Permės miestas, archyvinė nuotrauka

"Gali nutikti bet kur": serijinio žudiko ieškojo visoje Rusijoje

117
(atnaujinta 15:09 2019.10.21)
Nusikaltimai Rusijos Federacijoje buvo padaryti nuo 2011 metų kovo iki 2012 metų rugsėjo

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. "Atrodo, 30–35 metų amžiaus, vidutinio ūgio, liekno kūno sudėjimo, jo išvaizda neišraiškinga", — Sverdlovsko operatyvininkai atnaujino išorinius duomenis apie serijinį žudiką, pasmaugusį daugiau nei 30 pensininkų. Jie jo ieškojo beveik dešimt metų. Maniakas lengvai pelnydavo pasitikėjimą, prisistatydamas kaip nekilnojamojo turto ar socialinių tarnybų darbuotojas. Rašo RIA Novosti autorė Viktorija Dubovskaja.

Žudė, bet nevogė

2012 metų vasario mėnesį Kazanėje, Gagarino gatvėje, 75 name, rastas 84 metų moters kūnas. Sunerimę artimieji iškvietė policiją: jie norėjo aplankyti vienišą pensininkę, tačiau ji neatsakė į skambučius ir neatidarė durų.

Į įvykio vietą atvykę kriminalistai nustatė, kad moteris buvo pasmaugta su viela. Buvo pateiktos įvairios versijos, įskaitant apiplėšimą. Tą pačią dieną 86 metų Bugulmos (300 km nuo Kazanės) gyventojas buvo pasmaugtas — taip pat su viela. Iš buto dingo visi pinigai ir vertybės. Plėšikas buvo greitai atpažintas — nužudytos moters proanūkis, kuriam ji atsisakė paskolinti.

Виды Казани
© Sputnik / Алексей Насыров
Kazanės mikrorajonas "Azino-2"

Kazanėje žudikas paėmė tik auksinius papuošalus ir raktus, kad uždarytų duris. Aštuoni tūkstančiai rublių, kurie gulėjo matomoje vietoje, nebuvo paliesti. Neieškojo kitų vertybių, paslėptų ne itin sunkiai randamose vietose.

Po mėnesio Kazanėje — dar du panašūs nusikaltimai. Kovo 8 dieną name, Sargybos gatvėje, rastas 82 metų pensininkės kūnas: jos kaklas buvo apvyniotas dirželiu nuo chalato, užveržtu su valgomuoju šaukštu. Tą pačią savaitę 81 metų moteris buvo pasmaugta su lygintuvo laidu.

Tyrėjai suprato: tai yra vieno žmogaus darbas. Baudžiamojoje byloje visi įvykiai buvo susieti ir pradėta žudiko paieška.

Kruvinos "gastrolės"

Kazanės policija kreipėsi į gyventojus, kad šie būtų budresni. Teismo medicinos tyrėjai nustatė, kad žudikas patenka į butus, įgydamas savininkų pasitikėjimą. Už bet kokią informaciją apie jį buvo paskelbtas milijono rublių atlygis.

"Nusikaltėlis seka maisto prekių parduotuvių aukas, netgi padeda joms nešti maišus su produktais, — spėjo Rusijos vidaus reikalų ministerijos vadovas Rustemas Kadirovas viename iš vietinių televizijos kanalų eteryje. — Kitas variantas: jis patenka į butus, apsimesdamas socialiniu darbuotoju ar kokiu nors kitu — dujininku, santechniku".

Laikui bėgant byla buvo gausiai papildyta naujais įrodymais ir detalėmis. Viena iš pensininkių stebuklingai išgyveno po išpuolio, tačiau jos parodymai tyrimui nelabai padėjo: nukentėjusioji buvo sutrikusio regėjimo.

Maniakas veikė kituose regionuose: panašios žmogžudystės įvyko Uljanovske, Nižnij Novgorode, Iževske, Permėje. Iš viso iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio saugumo pajėgos suskaičiavo 18 nusikaltimų.

Tų pačių metų rugsėjį maniakas pateko į stebėjimo kameros objektyvą prie vienos iš aukų namų įėjimo. Dėl šio įrašo ir atsitiktinių liudytojų parodymų tyrėjai pagaliau sudarė išsamų fotorobotą. Žiniasklaida žudiką pavadino "Pavolgės smaugiku".

TK duomenimis, iš viso nužudytos 32 aukos. Nusikaltimai buvo padaryti nuo 2011 metų kovo iki 2012 metų rugsėjo mėnesio. Paskutiniai trys — Ufoje, tada nusikaltėlis dingo be pėdsakų.

"Pats nesustos"

Iš pradžių kaip pagrindinį šių veiksmų motyvą ekspertai įvardijo troškimą pasipelnyti, tačiau atidžiai išstudijavę medžiagą suprato, kad susidūrė su tikru maniaku.

Specialistai sukūrė psichologinį portretą. Jų nuomone, "Pavolgės smaugikas" augo nepilnoje šeimoje, be tėvo. Galbūt tėvai jį atidavė prižiūrėti senelei. Jo socialinis statusas žemas, išsilavinimas — vidurinis. Tačiau jis gerai susitvarko su kitais ir lengvai įgyja vyresnių žmonių pasitikėjimą.

Pagal vieną iš versijų, žudikas kilęs iš Kazanės, kur įvykdyta daugiausia tos pačios rūšies nusikaltimų. Tačiau manoma, kad jis gali būti ir iš Udmurtijos. Tyrėjai išsiuntė gaires į vietines mokyklas, tikėdamiesi, kad kas nors atpažins buvusį mokinį, tačiau nesėkmingai.

Ekspertų teigimu, tokia plati žmogžudysčių geografija Rusijos serijiniams žudikams nėra būdinga. Nusikaltėlį pagauti padėjęs psichiatras Aleksandras Buchanovskis tikino, kad JAV maniakai — daug judresni. Tačiau teritoriškumas būdingas Rusijai: nusikaltėliai dažniausiai veikia apibrėžtoje srityje.

2017 metų gegužę "Pavolgės smaugiko" bylos tyrimo grupės vadovas oficialiai paskelbė, kad žmogžudysčių serija greičiausiai baigta. Kodėl —nežinoma. Yra kelios teorijos: pateko į kalėjimą, tapo invalidu nelaimingo atsitikimo metu, o galbūt jo jau nėra tarp gyvųjų.

Tačiau tyrėjai pabrėžia: tokie nusikaltėliai "patys nesustoja". Todėl paieška tęsiama. Neseniai atlygis už bet kokią informaciją apie šį maniaką padidėjo iki trijų milijonų rublių.

"Pavolgės maniakas" nėra pirmasis serijinis žudikas Rusijoje, kurio aukos buvo daugiausia vienišos pagyvenusios moterys. 2010 metais Irina Gaidamačiuk buvo areštuota Sverdlovsko srityje dėl 17 žmogžudysčių. Tyrimo duomenimis, kaltinamoji susitikdavo su pensininkais, įgydavo jų pasitikėjimą, o vėliau nužudydavo ir apiplėšdavo. 2012 metais ji buvo nuteista 20 metų griežčiausio režimo kolonijoje.

117
Tegai:
Rusija, nužudymas, žudikas
Dar šia tema
Naujos belytės lėlės. Kaip kovoti su transseksualių žmonių invazija
Nepanaši į piktadarę: už ką kritikuojamas filmas "Piktadarės istorija 2"
Ust Lugos uostas

Rusijoje nurodyta pasirašyti Baltarusijos naftos produktų perkrovimo sutartį

(atnaujinta 12:22 2021.01.27)
Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimas kilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su padėtimi Baltarusijoje po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Rusijos vyriausybė patvirtino tarpvyriausybinio susitarimo dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo Rusijos uostuose organizavimo projektą. Dokumentas paskelbtas oficialiame teisinės informacijos portale.

Ministrų kabinetas pavedė Rusijos Federacijos transporto ministerijai vesti derybas su Baltarusija ir pasiekus susitarimą pasirašyti minėtą susitarimą Rusijos vyriausybės vardu. Kartu ministerijai leidžiama daryti projekto pakeitimus, kurie nėra esminio pobūdžio.

Pagal susitarimo projektą, šiais metais Rusijos uostai gali krauti iki dviejų milijonų tonų Baltarusijos naftos produktų. Įsakyme numatytas šios sutarties galiojimo laikas iki 2023 metų gruodžio 31 dienos su galimybe ją automatiškai atnaujinti.

Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimas kilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su padėtimi Baltarusijoje po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka.

Daugelis ekspertų mano, kad jei Baltarusijos tranzitas paliks Lietuvą, respublikos ekonomika smarkiai nukentės.

Anksčiau Baltarusijos ministras pirmininkas Romanas Golovčenka sakė, kad susitarimas su Rusija Baltarusijos prekybininkams suteiks bent jau ne blogesnes sąlygas nei Baltijos šalyse.

Tegai:
krovinys, Baltarusija, Rusija
Žurnalistė Marija Butina pikete prie Latvijos ambasados ​​Maskvoje, 2021 m. sausio 26 d.

Višinskis ir Butina piketavo prie Latvijos ambasados ​​prieš žiniasklaidos priespaudą

(atnaujinta 11:52 2021.01.26)
Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, plakatas su užrašu "Aukšto saugumo žodžio laisvės zona"

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. ŽTK narys, "Rossija segodnia" žiniasklaidos grupės vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir iš Amerikos kalėjimo paleista rusė, Visuomenės rūmų narė Marija Butina netoli Latvijos ambasados ​​Maskvoje surengė piketus prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojų persekiojimą Latvijoje ir apskritai Baltijos šalyse, pranešė RIA Novosti.

© Sputnik
"Raginu užstoti tautiečius" — Butina pikete prie Latvijos ambasados

Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, yra plakatas su užrašu "Aukšto saugumo lygio žodžio laisvės zona". Savo ruožtu Višinskis ragina nutraukti žurnalistų persekiojimą.

"Deja, man vėl teko užsidėti antrankius. Tai paskutinis dalykas, kurį norėčiau padaryti, bet kitaip negaliu. Tai yra solidarumo veiksmas su mūsų tautiečiais, Latvijos žurnalistais, kurie dabar persekiojami už alternatyvų požiūrį, už bendradarbiavimą su Rusijos žiniasklaida", — sakė Butina.

Tai, kas vyksta Latvijoje, visuomenininkė pavadino žodžio laisvės ir visuotinių vertybių persekiojimu.

"Latvijoje šiurkščiai pažeidžiamos ne tik kolegų žurnalistų, bet ir tautiečių teisės <...> Jie pažeidžia pagrindinę žurnalisto taisyklę — galimybę pasirinkti redakciją, kuri atitiktų jo vidinius įsitikinimus <...> Tai, kad Latvijoje manipuliuojama tokiomis sąvokomis, kaip Europos sankcijos, užfiksavome ne tik mes, ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir organizacija, kurią vargu ar galima įtarti užuojauta mūsų šaliai, organizacija "Žurnalistai be sienų", — pažymėjo Višinskis.

2020 metų gruodį rusakalbiai Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Член Совета по правам человека при президенте РФ, исполнительный директор медиагруппы Россия Сегодня Кирилл Вышинский в одиночном пикете у посольства Латвии в Москве, 26 января 2021 года
© Sputnik / Евгений Биятов
Kirilas Višinskis

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu.

Rusijos Federacijos diplomatinė žinyba pažymėjo, kad sankcijos yra asmeninio pobūdžio, susijusios su MIA "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, ir negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.

Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Rusija, Latvija
Nesankcionuoto Aleksejaus Navalno šalininkų mitingo Maskvoje dalyviai, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir CŽV sugadino Rusijos opoziciją

(atnaujinta 14:27 2021.01.27)
Kaip sąjungininkus priėmę Vakarų slaptąsias tarnybas ir Lietuvos konservatorius, "režimo oponentai" kovą su valdžia pavertė kova su savo šalimi ir jos žmonėmis. Ir jie patys iš Rusijos opozicijos virto Vakarų samdiniais

Aplinka lemia sąmonę. Politiko aplinka lemia jo mąstymą, veikimo būdą. Esmė yra ta, kad politinė kova yra istorija apie draugus ir priešus, rašo Andrejus Starikovas "Baltnews.lt" medžiagoje. To mokė Karlas Šmitas (Carl Schmitt) savo veikale "Politikos samprata". 

Esanti valdžia yra priešiška bet kuriam opozicionieriui. Nuolatinėje kovoje su ja jis ieško sąjungininkų. Savo žmones galima laikyti sąjungininkais kaip vienintelį tos teisėtos galios šaltinį. Bet galima paimti jo priešus, trečią jėgą. 

Vlasovas, Škuro, Bandera ir ideologiniai "miško broliai" ėjo šiuo keliu. Jų kerzinių batų pėdomis žingsniuoja nesisteminė Rusijos opozicija. Šios opozicijos avangardas kuria taktines sąjungas su tais, kurie patologiškai nekenčia Rusijos. Bet kurią istorijos akimirką. Su bet kokiais savo sienų ir valstybingumo formų kontūrais. 

Vilnius yra viena iš šių sąjungų susibūrimo vietų. 

Nuostabioji Rusija bū-bū-bū 

Kiekvienais metais Lietuvos sostinėje rengiamas Laisvos Rusijos forumas — visų rūšių, veislių ir tautybių kovotojų, kovojančių su "Putino režimu", bestiariumas. Tarp jų yra žolėdžių, o yra ir plėšrūnų. Kasparovas, Babčenka, Čičvarkinas, Ponomariovas, Kochas, Piontkovskis... Tokie skirtingi, bet vienas dalykas juos vienija — fantazijos apie kažkokią "nuostabiąją ateities Rusiją".

Maskva, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Григорий Сысоев

Vilniuje patogu fantazuoti. Bent jau patogiau nei Maskvoje. Juk didžioji dalis opozicijos svajotojų Rusijoje susidurs su atviromis baudžiamosiomis bylomis. Pavyzdžiui, Ilja Ponomariovas "už lėšų pasisavinimą iš Skolkovo fondo", Alfredas Kochas — "už meno kūrinių kontrabandą". 

Nesisteminiai opozicionieriai neskuba vykti į Rusiją. Rusiškumo jie turi jau labai mažai. Galbūt tik pase. 

Šie žmonės negrįžtamai pasitraukė iš Rusijos politikos. Vilniaus asamblėjų delegatai elgiasi ir galvoja apie save kaip apie potencialius Vakarų okupacijos administracijos darbuotojus. Būdami savo "nuostabiosios ateities Rusijos" komisariato darbuotojai, kur NATO užims Kremlių, o "Abrams" suksis palei Tverskają. 

"Raketų" Stinger "tiekimas Afganistano mudžahedams buvo svarbus veiksnys sustabdant sovietų agresiją Afganistane. Pirmasis yra neatidėliotina karinė pagalba Ukrainai, oro gynybos tiekimas Sirijos sukilėliams (kalbama apie teroristus — Baltnews komentaras)", - kreipėsi į Vakarus iš Lietuvos sostinės 2017 metais opozicinis šachmatininkas Garis Kasparovas. 

Iššifruojame. 

Kasparovas paragino tiekti mirtinus ginklus, kad būtų nužudyti Rusijos piliečiai — kariai, ginantys savo gimtosios šalies interesus prie tolimų Sirijos sienų. Žmonės, davę priesaiką. 

Kasparovas paragino prisiminti garbingą JAV patirtį ginkluojant teroristus. Iš amerikiečių mobiliojo priešlėktuvinių raketų komplekso  modžahedai numušdavo sraigtasparnius su jaunais sovietiniais vaikinais. Vėliau Afganistano kalnų "barmalejai" virto "Al-Qaeda" (uždrausta Rusijos Federacijoje) ir susprogdino jau Niujorką. 

Šachmatininko Kasparovo logika paprasta: net ir su pačiu velniu, tik  — prieš Rusiją. 

Vien po šių minčių Garis Kasparovas nustoja būti Rusijos politiku. Per amžių amžius. Ne tik valstybei, bet ir Rusijos visuomenei jis apibrėžia save kaip priešą. Vlasovecas nėra opozicionierius. Tai apie išdavystę. 

Darbo sutartis 

Kasparovas ne vienintelis. Panašios nuotaikos vyrauja ir įprastame Vilniaus "Laisvos Rusijos forume". Kasparovo politiniai bendrininkai reikalauja naujų Vakarų sankcijų, kurios pablogins rusų padėtį. Padarys žmones skurdesniais, apsunkinkins jų gyvenimą. 

Natūralu. 

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Климентьев

Toje vietoje, kur priimančioji šalis jaučia rafinuotą neapykantą Rusijai, negali būti kitaip. Neapykanta jos absoliutu. 

Kalbame apie Lietuvos konservatorius ir jų antirusiškos sutarties pilką kardinolą Emanuelį Zingerį. 

Zingeris yra radikalios Rusijos opozicijos prižiūrėtojas iš Lietuvos. Nelabai viešas, bet darbingas kaip arklys. Vienas iš oficialaus Vilniaus užsienio politikos architektų. 

Visų rūšių antirusiškų projektų vykdytojas: prastumdavo Vakaruose teoriją dėl "sovietinės okupacijos", formavo ES "holodomoro", kaip "Ukrainos žmonių genocidą" prakeiktais maskviečiasi suvokimą. Sankcionuotų rusų sąrašai taip pat buvo sudaryti dalyvaujant Emanueliui Zingeriui. 

Rusijos politikas — nors ir be galo opozicinis, bet rusų — negali žengti koja kojon su Zingeriu ir jo karaso žmonėmis. Jis negali būti kelyje su Lietuvos konservatoriais, kurie nori tik katastrofos Rusijai, su šiais priešiškumo ir konfliktų audrašaukliais. 

Pasirinkęs tokius bendrakeleivius, kovos dėl valdžios pavertimas kova su savo tauta, opozicijos funkcionierius iškrenta iš nacionalinės politinės erdvės, praranda bet kokį ryšį su žmonėmis. Jis nustoja būti politiku. Jis tampa priešo samdiniu. 

Taip Aleksejus Navalnas nustojo būti Rusijos politiku. 

Kur suklydo Berlyno pacientas ir Minsko namų šeimininkė 

Kai Rusijos biurokratija naudojo Aleksejų Navalnį su jo "tyrimais" aparatų kovai savo viduje, jis buvo Rusijos politinėje erdvėje ir iš šio šurmulio išskyrė rinkimų bonusus. 

Kai Aleksejaus Navalno fondas virto CŽV ir kitų Vakarų žvalgybos tarnybų klastočių šiukšliadėže, padėtis pasikeitė kokybiškai. Ir net nereikėjo vykti į forumus Vilniuje: su tokia klientūra pagrindinis klientas nusprendė dirbti be Lietuvos tarpininkų. 

Tai nepaneigia bendro postulato: Rusijos politikas negali turėti jokių bendrų interesų — nei situacinių, nei taktinių — su tais valdžios centrais, kurie dirba dėl savo gimtosios šalies žlugimo, dėl jos vidinio destabilizavimo per kraują. 

Vakarų žvalgyba dirba būtent šiai užduočiai atlikti. Radikaliausi Navalno šalininkai yra pasirengę pralieti kraują. Tai patvirtina neteisėti protesto veiksmai, organizuoti jam palaikyti sausio 23 dieną.

Šeštadienį pasirodė pyktis, agresija, nepakantumas — užmaskuoti "navalnistų" protesto žymekliais. Tai dar nėra masiškai, bet jau nėra izoliuota. Jiems priešinosi policijos ir Rosgvardijos savikontrolė. Tąkart chaosą perėmė tvarka. Entropija buvo suvaržyta, jos augimas buvo apribotas. 

Tačiau kolektyvinė Rusijos visuomenės nesąmoningumo bedugnė jau atvira. Šioje bedugnėje yra visos tamsios Rusijos istorijos energijos: riaušių, pilietinių konfliktų pabaisos. Kūgius metantys provokatoriai į Vladivostoko riaušių policiją, apsupę vaikais ir pasislėpę už jų nugarų, yra tų pačių monstrų veidai. Sukonstruoti melai apie "nuostabiąją ateities Rusiją", kurią Vakarų žvalgybos tarnybų konglomeratas bando parduoti Rusijos piliečiams per tinklaraštininką. 

Visų pirma, jie bando parduoti vaikams — tikslinei auditorijai, kurią veikia spalvota reklama. Navalnas yra asmeniškai atsakingas už jų politinį nusmukimą. Vaikų įtraukimas į protestą nėra kova dėl valdžios. Tai yra hibridinė agresija prieš šalį ir jos piliečius. 

Rusijos žmonės tai jaučia intuityviai. Todėl Navalno pasitikėjimas ir palaikymas sumažės. 

Tą pačią klaidą padarė Baltarusijos opozicijos judėjimo ikona — Svetlana Tichanovskaja. Šios klaidos šaltiniai slypi neteisingame sąjungininkų pasirinkime: politinis Vilnius Baltarusijai nieko gero neparuošia. 

Lukašenkos valdžios sistema gali būti kiek įmanoma nutolusi nuo platonopolio. Tačiau ragindama atimti iš Minsko ledo ritulio pasaulio čempionatą, atimant iš baltarusių džiaugsmo ir sportinio pasididžiavimo akimirkas, kviesdamas Vakarus įveikti režimą plačiomis sankcijomis, kurios pakenktų sąžiningų darbuotojų gerovei, Tichanovskaja tapo ne politinių "lukašistų" priešininkė, bet visos Baltarusijos tautos. 

Ar Baltarusijos politikas gali palinkėti baltarusiams skurdo? Ar Rusijos politikas gali palinkėti rūpesčių ir kraujo praliejimo Rusijos piliečiams? CŽV, Lietuvos konservatoriai, Emanuelis Zingeris gali. Rusijos ar Baltarusijos politikas — ne. 

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, opozicija, Aleksejus Navalnas, Rusija