Rusijos Valstybinės Dūmos Liberalų demokratų frakcijos vadovas Vladimiras Žirinovskis

Žirinovskis apkaltino ukrainiečius nenoru turėti savo valstybę

77
(atnaujinta 14:13 2019.11.04)
Rusijos politikas atkreipė dėmesį į tai, kad per 28 nepriklausomybės metus Ukraina prarado beveik pusę gyventojų

VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Rusijos Valstybinės Dūmos Liberalų demokratų frakcijos vadovas Vladimiras Žirinovskis pareiškė, kad ukrainiečiai nenori turėti savo valstybės. Apie tai politikas parašė savo telegram-kanale.

Žirinovskis atkreipė dėmesį į tai, kad Ukraina per 28 nepriklausomybės metus prarado beveik pusę gyventojų. Tuo metu Tarybų Sąjungoje po Didžiojo Tėvynės karo gyventojų skaičius greitai pasiekė prieškario lygį. Jis tai paaiškina tuo, kad tada žmonės norėjo gyventi nepaisant visų problemų.

"Patys ukrainiečiai nenori Ukrainos!" — pareiškė Žirinovskis.

Rusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas mano, kad šios pozicijos laikosi tiek Ukrainos politinis elitas, tiek Ukrainos žmonės.

77
Tegai:
Ukraina, Rusija, Vladimiras Žirinovskis
Dar šia tema
Žirinovskis parodė, kaip Rusija "padalins" Ukrainą
Žirinovskis išvadino Lenkiją Antrojo pasaulinio karo kaltininke
Žirinovskis pasiūlė išsiųsti RLDP deputatus į Londoną padėti Džonsonui
Žirinovskis palygino situaciją JAV su TSRS žlugimu
Kaliningrado sritis, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus

(atnaujinta 10:59 2020.05.27)
Ministerija priminė problemas, kylančias regiono oro erdvėje ir vykdant tarptautinio oro uosto "Chrabrovo" veiklą

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad stebimųjų skrydžių per Kaliningrado sritį apribojimas neprieštarauja Atviro dangaus sutarčiai ir vėlesniems sprendimams. Tai teigiama skyriaus pranešime.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, 2012–2014 metais, kai galiojo 5500 kilometrų nuotolio skrydžių nuo Kubinkos atviro dangaus aerodromo netoli Maskvos, apie 1600 kilometrų skrydžio panaudodavo Kaliningrado srities stebėjimui. Ministerija teigė, kad tai sukėlė problemų regiono oro erdvei ir vienintelio tarptautinio oro uosto Сhrabrovo regione darbui.

"Tai pareikalavo didelių išlaidų. Mūsų bandymai susitarti su jais dėl tam tikro pagrįsto suvaržymo buvo nesėkmingi. Štai kodėl mes buvome priversti sumažinti išlaidas deklaruodami maksimalų skrydžių atstumą virš Kaliningrado srities (500 kilometrų). Tai neprieštarauja nei Sutarčiai, nei vėlesniems jos dalyvių priimtiems sprendimams", — teigiama pranešime.

Maksimalaus skrydžio nuotolio virš Kaliningrado srities apribojimas buvo įvestas pagal Atviro dangaus sutarties nuostatas, paaiškino ministerija.

"Dabartinė tvarka buvo įvesta atsižvelgiant į valstybės-dalyvės teisę papildomai skirti atviro dangaus aerodromus ir nustatyti jiems maksimalius skrydžių diapazonus. Ši tvarka nedidina skrydžių, leidžiančių stebėti visą Rusijos teritoriją (nes išlaikomas bendras 5500 kilometrų nuotolis), skaičiaus. Tai užtikrina aukštesnį Kaliningrado srities teritorijos stebėsenos efektyvumo lygį, palyginti su likusia Rusijos dalimi ir kitų dalyvaujančių valstybių, įskaitant kaimynines (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją), teritorijomis. Mūsų žiniomis, mūsų kolegos iš Vakarų, įskaitant JAV, jokių nusiskundimų neturi", — teigiama pranešime.

Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad nustatytas 500 kilometrų nuotolis kiekvienam skrydžiui virš Kaliningrado srities leidžia stebėti bet kurį regiono tašką.

Ministerija priminė ir tai, kad šių metų vasarį buvo leistos misijos, dalyvaujant JAV, Lietuvai ir Estijai, buvo leista vykdyti skrydžius virš regiono 505 kilometrų atstumu. Ministerija išreiškė viltį, kad šis geros valios gestas prisidės prie susitarimo dėl stebimųjų skrydžių virš Kaliningrado srities ypatumų.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už šios sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pastebėjo NATO orlaivių veiklą šalia savo sienų, taip pat Kaliningrado srityje.

Tegai:
skrydžiai, Rusija
Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM priminė Lietuvos ambasadoriui apie šalių santykių degradaciją

(atnaujinta 22:08 2020.05.26)
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dabartinė padėtis susijusi su Lietuvos valdžios pozicija

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Rusijos pirmuoju užsienio reikalų ministro pavaduotoju Vladimiru Titovu ir įteikė jam skiriamųjų raštų kopijas, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Šalys aptarė dabartinę Rusijos ir Lietuvos santykių būklę. Bajarūnas priminė, su kuo susijęs jų pablogėjimas.

"Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovo dėmesys atkreiptas į tai, kad dabartinį jų degradavimą lemia Lietuvos valdžios, kurios vykdo nedraugišką politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir ES bei NATO, pozicija. Šis požiūris sukuria kliūtis geriems kaimyniniams santykiams plėtoti", — rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pokalbio metu buvo aptartos kai kurios dvišalio bendradarbiavimo sritys, kuriose "būtų galima rasti sprendimų remiantis abipusiais interesais, įskaitant ekonomiką ir kultūros bei humanitarinę sritį". Šalys taip pat aptarė klausimus, Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje pradžios kontekste.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo beveik nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
santykiai su Rusija, santykiai, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija leido suprasti, kad Baltijos šalys ją "nurašė" be reikalo
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
KAM žiniasklaidą, rašančią apie COVID-19 Rusijoje, pavadino "dezinformacijos taikiniu"
Klaipėdos jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas

(atnaujinta 12:08 2020.05.29)
Tyrimas skirtas įvertinti uosto teritorijoje išsiskiriančių teršalų sklaidą ir įtaką oro kokybei

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto mokslininkais, pradėjo Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinį tyrimą. 

Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. 

Vienas pagrindinių uždavinių — atlikti suspenduotų kietųjų dalelių (SKD) tyrimus šioje teritorijoje ir už jos ribų. Bus naudojamasi pasyvaus kaupimo metodu. Pasirinktose devyniose vietose yra įrengti pasyvieji kaupikliai, kurie rinks ore esančias kietąsias daleles ne trumpiau kaip pusantro mėnesio.

Tyrimo metu bus siekiama nustatyti ant paviršiaus nusėdančių SKD kiekį, sudėtį, nusėdimo intensyvumą. Be to, bus atliekami krovinių sudėties tyrimai. Pakeliamos taršos įtakai įvertinti vakar jau paimta grunto mėginių.

Remiantis meteorologiniais, krovos darbų intensyvumo duomenimis ir paimtų mėginių sudėties parametrais, bus atliekamas teršalų judėjimo krypties vertinimas ir nustatyti galimi taršos šaltiniai.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Dar šia tema
Lietuva gavo penktąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV