Šv. Mikalojaus jūrų katedra Sankt Peterburge, archyvinė nuotrauka

Estai tapo lyderiais pagal elektroninių vizų į Sankt Peterburgą naudojimąsi

52
(atnaujinta 15:52 2019.10.08)
Iš bendro žmonių, kertančių Rusijos sieną su elektroninėmis vizomis, skaičiaus per savaitę, daugiau nei pusė buvo Estijos gyventojai

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Praėjusią savaitę Estijos piliečiai su elektronine viza kirto Sankt Peterburgo ir Leningrado srities sieną maždaug tris šimtus kartų, praneša "TASS" su nuoroda į federalinę saugomo tarnybą regione.

Iš viso per savaitę Rusijos siena buvo kirsta apie 650 kartų į abi puses.

Dar 19 užsieniečių nebuvo įleisti į Rusiją dėl dokumentuose rastų klaidų.

Kaip pranešama, dauguma žmonių atvyko ir išvyko į Estiją. Elektroninės vizos turėtojai šios valstybės sieną kirto 286 kartus. Elektroninės vizos turėtojai iš Latvijos ir Lietuvos kirto sieną beveik tiek pat kartų — atitinkamai 76 ir 75 kartus.

Elektroninė viza taip pat populiari tarp Suomijos, Vokietijos, Lenkijos ir Kinijos piliečių. Po vieną kartą per pirmąją savaitę piliečiai iš Vengrijos, Danijos, Indijos, Airijos, Ispanijos, Nyderlandų, Čekijos ir Japonijos kirto sieną su elektronine viza.

Nuo šių metų spalio 1 dienos apsilankyti Sankt Peterburge su elektronine viza gali 53 šalių, tarp jų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos, piliečiai.
Vienkartinė viza išduodama nemokamai ir galioja 30 dienų. Rusijos teritorijoje užsienio piliečiai gali būti ne ilgiau kaip aštuonias paras. Jie turi teisę keliauti tik Peterburgo ir Leningrado srities ribose.

Dokumentas įforminamas ne vėliau kaip likus keturioms dienoms iki numatytos atvykimo datos.

Vasarą panašus režimas buvo įvestas Kaliningrado srityje. Naujausiais duomenimis, daugiau nei 40 tūkstančių užsieniečių gavo elektronines vizas aplankyti regioną. Dažniausiai paraiškas dokumentams gauti pateikė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir Estijos piliečiai.

52
Tegai:
elektroninė viza, Sankt Peterburgas, Estija
Temos:
Elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį (16)
Dar šia tema
Vizos pagal naujas taisykles: ką Peterburgas darys su užsieniečių antplūdžiu?
Paraiškas dėl e-vizų į Sankt Peterburgą pateikė daugiau nei 3000 užsieniečių
Elektroninėmis vizomis Rusija grąžina Baltijos šalis į savo orbitą
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Sovietų karių padaryti užrašai ant Reichstago sienų ir kolonų, archyvinė nuotrauka

Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne

(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.

"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.

Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".

"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".

Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.

"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.

Tegai:
veteranai, Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija
Į Lietuvą atvyksta sunkioji JAV sausumos pajėgų 2-osios brigados karinė technika
 

NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos

(atnaujinta 14:30 2020.09.25)
Dabar karinės pratybos vykdomos abiejose pusėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų. Lietuvoje — "Tobruko palikimas 2020", O Baltarusijoje — "Slavų brolija 2020"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. NATO nekelia jokios grėsmės Baltarusijai, sakė Lietuvoje esantis NATO karinio komiteto pirmininkas, aviacijos maršalas Stiuartas Pyčas (Stuart Peach).

"Jokie kariniai aljanso veiksmai nekelia grėsmės Baltarusijai ir jos gyventojams", — cituoja jį TASS.

Šiaurės Atlanto aljanso atstovas teigė, kad padėtis Baltarusijoje pirmiausia priklauso nuo šalies vadovybės pozicijos pilietinės visuomenės atžvilgiu.

"NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Baltarusijos valdžios institucijas gerbti žodžio laisvę ir teisę protestuoti", — sakė maršalas.

Anksčiau paaiškėjo, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir šarvuočius "Bradley".

Be to, dabar Lietuvoje yra dar vienas Amerikos kontingentas — jis dislokuotas netoli sienos su Baltarusija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, naujos Amerikos kariuomenės atėjimas esą neturi nieko bendro su situacija kaimyninėje šalyje.

Dabar karinės pratybos vykdomos abiejose pusėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta daugiašalės NATO oro gynybos dalinių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių iš skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų dalinių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos nuolat organizuojamos nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, NATO
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste
Tichanovskaja įvertino galimybę susitikti su Prancūzijos prezidentu Lietuvoje