Kaltinamoji dėl neįgalių žmonių nužudymo

Bejėgės aukos: kaip slaugės tampa žiauriomis žudikėmis

44
(atnaujinta 20:03 2019.09.23)
Pasak socialinės paramos darbuotojų, iki tol situacija buvo prasta — maži atlyginimai ir sunkios sąlygos padarė šį darbą nepatrauklų, todėl į jį priimdavo visus, kurie sutikdavo

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Žiaurus elgesys, vagystės ir net žmogžudystės — vieniši pensininkai ir žmonės su negalia dažnai tampa socialinių darbuotojų ir slaugių, oficialiai įdarbintų tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose, aukomis. Neseniai Karelijos Aukščiausiasis Teismas pradėjo garsiąją baudžiamąją bylą: tyrimo duomenimis, 2018 metų lapkritį 35-erių Julija S. dėl pinigų žiauriai nužudė du pagyvenusius neįgalius žmones, kuriais ji rūpinosi. Kaip valstybė kontroliuoja vienišų žmonių priežiūrą namuose ir ar galima išvengti tokių tragedijų — rašo RIA Novosti, Ksenijos Klepčos straipsnyje.

"Tarsi nieko nebūtų nutikę"

Žiaurus susidorojimas su pagyvenusiu broliu ir seserimi 2018 metų lapkritį sukrėtė mažo Pitkiarantos miesto, esančio Karelijos Respublikoje, gyventojus.

Tyrimo metu nenustatyta, kas aptiko kūnus, tačiau žinoma, kad Irina ir Sergejus K. (vardai dėl tyrimo buvo pakeisti) gyveno nuošaliai, neturėjo artimų giminaičių, abiem reikėjo socialinės paramos namuose.

Город Питкяранта в Карелии, архивное фото
Pitkiarantos miestas Karelijoje.

Buvo manoma, kad pensininkai galėjo tapti plėšikų ar narkomanų aukomis, tačiau per tris dienas tyrėjai areštavo vietos socialinės paramos centro darbuotoją Juliją S., kuri neseniai prižiūrėjo šią šeimą.

Ji lankė pensininkus tris kartus per savaitę: padėjo namuose, atnešdavo maisto produktų ir vaistų. Iškart po nužudymo jos sąskaitoje pasirodė nemaža pinigų suma.

Tyrėjai išsiaiškino: Julija buvo įklimpusi į skolas ir paskolas. Visi pinigai buvo išleisti sporto totalizatoriams internete.

Pasak kaltintojo, nusikaltimą sukėlė priklausomybė nuo lošimų. Kai pensininkai socialinei darbuotojai papasakojo, kad savo laidotuvėms surinko apie 160 tūkst., ji nusprendė veikti. Kriminalistų teigimu, lapkričio 6-osios rytą ji užpuolė 55-erių Iriną, smarkiai sumušė ją virtuvėje ir bent aštuonis kartus bedė peiliu. Aukos brolis buvo kambaryje, jis negalėjo nei iškviesti pagalbos, nei išsigelbėti: jis jau ilgą laiką buvo prikaustytas prie lovos. Anot teismo medicinos eksperto, kaltinamoji jam dūrė 30 kartų — vieną tiesiai į širdį. Abu neįgalieji mirė vietoje.

Vėliau tyrėjai išsiaiškino, kad kaltinamoji slėpė nužudymo ginklą kitos pensininkės, kuria ji taip pat rūpinosi, bute.

Virėja, pardavėja, siuvėja

Kaip prisimena kaltinamosios pažįstami, kitą rytą ji nuėjo į darbą lyg niekur nieko ir kaip įprasta bendravo su kolegomis. Apskritai sunku patikėti tuo, kas nutiko vietiniams: 35 metų socialinės paramos centro darbuotoja visiems buvo žinoma išskirtinai iš teigiamos pusės. Anot kolegų, ji pareigingai žiūrėjo į savo atsakomybes — globotiniai niekada nesiskundė.

Julija užaugino 13 metų dukrą, aktyviai dalyvavo įstaigos gyvenime. Niekas nenumanė, kad ji yra priklausoma nuo lošimų. Jei teismas pripažins ją kalta, buvusiai socialinės paramos darbuotojai gresia kalėjimas iki 20 metų.

