Išlaisvintoje Rygoje. 2-asis Baltijos frontas, archyvinė nuotrauka

Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išvadavimą nuo nacių

62
(atnaujinta 11:01 2019.10.11)
Gynybos ministerijos svetainėje pristatomas specialus projektas "Laisvos Rygos žiburiai" su medžiaga iš Centrinio archyvo fondų

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų šio įvykio 75-mečio proga.

Agentūros tinklalapyje pristatomas specialus projektas "Laisvos Rygos žiburiai". Istorinė medžiaga yra paimta iš Gynybos ministerijos Centrinio archyvo fondų.

Visi norintys gali susipažinti su Rygos puolimo operacijos planais ir ypatybėmis, kariniais žurnalais, politiniais pranešimais, žymių Raudonosios armijos karių apdovanojimo dokumentais, laikraščiais.

Taip pat medžiagoje pateikta Rygos aerodromo nuotrauka. 1944 metų rugpjūčio mėnesį susišaudymo metu buvo išdėstyta daugiau nei šimtas priešo lėktuvų, o tai rodo aviacijos svarbą vokiečiams Latvijos sostinės gynybos srityje.

Фото-схема аэродрома в Риге, архивное фото
Rygos aerodromo foto schema

Be to, išslaptinti dokumentai pasakoja apie tai, kaip vietos gyventojai reagavo į sovietų karius. 43-osios gvardijos latvių šaulių skyriaus politinio skyriaus viršininkas savo pranešime pažymėjo, kad miesto gyventojai su dideliu džiaugsmu pasitiko divizijos kovotojus, rašoma medžiagoje.

Šie dokumentai atskleidė nežmoniškus žiaurumus ir sunaikinimą, kurį mieste ir jo apylinkėse įvykdė naciai okupantai. Rygos gyventojai pasidalino faktais apie taikių sovietų piliečių pavergimą, karo belaisvių patyčias, žydų gyventojų žudymą, miesto infrastruktūros sunaikinimą.

Žinoma, kad į rytus nuo Latvijos sostinės — Salaspilyje, naciai įkūrė koncentracijos stovyklą, kuri vadinosi "Mirties slėniu". Apie tai pranešta memorandume pagrindiniam Raudonosios armijos kariniam prokurorui.

Ход боевых действий по овладению городом Рига с 10 октября по 15 октября 1944 года, архивное фото
Karo veiksmai užgrobiant Rygos miestą 1944 metų spalio 10–15 dienomis

1944 metų spalio 13 dieną 2-ojo ir 3-ojo Baltijos fronto kariuomenė išlaisvino Rygą nuo nacių okupantų. Šiam įvykiui pažymėti Maskvoje buvo surengtas 24 artilerijos šūvių iš 324 ginklų saliutas. 

Anksčiau Gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus, Kauno ir Talino išlaisvinimą. Šie įvykiai Maskvoje taip pat paminėti saliutais. Panašūs renginiai rengiami ir kitų buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengiantis 75-osioms Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinėms paminėti.

Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Rusijos ambasada Lietuvoje Vilniaus reakciją palaikė "neadekvačia".

Доклад Маршала Советского Союза Л.А. Говорова по операции освобождения Риги, архивное фото
Sovietų Sąjungos maršalo Govorovo pranešimas apie Rygos išvadavimo operaciją

Baltijos šalių politikų reakciją sukritikavo Rusijos diplomatai. Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad saliutai rengiami Rusijos teritorijoje ir Maskva neturėtų atsiklausti, kada jie turėtų būti rengiami. Baltijos šalių valdžia laiko TSRS laikotarpį "okupacija.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.

Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į Baltijos šalių teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Taip pat sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos.

Kaip pažymėjo Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, šiuos istorinius įvykius Baltijos valdžios institucijos nuolat perrašinėja, nepaisydamos Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo sprendimų, ir vadina juos "juodosiomis datomis".

62
Tegai:
Rusija, išsivadavimo karas, dokumentas, Baltijos šalys, Ryga
Dar šia tema
Ekspertas atskleidė, kuri buvusi TSRS šalis lyderiauja pagal migrantų antplūdį
"Nekalta avelė": kaip Lietuva slepia tiesą apie Vilniaus prijungimą
Iskander-M

Kaliningrado srities vadovas atsakė į Lietuvos krašto apsaugos ministro pareiškimus

(atnaujinta 19:06 2021.01.19)
Anušauskas anksčiau pareiškė nepasitenkinimą tuo, kad neva Rusija "jau kelerius metus nuosekliai traukiasi nuo visų karinį skaidrumą didinančių sutarčių"

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas, komentuodamas Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimus apie Rusijos karinės galios stiprinimą vakarų kryptimi, priminė, kad regionas aktyviai plėtoja turizmo infrastruktūrą ir pasibaigus pandemijai laukia lietuvių ir lenkų apsilankymo.

Anksčiau interviu Lietuvos žiniasklaidai Anušauskas sakė matantis "vienašalius Rusijos karinės galios stiprinimo elementus" vakarų kryptimi, Kaliningrado srityje. Jis patikslino, kad turi omenyje ne tik pratybas, bet ir naujų karinių dalinių kūrimą regione. Anušauskas taip pat teigė, kad Rusija "ne pirmus metus nuosekliai traukiasi iš visų karinį skaidrumą didinančių sutarčių", ir patikslino, kad turi omenyje Rusijos pasitraukimą iš Atviro dangaus sutarties.

Alichanovas pažymėjo, kad jis atkreipė dėmesį į Kaliningrado srities paminėjimą kolegų iš Lenkijos ir Lietuvos pareiškimuose ir interviu, "ypač kalbant apie pastabas dėl RF pasitraukimo iš Atviro dangaus sutarties". Jis priminė, kad Kaliningrado sritis yra regionas, kuris aktyviai plėtoja savo turizmo infrastruktūrą ir kasmet priima daug turistų.

"Taip, dabar, atsižvelgiant į pandeminius užsienio turistų apribojimus, tik nedaug, bet mes labai tikimės, kad pasibaigus pandemijai, mūsų regionas, kaip ir anksčiau, bus populiari turistų kryptis tarp užsieniečių, įskaitant lietuvius ir lenkus", — RIA Novosti cituoja gubernatorių.

"Kalbant apie Lietuvos pareiškimus apie Rusijos pasitraukimą iš sutarties, deja, dar kartą matome sprendimų šališkumą, nes, prisiminkime, kad iš pradžių Amerika vienašališkai pasitraukė iš Atviro dangaus sutarties ir dėl kažkokių priežasčių tai nesukėlė griežtos pareigūnų iš Lietuvos reakcijos", — apibendrino Alichanovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad Maskva pradeda vidaus procedūras pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties. Jungtinės Valstijos baigė pasitraukimo iš sutarties procedūrą 2020 metų lapkričio mėnesį. Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Norvegijos užsienio reikalų ministerijos apgailestavo dėl Rusijos sprendimo. NATO atstovo spaudai pavaduotojas RIA Novosti sakė, kad NATO sąjungininkai, Rusijai priėmus sprendimą dėl sutarties, išlieka pasiryžę palaikyti dialogą su Rusija dėl ginklų kontrolės.

Tegai:
Lietuva, Rusija
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, nuotrauka iš įvykio vietos

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas: JAV pačios pamynė demokratijos standartus

(atnaujinta 18:12 2021.01.19)
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas parlamento darbo sesijos pradžios proga aptarė aktualius užsienio bei vidaus politikos klausimus. Kalbėdamas apie JAV situaciją, jis sukritikavo Amerikos rinkimų sistemą

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Jungtinės Valstijos, mokančios visą pasaulį demokratijos standartų, pačios viską pamynė, sakė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

"Kolegos, pagalvokite dar kartą, kas nutiko. Iš dabartinio prezidento, už kurį balsavo beveik 75 milijonai amerikiečių, iš jo šalininkų, buvo atimta esminė teisė — žodžio laisvė", — sakė jis atidarydamas pavasario sesiją.

Žemųjų parlamento rūmų pirmininkas priminė, kad Amerikos lyderiui buvo užblokuota galimybė bendrauti su rinkėjais per didžiausius socialinius tinklus, ir tai įvyko ne dėl teismo sprendimo. Svarbu, kad Amerikos socialinių tinklų chaosas nepasikartotų Rusijoje, perspėjo Volodinas.

Vašingtone vykusio Kapitolijaus šturmo dalyvius, kuriems gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės, jis palygino su politiniais kaliniais.

"Visur neteisėtų politinių veiksmų dalyviai Vašingtono buvo vadinami kovotojais už laisvę ir demokratiją. Kai tas pats įvyko pačiose JAV, jie šiuos žmones pavadino vidaus teroristais, kuriems gresia 15–20 metų kalėjimas. Tai ir bus tikri politiniai kaliniai. Sakykime atvirai", — paragino Valstybės Dūmos pirmininkas.

Volodinas Amerikos rinkimų sistemą pavadino archajiška, uždara ir visuomenės nekontroliuojama.

"Jei vakar jų kišimasis į rinkimų kampanijas mūsų šalyje ir kitose šalyse buvo pridengiamas būtinybe įdiegti aukštus demokratijos standartus, remiantis jų pačių patirtimi, šiandien visiems tapo akivaizdu, kad pačios Jungtinės Amerikos Valstijos neturi šių standartų", — sakė jis.

Pirmininkas pridūrė, kad JAV nėra vienos ir veiksmingos tarptautinių rinkimų stebėtojų institucijos. "Balsavimas paštu neatlaiko kritikos. Biuletenių siuntimas yra nekontroliuojamas ir neįmanoma patikrinti, kas ir kada balsavo su šiais biuleteniais", — sakė jis.

Laikydamiesi tokių standartų, amerikiečiai neturi teisės nieko diktuoti kitoms šalims, mano Valstybės Dūmos pirmininkas.

"Balsavimo procedūra, susijusi su daugiau nei 62 % viso JAV prezidento rinkimų rinkėjų skaičiaus, buvo uždaryta nuo visuomenės. Tai neatitinka jokių demokratinėse šalyse sukurtų taisyklių ir reikalavimų, kuriuos mes apibrėžėme kaip standartą. Valstybė, turinti tokį neskaidrų rinkimų procesą, neturi teisės nieko primesti kitoms šalims, jau nekalbant apie kišimąsi į rinkimų kampanijas", — apibendrino jis.

Volodinas pavedė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komitetui parengti pasiūlymą tarptautinėms organizacijoms atlikti situacijos, susijusios su žodžio laisve per JAV rinkimus, analizę.

Artimiausi rinkimai

Rugsėjį turi būti surengti aštuntojo sušaukimo Rusijos Valstybės Dūmos deputatų rinkimai. "Mums svarbu, kad jie vyktų atvirai, konkurencingai ir teisėtai, griežtai laikantis nacionalinės teisės aktų", — sakė Volodinas.

Jis atskirai pažymėjo, kad būtina užkirsti kelią bandymams kištis iš užsienio, o "jie trukdys, kaip ir anksčiau". "Ir šiems procesams vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų NATO sąjungininkės", — pridūrė Volodinas.

Jis įsitikinęs, kad patys rusai nuspręs, kiek partijų ir frakcijų bus Valstybės Dūmoje. "Mūsų partinė-politinė sistema, kuri dažnai kritikuojama iš užsienio, nepatinka vieniems: 20 metų ji rodo savo efektyvumą", — sakė Valstybės Dūmos pirmininkas.

Baigdamas jis pasakė, kad Rusija neleis su ja kalbėti mentorystės tonu, ypač tiems, kurie paskatino savo partinės-politinės sistemos degradaciją.

Tegai:
Viačeslavas Volodinas, demokratija, JAV, Rusijos Dūma, Rusija
Sausio 20-oji

Kokia šiandien diena: sausio 20-osios šventės

(atnaujinta 22:11 2021.01.19)
Šią dieną 1981 metais, būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas

Sausio 20 yra 20-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 345 dienos.

2021 metų sausio 20 dieną saulė saulė teka 08:29, leidžiasi 16:31, dienos ilgis — 8 val. 02 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Fabijonas, Sebastijonas, Daugvydas, Nomeda.

Sausio 20-oji Lietuvos istorijoje

1785 metais gimė Teodoras Grotus, pirmasis Lietuvos mokslininkas fizikas ir chemikas. Mirė 1822 m.

1941 metais gimė vertėjas Pranas Bieliauskas.

1963 metais gimė garsi lietuvių aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.

2010 metais lietuvių filmas "Lernavan", kurį pastatė armėnų režisierius Maratas Sargsianas, apdovanotas "Bronziniu kiaušiniu" Serbijos mieste Drvengrade vykusiame kino filmų festivalyje.

2010 metais eidamas 96-uosius metus Tel Avive mirė jidiš kalba rašęs poetas Avromas Suckeveras. Kurti jis pradėjo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, dar gyvendamas Vilniuje.

2011 metais Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) steigti kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus muziejų-biblioteką.

2014 metais eidamas 75-uosius metus Vilniuje mirė senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės "Romuva" vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

2015 metais Baltimorėje (JAV) savo namuose po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus). Gimė 1919 m. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje.

Sausio 20-oji pasaulio istorijoje

1021 metais gimė žydų filosofas, poetas Avicebronas Ibn Gabirolis. Tikrasis vardas — Saliamonas ben Juda. Rašė lyrinius eilėraščius apie meilę, gamtą, vienatvę, religines poemas, kurios pateko į žydų liturgiją.

1265 metais pirmą kartą posėdžiavo Anglijos parlamentas.

1320 metais Vladislavas I karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1778 metais Džeimsas Kukas tapo pirmuoju europiečiu, apsilankiusiu Havajuose.

1925 metais TSRS ir Japonija sudarė sąjungą.

1944 metais britų karo aviacija bombardavo Berlyną.

1945 metais ketvirtą kadenciją JAV prezidento pareigose pradėjo Franklinas Ruzveltas.

1946 metais Haris Trumenas įkūrė Centrinę Žvalgybos grupę, kuri vėliau tapo CŽV.

1961 metais 35-uoju JAV prezidentu inauguruotas Džonas Kenedis.

1973 metais antrai kadencijai JAV prezidentu tapo Ričardas Niksonas, vėliau atsistatydinęs dėl Votergeito skandalo.

1981 metais būdamas beveik 70 metų amžiaus, Ronaldas Reiganas tapo vyriausiu amžiumi asmeniu JAV istorijoje, pradėjusiu eiti šalies prezidento pareigas.

1982 metais Pitas Dankertas išrinktas Europos Parlamento pirmininku.

1984 metais mirė amerikietis Džonis Vaismiuleris — olimpinis plaukimo čempionas, vėliau 19-oje kino filmų suvaidinęs Tarzaną.

1989 metais Džordžas Bušas tapo 41-uoju JAV prezidentu.

1997 metais Bilas Klintonas pradėjo antrąją JAV prezidento kadenciją.

1998 metais Vaclavas Havelas perrinktas Čekijos prezidentu.

1999 metais NATO pareiškė siunčianti karo laivus ir aviaciją į Adrijos jūrą, Jugoslavijos prezidentui Slobodanui Miloševičiui atsisakius sušvelninti savo poziciją dėl Kosovo provincijos.

2001 metais Džordžas Bušas tapo 43-iuoju JAV prezidentu.

2008 metais Prancūzijoje, eidamas 111-uosius, mirė Pirmojo pasaulinio karo veteranas Luji de Kaznavas, 1916 metais dalyvavęs legendiniame mūšyje prie Somos.

Tegai:
šventės