, kad naujų incidentų tikimybė maža — "viena avarija kartą per dešimt milijonų metų".

"Taip, kad šie pinigai, kuriuos tenka leisti apsaugos sistemoms, nėra veltui. Vargu, ar įprastos elektrinės išaugs iki tokio lygio, to ir nereikalaujama", — padarė išvadą ekspertas.

Černobylio avarija laikoma didžiausia per visą branduolinės energijos istoriją. Tai įvyko Ukrainos SSR teritorijoje, netoli Pripetės miesto. Avarijos likvidacijoje dalyvavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių.

 

Tegai:
energetika, TATENA, avarija
Dar šia tema
Analitikas: Minskas turi visas galimybes laimėti ginčą su Lietuva dėl BelAE
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Pasirašytas susitarimas su Baltarusija dėl skubaus informavimo apie branduolinę avariją