Pitkiarantos rajono socialinės paramos centro atstovai RIA Novosti paaiškino: paprastai vienas darbuotojas teikia socialinę paramą konkrečiam neįgaliam asmeniui: globėjams nėra lengva priprasti prie naujų žmonių.

"Centre priimami tik tie žmones, kurie turi bent vidurinį specialųjį išsilavinimą, — pasakojo RIA Novosti įstaigos direktorė Oksana Rudik. — Priimame ir tuos, kurie šioje srityje turi didelę darbo patirtį". Kiekvienais metais visiems socialiniams darbuotojams, įskaitant psichiatrui, atliekamos medicininės apžiūros.

Taip pat centre dirba specialistai, daugiausia "virėjai, siuvėjai, pardavėjai", kurie dešimtmečiais rūpinasi kitais žmonėmis.

Rudik teigimu, po tragedijos įstaigoje pasirodė etatinis psichologas, sugriežtinęs slaugytojų kontrolę. Vykdomi netikėti tikrinamieji vizitai. Tačiau, atsižvelgiant į nepriekaištingą buvusios darbuotojos reputaciją, vadovybė netiki, kad kas nors turėjo galimybę užkirsti kelią tragedijai.

Sunkus "pašaukimas"

Neseniai Sankt Peterburgo teisme nuteisė labdaros organizacijos darbuotoją Galiną Guseinovą, kuri prižiūrėjo vyriausią Marinskio teatro darbuotoją, 93 metų Niną Maciną. Tyrėjų teigimu, Guseinova įtikino du draugus nužudyti pensininką 2017 metų lapkritį. Nusikaltėliai tikėjosi pasisavinti nemažas aukos santaupas, tačiau uždirbo tik šimtą tūkstančių rublių ir Fiodoro Šaliapino portretą su jo autografu.

Галина Гусейнова (в маске) в зале суда
© Photo : Объединенная пресс-служба судов Санкт-Петербурга
Galina Guseinova (su kauke) teismo salėje.

To, kad Guseinova taps žudike, taip pat niekas nesitikėjo. Ji įstaigoje dirbo penkerius metus, taip pat turėjo puikią reputaciją.

Pagalbos žmonėms su negalia ir senyvo amžiaus žmonėms namuose sistema aktyviai plėtojama visoje Rusijoje, slaugių poreikis auga, todėl regionuose visomis priemonėmis didinamas socialinės paramos darbuotojų profesijos prestižas.

Patys socialinės paramos darbuotojai teigė, kad iki tol situacija buvo slegiama — maži atlyginimai ir sunkios sąlygos padarė šį darbą nepatrauklų, todėl į darbą buvo priimami visi, kurie sutiko. Darbas tikrai sunkus, ypač kaimo vietovėse. Ten visą namų ūkio priežiūrą perkelia socialinės paramos darbuotojui: atnešti vandens iš šulinio, nuvalyti sniegą kieme, prikirsti medienos. Tačiau tik tie, kurie iš tikrųjų norėjo padėti žmonėms, pasiliko šioje profesijoje, o likusieji greitai "perdegė".

Dabar atlyginimas pakeltas. Pavyzdžiui, Karelijoje socialinės paramos darbuotojai per mėnesį gauna daugiau kaip 497 eurus (35 tūkst. rublių).

Tačiau jei valstybės institucijose darbuotojai atrenkami pagal kvalifikaciją, tai privačių slaugytojų ir socialinės paramos darbuotojų įstatymai praktiškai nereglamentuoja. Kaip RIA Novosti paaiškino regiono vyriausybė, norint teikti socialinės paramos paslaugas ar net atidaryti, pavyzdžiui, privačius slaugos namus, nereikia licencijos. Todėl nei specialūs įgūdžiai, nei tam tikras išsilavinimas nėra oficialiai reikalingi šiam darbui.

44
Tegai:
žmogžužudystė, Rusija
Dar šia tema
Buvę Mariupolio kaliniai papasakojo apie slapto SBU kalėjimo siaubus
JAV nekalta moteris, kalėjusi 35 metus, gavo tris milijonus dolerių
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Udalcovas

Buvęs RF ambasadorius papasakojo apie tautiečių problemas Lietuvoje

(atnaujinta 21:32 2021.02.24)
Diplomatas papasakojo, kaip jis asmeniškai sureagavo į paminklo išniekinimo Žiežmaruose istoriją ir apie tai, ką padarė vietinė valdžia

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad žinojimas apie rusakalbių problemas Lietuvoje padės jas išspręsti.

Apie tai jis pasakė per internetinę konferenciją, kurios metu buvo pristatyta ataskaita apie rusų ir tautiečių padėties užsienyje analizę, atskleidžiant jų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių pažeidimo faktus praėjusiais metais.

Udalcovas priminė, kad buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje, ir ne iš nuogirdų žino, su kokiomis situacijomis tautiečiai susiduria Baltijos šalyse.

"Tautiečių problema — ne tik kalėjime esančių, persekiojamų asmenų apsauga, čia daugybė veiksnių, kurie vienu ar kitu būdu daro įtaką, kaip mūsų žmonės jaučiasi ten. Ataskaitoje tai labai kvalifikuotai pavaizduota. Man atrodo, kad šie aspektai taip pat reikalauja labai rimtos analizės ir tinkamos reakcijos", — sakė jis.

Buvęs ambasadorius priminė apie paminklo sovietų kariams Žiežmariuose išniekinimą, įvykusį praėjusių metų rugsėjį. Tada vandalai išpylė raudonus dažus ir užrašė įžeidžiamus užrašus ant Raudonosios armijos karių paminklo vietinėse kapinėse. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl memorialo išniekinimo.

"Mes atvykome ten kitą dieną, aš, kaip ambasadorius. Mes padarėme labai griežtą pareiškimą. Aš pakviečiau seniūną. Atėjau prie šio paminklo. Aš jam pasakojau, kaip mes reaguosime. Pranešiau jam, kad RF Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio paminklo išniekinimo. Tai jam sukėlė įspūdį. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad miesto valdžia ėmėsi remonto ir per dvi savaites suremontavo šį paminklą. Aš atvykau, kai tai buvo padaryta, apžiūrėjau — jau buvo padorios, normalios būklės", — pasakojo Udalcovas.

Šalia kario su vėliava, stovinčio ant postamento, paminklo yra masinė kapavietė. Išlaisvinant miestą čia buvo nužudyta ir palaidota daugiau nei 920 raudonarmiečių, tačiau ne visi vardai žinomi. 2002 metais laidojimo vieta buvo atkurta Rusijos lėšomis.

Taip pat Udalcovas priminė požiūrį į rusą Jurijų Melį, kuris Lietuvoje kali dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia nerimauja dėl to, kad Rusijos Federacijos tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš teisėjus ir prokurorus.

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo bylą dėl karinių kapinių Lietuvoje išniekinimo
Latvijoje iš memorialo sovietų kariams pavogta patranka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (kairėje) ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (dešinėje)

Peskovas atskleidė, kodėl Putinas buvo be kepurės spaudžiant dideliam šalčiui

(atnaujinta 21:23 2021.02.24)
Dieną anksčiau, Tėvynės gynėjo dienos proga, Rusijos vadovas atvyko į Aleksandro sodą pagerbti karių atminimo

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori dalyvauti reikšminguose renginiuose be galvos apdangalo — jo sveikata gera, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, aiškindamas Putino pasirodymą be kepurės vainikų padėjimo ceremonijoje Tėvynės gynėjo dieną, vasario 23 dieną.

Putinas antradienį padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos, pagerbdamas žuvusių karių atminimą. Nepaisant šalnų, valstybės vadovas buvo be kepurės.

"Mes tikrai pranešime valstybės vadovui apie jūsų susirūpinimą. Mus tikrai labai paliečia jūsų rūpestis jo sveikata. Bet jūs žinote, kad jo sveikata yra gera. Ir taip, deja, nepaisant šalnų, jis dažniausiai ypač tokiomis jaudinamomis iškilmingomis akimirkomis vis tiek nori būti be galvos apdangalo", — sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl valstybės vadovas buvo be galvos apdangalo, kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio.

Į Aleksandro sodą valstybės vadovas tradiciškai atvyksta vasario 23 dieną, kai Rusija švenčia Tėvynės gynėjo dieną.

Tegai:
Tėvynės gynėjo diena, šalčiai, Rusija, Vladimiras Putinas
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje