Olegas Sokolovas

Studentę nužudęs profesorius paprašė kameros be recidyvistų ir su televizoriumi

62
(atnaujinta 13:25 2019.11.12)
Penktadienį istoriką turi perkelti į kardomojo kalinimo įstaigą "Kresti-2", kuris, pasak Sankt Peterburgo Visuomenės stebėjimo komisijos pirmininko, laikomas vienu geriausių Europoje

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Buvęs Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docentas istorikas Olegas Sokolovas, kaltinamas abiturientės Anastasijos Ješčenkos nužudymu, paprašė jį patalpinti į kamerą su televizoriumi.

Permės miestas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Первенцев

Apie tai jis pasakė pokalbyje su Sankt Peterburgo Visuomenės stebėjimo komisijos (VSK) pirmininku Aleksandru Cholodovu. Šis įrašas buvo paskelbtas YouTube.

Sokolovas paklausė, ar kardomojo kalinimo įstaigoje "Kresti-2", kur jis turėtų būti perkeltas penktadienį, yra kalėjimo kameros su televizoriais, ir patikslino, kad norėtų patekti į vieną iš jų. Cholodovas atsakė, kad tai nėra VSK kompetencija.

Istorikas pateikė dar vieną prašymą dėl savo būsimo sulaikymo. Jis paprašė, kad jis nebūtų perkeltas į tą pačią kamerą su recidyvistais.

"Turiu didžiulį prašymą. Kad ir ką aš padariau, aš suklupau tik kartą gyvenime. Ar galima padaryti taip, kad kameroje esantys kaliniai butu tokie patys, kaip ir aš?" — tarė Sokolovas.

Cholodovas patikino, kad jei asmuo nėra teistas, tai pagal įstatymą jo negalima apgyvendinti su recidyvistais. Jis taip pat pažymėjo, kad "Kresti-2" — vienas geriausių kardomojo kalinimo įstaigų Europoje, ir pažadėjo, kad jis arba jo kolegos aplankys ten esantį istoriką.

Pirmadienį Sokolovas buvo apkaltintas Sankt Peterburgo valstybinio universiteto studentės Anastasijos Ješčenkos, su kuria jis kartu gyveno, nužudymu. Teismas nusprendė jį areštuoti iki 2020 metų sausio 8 dienos.

Tyrimo duomenimis, po kivirčo jis nušovė merginą. Tuomet naktį į šeštadienį jis nusprendė atsikratyti kūno, prieš tai jį supjaustydamas. Tos pačios dienos rytą Sokolovas buvo rastas  Mojkos upėje, jis turėjo su savimi kuprinę, kurioje gulėjo moters rankos, ir pistoletas. Bute rastas merginos lavonas.

Sokolovas prisipažino nužudęs merginą ir teigė, kad Joščenka pavirto į "pabaisą iš pasakos".

Anksčiau žiniasklaida rašė, kad istoriko gynyba tikisi sumažinti bausmę, pareiškiant, kad Sokolovas veikė "stipraus emocinio sutrikimo" metu, kurį sukėlė pavydas. Advokatai tikisi perkvalifikuoti bylą iš 105 straipsnio į 107 straipsnį – "Žmogžudystė afekto būsenoje".

Jei jiems pavyks įgyvendinti savo planą, Sokolovui gali grėsti laisvės atėmimas iki trejų metų, pataisos darbai ir laisvės apribojimas. Jei teismas pripažins pirminę versiją, tada tik vienas dalykas jį išgelbės nuo mirties bausmės iki gyvos galvos — jei gynyba įrodys, kad jis supjaustė savo auką tik po nužudymo.

62
Tegai:
Sankt Peterburgas, nužudymas, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje išprotėjęs vyras įsibrovė į vaikų darželį ir nužudė 6 metų berniuką
Pravieniškių pataisos namų tualete rastas negyvas nuteistasis
Ust Lugos uostas

Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste

(atnaujinta 11:25 2020.09.25)
Baltarusijos valdžia svarsto perspektyvas perkelti logistiką iš Baltijos šalių uostų infrastruktūros į Rusijos uostus

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šiandien susitikime su Rusijos Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pasiūlė pastatyti bendrą jūrų uostą, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes dabar labai daug kalbame ir dirbame keisdami mūsų prekų logistiką. Ust Lugos uostas — tai Leningrado sritis. Todėl turime bet kokia kaina susitarti", — sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, vienintelis klausimas yra geležinkelių tarifai ir perkrovimas uostuose. Lukašenka pridūrė, kad šį klausimą jis "labai ilgai" aptarė susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Aš jam pasakiau, kad galime bendradarbiaudami su Leningrado žmonėmis ten pastatyti savo krantinę, tarkime, savo uostą. Jis užsidegė šiuo klausimu", — pabrėžė Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė pasiūlęs Vladimirui Putinui finansinį šio klausimo sprendimą. Kalbama apie lėšas, kurias pavyks sutaupyti "atominėje elektrinėje, kuri statoma Rusijos Federacijos paskolų sąskaita". Pasak Lukašenkos, Baltarusija yra pasirengusi šiuos pinigus investuoti į terminalo statybą.

"Mes su jumis, jei bus noras, galime įgyvendinti šį bendrą projektą", — sakė Lukašenka Leningrado srities gubernatoriui.

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti.

Galimas prekių srautų persiorientavimas siejamas su Lukašenkos ir daugelio Baltarusijos pareigūnų įtraukimu į Baltijos šalių sankcijų sąrašą.

Anksčiau Lietuva įvedė draudimą atvykti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvija ir Estija paskelbė panašias sankcijas.

Anksčiau Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva pažadėjo Minskui įvykdyti susitarimą dėl 1,5 milijardo dolerių paskolos suteikimo.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Baltijos šalys nusprendė išplėsti Baltarusijai taikomų sankcijų sąrašą
Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE
Sovietų karių padaryti užrašai ant Reichstago sienų ir kolonų, archyvinė nuotrauka

Mirė veteranas, palikęs autografą ant Reichstago sienos Berlyne

(atnaujinta 11:01 2020.09.25)
Po Pergalės veteranas ant Reichstago sienos paliko užrašą "Aš esu Mikola iš Ukrainos"

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Vladimiro mieste mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, 95 metų Nikolajus Andrejevičius Ušakovas, palikęs autografą ant Berlyno Reichstago sienos ir 1945 metais dalyvavęs Pergalės parade Raudonojoje aikštėje, praneša RIA Novosti.

"Mirė Didžiojo Tėvynės karo veteranas, "Raudonosios žvaigždės" ordino turėtojas Nikolajus Andrejevičius Ušakovas. 1943 metų rugsėjo mėnesį, būdamas 18 metų vaikinu, jis buvo pašauktas į aktyvios kariuomenės gretas. 1944 metų birželio mėnesį už savo išradingumą ir drąsą, parodytą išlaisvinant Babruisko miestą, buvo apdovanotas pirmuoju apdovanojimu — medaliu "Už drąsą", — sakoma pranešime.

Antrąjį medalį "Už drąsą" Nikolajus Andrejevičius gavo 1944 metų liepos mėnesį už Minsko išlaisvinimą. Sovietų Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas už Lenkijos Balstogės miesto išlaisvinimą asmeniškai apdovanojo Ušakovą trečiuoju medaliu "Už drąsą".

"1945 metų gegužės pradžioje už dalyvavimą Berlyno puolime jis buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu. Berlyne, Reichstage, jis paliko savo autografą: "Aš esu Mikola iš Ukrainos". 1945 metų birželio 24 dieną jis dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje".

Po karo Ušakovas tarnavo ginkluotosiose pajėgose 32 metus. Išėjęs į pensiją, jis daugiau nei 18 metų dirbo gamykloje Vladimire.

"Mes reiškiame užuojautą šeimai ir draugams. Nikolajus Andrejevičius yra tikras didvyris, kuris kare prieš fašizmą gynė mūsų žmonių laisvę ir nepriklausomybę, išgelbėjo gyvybę ir taikų dangų palikuonims", — sakoma pranešime.

Tegai:
veteranai, Antrasis pasaulinis karas, Raudonoji armija
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos

(atnaujinta 13:03 2020.09.25)
Pagrindine paramos teikimo sritimi tapo sportas — jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Pernai Lietuvoje buvo suteikta 62,5 mln. eurų paramos, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Pernai paramos teikėjai – Lietuvos juridiniai asmenys – suteikė 55,4 proc., užsienio šalių juridiniai asmenys – 30,2 proc., anoniminiai paramos teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos suteiktos paramos. 66,7 proc. paramos buvo suteikta piniginėmis lėšomis.

Sportas tapo pagrindine paramos teikimo sritimi. Jam remti buvo skirta 30,3 proc. visos paramos. Pagrindiniai sporto srities rėmėjai – juridiniai asmenys, kurių skirta parama sudarė 96,5 proc. visos 2019 metais sportui skirtos paramos. Lietuvos juridiniai asmenys pernai sportui skyrė 50,4 proc. visos paramos.

Apie 60 proc. visos paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams, valdžios sektoriui – 34,9 proc.

Lietuvos juridinių asmenų didžiausią suteiktos paramos materialinėmis vertybėmis dalį sudarė maisto produktai ir gėrimai – 41,3 proc., medikamentai ir vaistai – 5,9 proc., drabužiai, jų priedai ir kiti tekstilės gaminiai – 4,4 proc.

Daugiausia paramos pernai suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – 40,4 proc. visos paramos. Kauno apskrities juridiniai asmenys – 28,3 proc. visos suteiktos paramos.

Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Kauno apskrityje – jis siekė 13,1 tūkst. eurų.

Tegai:
sportas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Parama "žaliajai" energijai skirta 38 švietimo, globos, gydymo įstaigoms