Sankt Peterburgas

Elektroninės vizos į Rusiją gali tapti mokamomis po kelerių metų

68
(atnaujinta 12:26 2019.10.04)
Anot diplomato Olego Konovalovo, konsulinio mokesčio įvedimas leis užkirsti kelią daugybės netikrų prašymų pateikimui

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Elektroninės vizos į Rusiją gali tapti mokamomis 2021 metais, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos URM atstovybės Sankt Peterburgo konsulinio skyriaus vadovą Olegą Konovalovą.

Anot jo, konsulinio mokesčio už elektroninės vizos įforminimą įvedimas leis atrinkti tuos piliečius, kurie pateikia netikras paraiškas vizoms.

"Pati nemokamų elektroninių vizų sistema turi tam tikrų neigiamų elementų, visų pirma, daugybę netikrų paraiškų vizoms. Žmogus, nieko nemokantis už vizą, gali įforminti ją bet kurio asmens vardu, įkelti bet kurią nuotrauką, net beždžionės", — teigė Konovalovas.

Jo manymu, pasibaigus bandomajam nemokamų elektroninių vizų įvedimo projektui Sankt Peterburge, Kaliningrade, Tolimuosiuose Rytuose, greičiausiai, už vizų įforminimą bus įvestas mokestis.

Diplomatas padarė prielaidą, kad konsulinio mokesčio dydis bus panašus į tą, kuris imamas pagal Rusijos susitarimą su Europos Sąjunga — 35 eurai.

Nuo antradienio elektroninių vizų režimas galioja 53 valstybių (įskaitant ES šalis) piliečiams, norintiems aplankyti Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį.

Konsulinis mokestis už elektroninę vizą neimamas. Vizą galima gauti ne vėliau kaip likus keturioms kalendorinėms dienoms iki numatomos atvykimo į Rusiją datos. Vizos galiojimo laikas siekia iki 30 kalendorinių dienų su leidimu tik šių teritorijų ribose būti ne ilgiau kaip aštuonias dienas.

Nuo liepos 1 dienos panašus režimas buvo įvestas Kaliningrado sričiai. Naujausiais duomenimis, daugiau nei 40 tūkstančių užsieniečių gavo elektronines vizas aplankyti regioną. Daugiausia paraiškų pateikė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Estijos piliečiai.

Elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį
© Sputnik /
Elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį
68
Tegai:
Kaliningrado sritis, Sankt Peterburgas, elektroninė viza, Rusija
Temos:
Elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį (16)
Dar šia tema
Užsieniečiai negalės traukiniu atvykti į Sankt Peterburgą su elektronine viza
Vizos pagal naujas taisykles: ką Peterburgas darys su užsieniečių antplūdžiu?
Lietuva yra tarp šalių, kurių gyventojai daugiausia važinėja į Kaliningradą su e-viza
Elektroninėmis vizomis Rusija grąžina Baltijos šalis į savo orbitą
Rusijos ambasadorius Estijoje atskleidė, kas negalės gauti elektroninės vizos
Paha, archyvinė nuotrauka

Rusijos žvalgybos tarnyba: Prahos sprendimas išsiųsti diplomatus šlykšti provokacija

Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus yra šlykšti Čekijos valdžios provokacija, sakė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas, praneša RIA Novosti.

Penktadienį Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas su nuoroda į vietos specialiąsias tarnybas pareiškė, kad vyriausybė nusprendė išsiųsti iš šalies du Rusijos ambasados ​​darbuotojus, tai susiję su istorija apie neva Rusijos diplomato gabentus ricino nuodus į Čekiją.

Kaip pranešė Federalinės agentūros prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos užsienyje gyvenančių tautiečių reikalų ir tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo klausimais ("Rossotrudničestvo") vadovo pavaduotojas Michailas Briuchanovas, iš Čekijos išsiųsti Rusijos diplomatai turi išvykti iš Čekijos Respublikos per 48 valandas. 

"Bus imtasi atsakomųjų priemonių. Bet, be abejo, tai yra labai šlykšti Čekijos valdžios provokacija", - žurnalistams sakė Naryškinas.

Savaitraštis "Respekt" balandžio 27 dieną su nuoroda į šaltinį specialiosiose tarnybose pranešė, kad mėnesio pradžioje į Prahą atskrido vyras su Rusijos diplomatiniu pasu ir lagamine atvežė ricino nuodų. Anot leidinio, vyras nuvyko į Rusijos ambasadą. Čekijos televizija gegužės 10 dieną pareiškė, kad šis vyras — laikinai einantis "Rossotrudničestvo" atstovybės Čekijoje vadovo pareigas Andrejus Končakovas. Čekijos žiniasklaida teigia, kad dėl jo policija saugo tris Prahos politikus, susijusius su aikštės priešais Rusijos ambasadą pervadinimu Boriso Nemcovo garbei, paminklo Vlasovo armijos kareiviams pastatymu ir paminklo sovietų maršalui Ivanui Konevui nugriovimu.

Rusijos ambasada Čekijoje paneigė pranešimus apie atvežtus nuodus ir pavadino juos "žiauriais ir šlykščiais". Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Čekijos žiniasklaidos pranešimai panašūs į "eilinę antį". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad niekas nepateikė įrodymų, jog Maskva bandė ką nors nunuodyti Čekijoje.

Ambasada gegužės 11 dieną pareiškė, kad dėl patyčių Čekijos žiniasklaidoje Rusijos diplomatui skamba grasinimai. Diplomatinė atstovybė paprašė Čekijos užtikrinti apsaugą ambasados ​​darbuotojui.

Tegai:
Praha, Rusija
Dar šia tema
Rusijos ambasada atsakė į Linkevičiaus pareiškimus apie "propagandą"
Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose
Džeimsas Gilmoras

Krymo totoriai įvertino JAV nuolatinio atstovo ESBO pareiškimą apie kankinimus

(atnaujinta 20:20 2020.06.05)
Iš JAV ir Ukrainos atstovų lūpų nereikia laukti teisingos informacijos apie Krymo totorių gyvenimą Kryme, mano Krymo totorių visuomenės tarybos pirmininko pavaduotojas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Krymo totorių visuomenės tarybos ir Krymo totorių organizacijos "Kyrym birligi" pirmininko pavaduotojas Enveris Kantemir-Umerovas JAV nuolatinio atstovo ESBO Džeimso Gilmoro žodžius apie žmonių grobimus ir kankinimus Kryme pavadino insinuacijomis.

Anksčiau Gilmoras paragino Rusiją nutraukti "priespaudos kampaniją Kryme", grąžinti Ukrainai visišką pusiasalio valdymą, nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir išvesti savo kariuomenę bei karinę techniką iš rytinės Ukrainos. Anot jo, padėtis Kryme išlieka sunki, nes Krymo totoriai ir kiti, kas priešinosi "Rusijos okupacijai", buvo priversti dingti, buvo savavališkai įkalinti, arba jiems buvo vykdomas priverstinis "psichiatrinis" gydymas, arba jų atžvilgiu vyko parodomieji teismo procesai ir kankinimai. Pareiškimas buvo pateiktas ESBO Nuolatinei Tarybai Vienoje ir paskelbtas JAV misijos tinklalapyje.

"Visa tai yra ne kas kita, kaip insinuacijos ir informacinio karo apraiška. Iš JAV ir Ukrainos atstovų lūpų nereikia laukti teisingos informacijos apie Krymo totorių gyvenimą Kryme", — RIA Novosti pasakė Kantemir-Umerovas.

Anot jo, Krymo totoriai integravosi į Rusijos Krymą ir nekreipia dėmesio į įvairias spekuliacijas, vykstančias tarptautinėse platformose.

"Mes sprendžiame vidines problemas, susijusias su mūsų žmonių reabilitacija ir apgyvendinimu. Mes visiškai nemanome, kad reikalinga įsitraukti į įvairius ginčus ir diskusijas", — pasakė agentūros pašnekovas.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą surengto ten referendumo, kuriame 96,77 % Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 % Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "visiškai uždarytas".

Tegai:
ESBO, JAV, Ukraina, Rusija, Krymas, totoriai
Dar šia tema
Iš Krymo istorijos vadovėlių bus pašalintas skyrius apie kolaboravimą
Ukrainos ambasada paskelbė Lenkijos žydus nuotraukoje Krymo totoriais
Lietuva laiko 1944 metų Krymo totorių deportavimą "genocidu"
Kryme pasakyta apie totorių ir Rusijos gyventojų santykių dinamiką
NATO pratybos BALTOPS 2019, archyvinė nuotrauka

Nykštukiniai manevrai "Defender Europe" Lenkijoje ir "BALTOPS" Baltijos jūroje prieš ką?

(atnaujinta 14:26 2020.06.06)
COVID-19 pandemija žymiai sumažino JAV ir NATO karinę veiklą Rytų Europoje, tačiau jos nesustabdė. Lenkijoje ir Baltijos regione prasidėjo Pentagono ir Aljanso pratybų ciklas, kuriame aiškiai išreikšta antirusiška orientacija

Karinės pratybos "Defender-Europe 20 Plus", kuriose dalyvauja 4000 amerikiečių ir 2 000 lenkų karių, prasidėjo birželio 4 dieną Lenkijoje, pratybų aikštelėje Dravske-Pomeranijoje. Tai "nykštukinė" "Defender-Europe 20" manevrų ir susijusių pratybų "Allied Spirit", "Dynamic Front", "Joint Warfight Assessment", "Sabre Strike", "Swift Response", modifikuotų dėl koronaviruso pandemijos versija. Iš pradžių plataus masto renginius buvo planuojama surengti gegužę, juose dalyvautų apie 40 tūkstančių JAV karių.

Dešimt kartų sumažėjęs amerikiečių dalyvių skaičius ir su tuo susijęs pratybų pradinės prasmės praradimas (didelio masto parama sąjungininkams) yra akivaizdus. Jei 118 tūkstančių Lenkijos armijos kareivių negali apginti savo šalies nuo hipotetinės agresijos, tada 4 tūkst. Amerikiečių nepadarys orų. Jau nekalbant apie tai, kad neįmanoma apsaugoti visos Europos sukomplektuojant vieną nepilną JAV armijos brigadą. Nepaisant besitęsiančios pandemijos, Pentagonas nusprendė parodyti, kad "yra dar parako parakinėje", o Europos ateitis priklauso tik nuo Vašingtono, net jei ne visos Europos sąjungininkės tam pritaria.

Antrame ešelone prasideda Šiaurės Atlanto aljanso pratybos BALTOPS-2020, kurios vyks Baltijos jūros poligonuose birželio 7-16 dienomis. Paskelbtas manevrų tikslas yra sustiprinti bendrą reagavimo pajėgumą ir parodyti pasiryžimą "apsaugoti Baltijos jūrą" (kuriai niekas negrasina). Akivaizdu, kad provokuojančių karinių pratybų sausumoje ir jūroje organizatoriams ir dalyviams tolimos grėsmės yra svarbesnės nei koronaviruso pavojus ar tikras Europos saugumas. Ką jie planuoja daryti?

Defender-Europe 20 Plus

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas birželio 4 dieną sakė: "Epidemija pakeitė mūsų planus, bet svarbiausia, kad sugebėjome greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių".

Į pratybas įtraukti 100 tankų, 230 kitų karinių transporto priemonių, artilerija ir aviacija — iš viso apie 2000 karinės technikos vienetų. Be to, per 15 dienų (nuo birželio 4 iki 19 dienos) Amerikos ir Lenkijos šarvuotosios ir aviacijos padaliniai atidirbs kelis karinės operacijos etapus, kurių pagrindinis elementas bus vandens kliūties forsavimas. Logiška manyti — iš vakarų į rytus, iš vaidenasi grėsmės (Baltarusija ar Rusija). 2019 metų lapkričio mėnesį amerikiečių leidinys "Warrior Maven" pranešė: per didžiausias pratybas Europoje JAV kariuomenės pajėgos užgrobs placdarmą šalia "šalies agresorės".

Leiskite jums priminti, kad "Defender Europa 2020" manevrai turėjo tapti didžiausiu  per 25 metus kariuomenės perkelimu iš JAV į Europą. Buvo suplanuoti 37 tūkstančių amerikiečių karių ir kelių tūkstančių sąjungininkų iš Europos (18 šalių) veiksmai per keliolika karinių operacijų. Po kovo mėnesio smogusios COVID-19 pandemijos liko maždaug dešimt procentų planų ir karinės galios.

Neakivaizdų 6000 žmonių pajėgų JAV ir Lenkijos brigados, vykdančios pratybas "Defender-Europe 20 Plus", efektyvumą apsunkina neseniai įvykdyta Amerikos armijos šarvuotojo bataliono (500 karių ir 100 šarvuočių) evakuacija iš Lietuvos tiesiai į JAV, o ne į manevrų prie Dravsko-Pomorsko rajoną. Būtų visiškai logiška perskirstyti kariuomenę mokymams už kelių šimtų kilometrų, nes iš pradžių amerikiečiai "užsimojo" į Europos maršrutais, kurių ilgis buvo apie 4000 km, taip pat ketino sukurti tarpines bazes visoje regioninėje operacijų erdvėje (kaip Afganistane ar Irake).

Pentagono ir NATO žaidimai Europoje atrodo gana nepatogiai, tačiau birželio pradžioje Rusijos kariuomenės Generalinis štabas pastebėjo jų antirusišką kryptingumą. Ir aš tikiu, kad vienintelis tikrasis "Defender-Europe 20 Plus" pratybų rezultatas gali būti nauji taikiniai Rusijos generalinio štabo žemėlapyje. Ar tikrai to siekia taiki ir gana klestinti Europa?

BALTOPS 2020

Baltijos jūroje 17 NATO šalių ir dviejų partnerių šalių pajėgos ir priemonės dešimt dienų (nuo birželio 7 iki 16 dienos) vykdys jungtinių pratybų "BALTOPS-2020" užduotis. Planuojama panaudoti 29 karinius jūrų pajėgų vienetus, 29 lėktuvus ir 3000 kariškių. Dalyvaujančios šalys: Kanada, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Turkija, Didžioji Britanija ir JAV. Anksčiau JAV ginkluotų pajėgų vadovybė Europoje paaiškino manevrų tikslus: padidinti sąveikos lygį, sustiprinti bendrą potencialą ir "parodyti tarptautinį ryžtą užtikrinti stabilumą regione". Tiesa, dėl pandemijos, pratybos vyks tik jūrų poligonuose, todėl apimtas ne visas Baltijos regionas.

Manevrai apima oro gynybos, priešlaivinės ir priešmininės gynybos, taip pat karinio jūrų laivyno blokados užduočių praktiką. Viskas atrodo kaip visada (BALTOPS rengiamos kasmet nuo 1972 metų), tačiau užkliūva keliantis nerimą paskutinis punktas. Regioninio saugumo požiūriu jūrų blokada yra įdomiausia pratyba, kuri Baltijos šalims (įskaitant Lenkiją, Latviją, Lietuvą, Estiją) akivaizdžiai nežada nieko gero.

Jūros blokada nėra kažkoks žodinis "sulaikymas" ar vizualus atsidavimo JAV interesams veiksmas, tai tiesioginės agresijos aktas, karo forma, kurią reglamentuoja tarptautiniai dokumentai, siekdami pakenkti priešo ekonomikai. Paskelbdamos jūrų blokadą, kariaujančios šalys siekia nutraukti priešo valstybės jūrinius ryšius ir tai daro įtaką visų regiono šalių interesams.

Jei įsivaizduosite hipotetinę (žinoma, antirusišką) blokadą Baltijos šalyse, pirmiausia be išimties nukentės Baltijos šalys. Ir ne tik ekonomiškai. Su dešimčia jūrų skalaujama Rusija, toks "sąveikos scenarijus" nesuveiks visų pirma dėl pakankamos karinės galios, paremtos skaidrios branduolinės doktrinos. Leiskite jums priminti, kad viena iš prielaidų panaudoti branduolinius ginklus prieš priešą Rusija laiko poveikį kritiškai svarbiems valstybei ar kariniams objektams.

Atsižvelgiant į didelį JAV ir NATO karinį aktyvumą Baltijos regione, į galimą pratybų, tokių kaip "BALTOPS 2020" ir "Defender-Europe 20 Plus" manevrų pavojų, Rusija nuosekliai stiprina savo būrių grupuotę Vakarų strategine kryptimi — Vakarų karinės apygardos gvardijos tankų armiją sustiprinta atskira motorizuota šautuvų brigada. Be to, apygarda ruošiasi gynybinėms Baltijos laivyno ir 6-osios kombinuotosios armijos pratyboms. Minskas ir Maskva planuoja pratybas "Vakarai 2021", kurios bus rengiamos Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltijos jūra, pratybos, NATO, JAV
Dar šia tema
Amerika Kaliningrado sritį pavadino "durklu Europos širdyje"
Ekspertas: JAV bet kokiu atveju apkaltins Rusiją įtampos kėlimu
Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"
Lietuvos kariuomenėje mažėja apribojimų tarnybai ir pratyboms