Atminimo renginiai, skirti 1991 metų sausio 13 dienos įvykiams Vilniuje

Rusijos fondas pateikė ESBO biurui kreipimąsi dėl "Sausio 13-osios bylos"

81
(atnaujinta 13:03 2019.09.20)
Organizacijos atstovai pareiškė, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje paskelbti nuosprendžiai yra neteisėti

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Rusijos "Istorinės atminties" fondo atstovai pateikė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui pareiškimą dėl baudžiamosios 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto bylos, praneša RIA Novosti su nuoroda į fondo koordinatorių Maksimą Vilkovą.

Organizacija pažymi, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje paskelbti nuosprendžiai yra neteisėti.

""Istorinės atminties" fondo nuomone, skirdamas bausmę, teismas taikė baudžiamosios teisės normas, kurios neegzistavo 1991 metų įvykių metu. Tai yra, taikytos 2003 metų Lietuvos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatos", — sakė Vilkovas.

Varšuvoje vyksta ESBO globojamas kasmetinis susitikimas žmogaus teisių Europoje klausimais. Tarp dalyvių yra Rusijos delegacija, įskaitant "Istorinės atminties" fondo atstovus.

Teismas dėl "Sausio 13-osios bylos"

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šatckichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį.

Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų —buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.

Anksčiau Lietuvos teisingumo ministerija paskelbė, kad šios bylos nagrinėjime dalyvavę Lietuvos advokatai gaus daugiau nei pusę milijono eurų.

Maskva nuosprendį laiko "neteisėtu". Rusijos vadovybė pažymėjo, kad tyrimų ir teismo posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir vidaus Lietuvos teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė. Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

Rusijos Federacijos taryba pareiškė, kad Lietuva nesiruošė gilintis į tų įvykių esmę ir iš tikrųjų nagrinėti šį sudėtingą istorinį procesą, nes šalyje dominuoja politika, o ne teisė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
81
Tegai:
Lietuva, Rusija, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (83)
Dar šia tema
Udalcovas Melio kalinimo sąlygas Lietuvoje pavadino nepakeliamomis
Lietuva išmokės "Sausio 13-osios bylos" advokatams daugiau nei 0,5 mln. eurų
Nausėda anonsavo EP rezoliuciją dėl Sausio 13-osios bylos teisėjų gynimo
Paleckis savo įkalinimą vadina "kerštu už domėjimąsi Sausio 13-osios byla"
Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras

Rusija papasakojo, kada gali prasidėti vakcinos nuo COVID-19 gamyba

(atnaujinta 17:50 2020.07.13)
Antrasis vakcinos tyrimo etapas truks iki liepos 28 dienos, po kurio Gamalėjaus institutas pateiks paraišką dėl registracijos

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Tikimasi, kad privačios įmonės koronaviruso vakciną pradės gaminti rugsėjo pradžioje ar viduryje, RIA Novosti pasakojo Gamalėjaus nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas.

Anot jo, vyksta derybos dėl to, kaip greitai perduoti institucijoms technologijas ir visus būtinus komponentus vakcinų gamybai.

"Kad vakcinų gamyba prasidėtų, pavyzdžiui, nuo rugsėjo 1 dienos arba nuo rugsėjo vidurio. O jie turi daugiau galimybių, gal net dvigubai daugiau galimybių pagaminti tokią vakciną", — teigė jis.

Jis sakė, kad tuo pat metu vyksta darbai kuriant tiekimo grandines, kurios gamintojui leis pristatyti vakciną medicinos įstaigoms.

Jis pažymėjo, kad antrasis koronaviruso vakcinos tyrimo etapas truks iki liepos 28 dienos, po kurio Gamalėjaus institutas pateiks registraciją.

"Tikiuosi, kad tai taip pat ilgai neužtruks, bent jau savaitę, tai yra, maždaug rugpjūčio 2–3 dienomis, registracijos procesas bus tęsiamas", — sakė jis.

Anot Gincburgo, praėjus kelioms dienoms po registracijos reikės atskiro leidimo iš Federalinės sveikatos priežiūros tarnybos.

Gamalėjaus institutas tikisi, kad vakcina nuo koronaviruso rusams bus suteikta nemokamai medicinos įstaigose, tačiau greičiausiai artimiausiu metu jos įsigyti vaistinėje nepavyks.

"Remdamasis bendrais svarstymais, manau, kad artimiausiu metu vaistinėse jo įsigyti nebus galima, nes tikiuosi, kad valstybė viską išpirks ir atitinkamai paskirsto medicinos įstaigoms. O medicinos įstaigos, aš nežinau, kas yra kitas skiepijimo kalendorius — pagal epidemiologines indikacijas ar pagrindinį skiepijimo kalendorių — gyventojams, tikiuosi, nemokamai, biudžeto lėšų sąskaita, bus galima pasiskiepyti visiems... Išskirtinai savanoriškai, be čipavimo..." — sakė jis.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad birželio 18 dieną Sečionovo universitete buvo pradėti klinikiniai koronaviruso vakcinos, kurią sukūrė Nikolajus Fiodorovičius Gamalėjaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai. Paaiškėjo, kad buvo sėkmingai baigti savanorių vakcinos tyrimai. Pirmoji savanorių grupė bus išleista trečiadienį, o antroji liepos 20 dieną.

Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes — pirmieji gavo vieną vakcinos dozę, antrieji — antrąją. Be kūno temperatūros padidėjimo per pirmąsias dienas po vakcinacijos, savanoriai nerodė jokių neigiamų reakcijų, visi jaučiasi puikiai.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje buvo patvirtinta daugiau kaip 733 600 atvejų, daugiau kaip 501 020 žmonių pasveiko, daugiau nei 11 430 pacientų mirė. Atlikta daugiau nei 22,2 mln. koronaviruso tyrimų.

Tegai:
koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM atnaujino koronaviruso paveiktų šalių sąrašą
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ruošiasi antrajai COVID-19 bangai
Dmitrijus Peskovas

Kremlius įvertino Rusijos ir JAV santykių būklę

(atnaujinta 08:58 2020.07.13)
Šiuo metu 2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START III) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Rusijos ir JAV santykiai vis dar yra žemame taške, jų būklė labai bloga, sakė Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša RIA Novosti.

"Mūsų santykiai vis dar yra kone žemiausiame taške, padėtis yra labai bloga tiek dvišaliu, tiek turbūt atsižvelgiant į mūsų abiejų šalių atsakomybę už daugiašalius reikalus, visų pirma ginklų kontrolės ir strateginio stabilumo klausimais", — sakė jis.

Peskovas pažymėjo, kad ekspertiniu lygiu yra "kontaktai", tačiau jie neleidžia suprasti šalių atsakomybės "išsaugoti esamus dokumentus", galinčius užtikrinti ginklų kontrolę pasauliniu mastu.

Naujausių priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 kovos ekipažai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Отдел информационного обеспечения Балтийского региона

"Abi šalys yra didžiausio branduolinio arsenalo savininkės. Beje, nė viena iš kitų šalių, įskaitant Kiniją, kurią amerikiečiai labai atkakliai bando kviesti į šias derybas, joms neprilygsta. Kinijos arsenalo negalima palyginti nei su Amerikos, nei su mūsų", — pridūrė Peskovas.

2010 metais pasirašyta Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START III) tebėra vienintelė dabartinė Rusijos ir JAV ginklų ribojimo sutartis.

Susitarimo galiojimas baigiasi 2021 metų vasario mėnesį, kol Vašingtonas paskelbs, ar ketina atnaujinti susitarimą. JAV pabrėžia, kad reikia įtraukti Kiniją į derybas siekiant sukurti naują trišalį branduolinį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV.

Pekinas šią idėją atmeta. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Rusija pasisako už START III sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
santykiai, JAV, Rusija
Dar šia tema
Idealus ginklas: RF sukūrė elektromagnetinę patranką, kurios šaudymo nuotolis — 10 km
Nufilmuotas amerikiečių lėktuvo perėmimas virš Japonijos jūros
Aeroflot, archyvinė nuotrauka

"Aeroflot" ketina atnaujinti skrydžius Talinas–Maskva nuo rugpjūčio 1 dienos

(atnaujinta 18:56 2020.07.13)
Talino oro uosto duomenimis, rugpjūtį taip pat tikimasi atnaujinti skrydžius į Stambulą ir Briuselį

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Nuo rugpjūčio 1 dienos Rusijos skrydžių bendrovė "Aeroflot" planuoja atnaujinti reguliarius skrydžius maršrutu Maskva–Talinas–Maskva, praneša portalas "ERR.ee".

Šiuo metu oficialioje "Aeroflot" svetainėje jau vyksta bilietų pardavimas šia kryptimi.

Atitinkamus planus taip pat patvirtina Talino oro uostas.

Talino oro uosto duomenimis, rugpjūtį taip pat tikimasi atnaujinti skrydžius į Stambulą ir Briuselį.

"Mes nesame tikri, kad skrydžiai į Maskvą prasidės rugpjūčio 1 dieną, nes koronaviruso infekcijos lygis Rusijoje vis dar yra gana aukštas. Tai dabar yra pagrindinė problema", — sakė Talino oro uosto komercijos direktorius Eero Pärgmäe.

Anot jo, bendrovė tikisi, kad rugpjūtį bus galima skristi tiesiai iš Talino į 30 miestų. Tai leis įmonei priartėti prie ikikrizinio lygio, kai 15 oro linijų galėjo skraidinti iš Talino į 36 oro uostus, o 28 maršrutai buvo vykdomi ištisus metus.

Dabar reguliarius skrydžius iš Talino atidarė 7 oro linijų bendrovės: "AirBaltic", "Finnair", "Lufthansa", "Ryanair", "Norwegian", "Transaviabaltika" ir "Wizz Air". Liepos mėnesį prie jų greičiausiai bus pridėta "Belavia", "LOT", "easyJet", o rugpjūtį — "Turkish Airlines", "Aeroflot" ir SAS.

Pranešama, kad oro uostai ir oro linijų bendrovės deda visas pastangas, kad kelionės būtų saugios žmonėms.

"Nors kaukes lėktuvuose dėvėti privaloma, jas oro uostuose dažniausiai žmonės nori dėvėti savo noru", — teigė Eero Pärgmäe ir rekomendavo prieš kiekvieną skrydį susipažinti su saugos taisyklėmis ir galimais apribojimais, galiojančiais oro uostuose ir oro linijose.

Tuo tarpu Vengrijos skrydžių bendrovė "Wizz Air" tikisi nuo liepos 29 dienos atnaujinti skrydžius į Kijevą, Charkovą ir Lvovą.

Liepos mėnesį iš Talino oro uosto galima skristi 26 kryptimis. Naujos kelionės vietos yra Londonas, Milanas, Edinburgas, Malaga, Cherona, Diuseldorfas, Dublinas, Oslas ir Varšuva.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
Maskva, Talinas, skrydžiai, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sudėtingiausias elementas: nufilmuotas IL-76MD kilimas ir nusileidimas
Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai