Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Putinas paaiškino išlaidų gynybai ir saugumui mažinimą

91
(atnaujinta 23:33 2019.11.11)
Anksčiau Rusijos prezidentas pažymėjo, jog nepaisant to, kad Rusija užima tik septintą vietą pasaulyje pagal išlaidas gynybai, ji jau sukūrė ginklą, neturintį analogų pasaulyje

VILNIUS, lapkričio 11 — Sputnik. Išlaidos gynybai ir saugumui sumažėjo dėl "modernizacijos viršūnės" įveikimo, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vyriausybės posėdyje, praneša RIA Novosti.

"Taip yra ne dėl to, kad mes nerūpestingai žiūrime į šiuos klausimus, bet dėl ​​to, kad pagrindiniai suplanuoti dalykai, susiję su poreikiu intensyvinti darbus siekiant užtikrinti šalies saugumą <...> ir poreikiu keisti karinę techniką ir įrangą, yra įveikti", — paaiškino Rusijos vadovas.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad karinio-pramoninio komplekso kolektyvai turėtų dirbti toliau, kurti aukštųjų technologijų produkciją ir konkurencingą techniką, o "ne gaminti puodus", kaip 1990-ųjų metų pabaigoje.

Be to, Putinas nurodė paruošti "aiškius ir suprantamus" gynybos įmonių įtraukimo į nacionalinių projektų įgyvendinimą planus ir pranešti apie būtinus norminius ir organizacinius sprendimus.

"Būtina užtikrinti griežtą tikslinį lėšų, skirtų technikai ir įrangai įsigyti, panaudojimą. Būtina pasiekti absoliutų skaidrumą šioje srityje. Noriu tai pabrėžti. Lėšų srautai turėtų būti aiškiai matomi visuose valdymo lygiuose ir pagal visas biudžeto išlaidų rūšis", — pridūrė jis.

Spalį Rusijos prezidentas pranešė, kad šalis užima tik septintą vietą pasaulyje pagal išlaidas gynybai, nors ji jau sukūrė ginklą, neturintį analogų pasaulyje. Tuomet jis pažymėjo, kad Maskva neketina įsitraukti į per dideles biudžeto išlaidas dėl varžybų su kitomis šalimis, nes "ginklavimosi varžybos nežada nieko gero".

Tačiau Putinas pabrėžė, kad Rusija neleis žlugti gynybos įmonėms ir toliau plėtos potencialą šioje srityje, kad užtikrintų šalies saugumą.

91
Tegai:
išlaidos gynybai, Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
Koncernas "Kalašnikov" įvardijo AK amerikietiško konkurento trūkumus
Žiniasklaida: naujos JAV branduolinės bombos turi trūkumų
NI paskelbė Rusijos ginkluotę, kuri "užkariaus visą pasaulį"
Nufilmuoti "ekstremalūs" Kalašnikovo automato bandymai
Kinijos žiniasklaida įvardijo pagrindinį Rusijos ginklą prieš JAV lėktuvnešius
Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas

Putinas neigė ryšį tarp Krymo ir pablogėjusių santykių tarp Maskvos ir Ukrainos

(atnaujinta 17:06 2020.07.12)
Rusijos vadovas priminė įvykių chronologiją ir pareiškė, kad iš pradžių Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir valdžios užgrobimas, po kurio Maskvos požiūris ir keliai su Ukrainos vadovybe tapo "visiškai priešingi"

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pablogėję santykiai tarp Maskvos ir Kijevo nėra susiję su Krymo sugrįžimu į Rusijos Federaciją. Apie tai jis pareiškė "Rossija 1" eteryje.

Rusijos vadovas priminė įvykių chronologiją ir pareiškė, kad iš pradžių Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir valdžios užgrobimas, po kurio Maskvos požiūris ir keliai su Ukrainos vadovybe tapo "visiškai priešingi".

"Bet tik po to Krymas grįžo į Rusiją, o ne atvirkščiai", — aiškino prezidentas.

Krymas nusprendė tapti Rusijos dalimi po Ukrainos perversmo 2014 metų vasario mėnesį. Tada pusiasalyje ir Sevastopolyje buvo surengtas referendumas. Už susijungimą su Rusija balsavo 96,7 proc. Krymo gyventojų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų.

Kaip ne kartą pabrėžė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, Krymo klausimas yra visiškai uždarytas ir negalima kalbėti apie jokį istorinės Rusijos teritorijos "sugrįžimą" į Ukrainą.

Tegai:
Ukraina, Krymas, Rusija
Dar šia tema
Putinas paaiškino, kaip Konstitucijos pataisomis bus išvengta TSRS klaidų
Porošenka susipyko su Rados deputate dėl Putino pasveikinimo
Koronaviruso testas

Rusijoje baigtas pirmosios pasaulyje vakcinos nuo COVID-19 tyrimas

(atnaujinta 11:19 2020.07.12)
Sečenovskio universitete teigė, kad vakcinos saugumas nuo COVID-19 buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Sečenovskio universiteto pirmosios savanorių koronavirusinės vakcinos tyrimas sėkmingai baigtas, pirmoji savanorių grupė bus išleista trečiadienį, antra liepos 20 dieną, RIA Novosti pasakojo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas.

Anksčiau Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad birželio 18 dieną Sečenovsko universitete buvo pradėti klinikiniai koronaviruso vakcinos, kurią sukūrė Nikolajaus Fedorovičiaus Gamalėiaus vardu pavadintas epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras, klinikiniai tyrimai.

"Universitetas sėkmingai baigė pirmosios pasaulyje vakcinos nuo koronaviruso savanorių tyrimus", — sakė jis.

Sečenovskio universiteto Medicininės parazitologijos, atogrąžų ir vektorių platinamų ligų instituto direktorius Aleksandras Lukaševas pokalbyje su RIA Novosti pažymėjo, kad šio tyrimo etapo tikslas buvo parodyti atliktos vakcinos saugumą žmonių sveikatai.

Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes — pirmieji gavo vieną vakcinos dozę, antrieji — dvi. Be to, kad per pirmąsias dienas po vakcinacijos padidėjo kūno temperatūra, savanoriai neatskleidė jokių neigiamų reakcijų, visi jaučiasi gerai, pabrėžė Lukaševas.

Savo ruožtu Tarasovas pažymėjo, kad savanoriai ilgą laiką buvo izoliuoti, turėjo ribotus ryšius su išoriniu pasauliu dar prieš pradedant testus, kad būtų išvengta infekcijos koronavirusu.

Ilga izoliacija, pasak Tarasovo, paveikė psichologinę savanorių būklę, tyrimo metu kilo konfliktai, padidėjo emocinis stresas, todėl prisijungė ir psichologai, kad sumažintų įtampą, kylančią sunkiomis sąlygomis.

Tačiau netrukus savanoriai grįš į įprastą gyvenimą, galės sportuoti, mokytis, eiti į darbą, sakė jis. Po iškrovos, kuri planuojama liepos 15 ir 20 dienomis, bus stebima jų sveikata — gydytojai įvertins, kaip reaguoja jų imunitetas.

Tolesnis vakcinų kūrimo planas jau yra nustatomas pagal kūrėjo strategiją, įskaitant epidemiologinės situacijos su virusu sudėtingumą ir galimybę padidinti gamybą, paaiškino Lukaševas.

"Sečenovskio universitetas pandemijos metu veikė ne tik kaip švietimo įstaiga, kaip įprasta, bet ir kaip mokslo bei technologijų centras, galintis dalyvauti kuriant tokius svarbius ir sudėtingus produktus kaip vaistai... Mes dirbome su šia vakcina, pradėję su ikiklinikiniais tyrimais ir protokolų rengimu, ir šiuo metu vykdomi klinikiniai tyrimai", — pabrėžė Tarasovas.

Lukaševas pridūrė, kad vakcinos saugumas nuo koronavirusinės infekcijos buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu.

"Šiame etape buvo parodyta vakcinos sauga. Skiepų saugumas patvirtinamas. Tai atitinka tų vakcinų, kurios šiuo metu yra rinkoje, saugumą", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad prieš pradedant klinikinius tyrimus buvo atliktas išsamus savanorių tyrimas, įskaitant tai, ar nėra antikūnų prieš koronavirusą. Tada jie buvo izoliuoti dvi savaites, kad būtų išvengta infekcijos. Po to buvo atlikta imunizacija, prasidėjo pats tyrimas.

Savanoriai buvo nuolat prižiūrimi gydytojų, kurie įvertino pagrindinius rodiklius: šiandien jie neturi jokių sveikatos problemų, aiškino Lukaševas.

Naujausiais duomenimis, Rusijoje buvo patvirtinta daugiau kaip 720340 atvejų, per 497440 žmonių pasveiko, daugiau nei 11205 pacientai mirė. Buvo atlikta daugiau nei 22,7 mln. koronaviruso tyrimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 556 tūkst. žmonių.

Tegai:
saugumas, koronavirusas, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Gydytojas palygino COVID-19 situaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą
Katalikų bažnyčia

Kokia šiandien diena: liepos 13-osios šventės

(atnaujinta 13:35 2020.07.12)
Liepos 13-ąją dieną vardadienius mini Anakletas, Arvilas, Arvilė, Eugenijus, Henrikas, Šarūnas, Meinardas

Liepos 13 yra 194-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais — 195-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 171 diena.

Ši diena istorijoje

Šią dieną minima Durbės mūšio diena. Durbės mūšis — žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 metais. Saulės mūšyje jo autonomine šaka tapusio Livonijos ordino kariuomene, įvykęs 1260 metų liepos 13 dieną kuršių žemėje, prie Durbės ežero, kurio metu žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.

Taip pat šią dieną minimas Šv.Henrikas.

Šv. Henrikas (973–1024), Vokietijos karalius, vėliau Romoje tapo imperatoriumi. Pranešama,kad kad jis su savo žmona Kunigunda laikėsi amžinosios skaistybės.

Tuo pačiu reformavo ir plėtė Bažnyčią. Paskatino Vengrijos karalių šv. Steponą ir beveik visą jo karalystę priimti Kristaus tikėjimą. Mirė Bamberge, Frankonijoje.

Liepos 13-ąją dieną vardadienius mini Anakletas, Arvilas, Arvilė, Eugenijus, Henrikas, Šarūnas, Meinardas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai