Olegas Sokolovas

Studentę nužudęs profesorius paprašė kameros be recidyvistų ir su televizoriumi

59
(atnaujinta 13:25 2019.11.12)
Penktadienį istoriką turi perkelti į kardomojo kalinimo įstaigą "Kresti-2", kuris, pasak Sankt Peterburgo Visuomenės stebėjimo komisijos pirmininko, laikomas vienu geriausių Europoje

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Buvęs Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docentas istorikas Olegas Sokolovas, kaltinamas abiturientės Anastasijos Ješčenkos nužudymu, paprašė jį patalpinti į kamerą su televizoriumi.

Permės miestas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Первенцев

Apie tai jis pasakė pokalbyje su Sankt Peterburgo Visuomenės stebėjimo komisijos (VSK) pirmininku Aleksandru Cholodovu. Šis įrašas buvo paskelbtas YouTube.

Sokolovas paklausė, ar kardomojo kalinimo įstaigoje "Kresti-2", kur jis turėtų būti perkeltas penktadienį, yra kalėjimo kameros su televizoriais, ir patikslino, kad norėtų patekti į vieną iš jų. Cholodovas atsakė, kad tai nėra VSK kompetencija.

Istorikas pateikė dar vieną prašymą dėl savo būsimo sulaikymo. Jis paprašė, kad jis nebūtų perkeltas į tą pačią kamerą su recidyvistais.

"Turiu didžiulį prašymą. Kad ir ką aš padariau, aš suklupau tik kartą gyvenime. Ar galima padaryti taip, kad kameroje esantys kaliniai butu tokie patys, kaip ir aš?" — tarė Sokolovas.

Cholodovas patikino, kad jei asmuo nėra teistas, tai pagal įstatymą jo negalima apgyvendinti su recidyvistais. Jis taip pat pažymėjo, kad "Kresti-2" — vienas geriausių kardomojo kalinimo įstaigų Europoje, ir pažadėjo, kad jis arba jo kolegos aplankys ten esantį istoriką.

Pirmadienį Sokolovas buvo apkaltintas Sankt Peterburgo valstybinio universiteto studentės Anastasijos Ješčenkos, su kuria jis kartu gyveno, nužudymu. Teismas nusprendė jį areštuoti iki 2020 metų sausio 8 dienos.

Tyrimo duomenimis, po kivirčo jis nušovė merginą. Tuomet naktį į šeštadienį jis nusprendė atsikratyti kūno, prieš tai jį supjaustydamas. Tos pačios dienos rytą Sokolovas buvo rastas  Mojkos upėje, jis turėjo su savimi kuprinę, kurioje gulėjo moters rankos, ir pistoletas. Bute rastas merginos lavonas.

Sokolovas prisipažino nužudęs merginą ir teigė, kad Joščenka pavirto į "pabaisą iš pasakos".

Anksčiau žiniasklaida rašė, kad istoriko gynyba tikisi sumažinti bausmę, pareiškiant, kad Sokolovas veikė "stipraus emocinio sutrikimo" metu, kurį sukėlė pavydas. Advokatai tikisi perkvalifikuoti bylą iš 105 straipsnio į 107 straipsnį – "Žmogžudystė afekto būsenoje".

Jei jiems pavyks įgyvendinti savo planą, Sokolovui gali grėsti laisvės atėmimas iki trejų metų, pataisos darbai ir laisvės apribojimas. Jei teismas pripažins pirminę versiją, tada tik vienas dalykas jį išgelbės nuo mirties bausmės iki gyvos galvos — jei gynyba įrodys, kad jis supjaustė savo auką tik po nužudymo.

59
Tegai:
Sankt Peterburgas, nužudymas, Rusija
Dar šia tema
Rusijoje išprotėjęs vyras įsibrovė į vaikų darželį ir nužudė 6 metų berniuką
Pravieniškių pataisos namų tualete rastas negyvas nuteistasis
Kaliningrado sritis, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus

(atnaujinta 10:59 2020.05.27)
Ministerija priminė problemas, kylančias regiono oro erdvėje ir vykdant tarptautinio oro uosto "Chrabrovo" veiklą

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad stebimųjų skrydžių per Kaliningrado sritį apribojimas neprieštarauja Atviro dangaus sutarčiai ir vėlesniems sprendimams. Tai teigiama skyriaus pranešime.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, 2012–2014 metais, kai galiojo 5500 kilometrų nuotolio skrydžių nuo Kubinkos atviro dangaus aerodromo netoli Maskvos, apie 1600 kilometrų skrydžio panaudodavo Kaliningrado srities stebėjimui. Ministerija teigė, kad tai sukėlė problemų regiono oro erdvei ir vienintelio tarptautinio oro uosto Сhrabrovo regione darbui.

"Tai pareikalavo didelių išlaidų. Mūsų bandymai susitarti su jais dėl tam tikro pagrįsto suvaržymo buvo nesėkmingi. Štai kodėl mes buvome priversti sumažinti išlaidas deklaruodami maksimalų skrydžių atstumą virš Kaliningrado srities (500 kilometrų). Tai neprieštarauja nei Sutarčiai, nei vėlesniems jos dalyvių priimtiems sprendimams", — teigiama pranešime.

Maksimalaus skrydžio nuotolio virš Kaliningrado srities apribojimas buvo įvestas pagal Atviro dangaus sutarties nuostatas, paaiškino ministerija.

"Dabartinė tvarka buvo įvesta atsižvelgiant į valstybės-dalyvės teisę papildomai skirti atviro dangaus aerodromus ir nustatyti jiems maksimalius skrydžių diapazonus. Ši tvarka nedidina skrydžių, leidžiančių stebėti visą Rusijos teritoriją (nes išlaikomas bendras 5500 kilometrų nuotolis), skaičiaus. Tai užtikrina aukštesnį Kaliningrado srities teritorijos stebėsenos efektyvumo lygį, palyginti su likusia Rusijos dalimi ir kitų dalyvaujančių valstybių, įskaitant kaimynines (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją), teritorijomis. Mūsų žiniomis, mūsų kolegos iš Vakarų, įskaitant JAV, jokių nusiskundimų neturi", — teigiama pranešime.

Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad nustatytas 500 kilometrų nuotolis kiekvienam skrydžiui virš Kaliningrado srities leidžia stebėti bet kurį regiono tašką.

Ministerija priminė ir tai, kad šių metų vasarį buvo leistos misijos, dalyvaujant JAV, Lietuvai ir Estijai, buvo leista vykdyti skrydžius virš regiono 505 kilometrų atstumu. Ministerija išreiškė viltį, kad šis geros valios gestas prisidės prie susitarimo dėl stebimųjų skrydžių virš Kaliningrado srities ypatumų.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už šios sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pastebėjo NATO orlaivių veiklą šalia savo sienų, taip pat Kaliningrado srityje.

Tegai:
skrydžiai, Rusija
Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM priminė Lietuvos ambasadoriui apie šalių santykių degradaciją

(atnaujinta 22:08 2020.05.26)
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad dabartinė padėtis susijusi su Lietuvos valdžios pozicija

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Rusijos pirmuoju užsienio reikalų ministro pavaduotoju Vladimiru Titovu ir įteikė jam skiriamųjų raštų kopijas, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Šalys aptarė dabartinę Rusijos ir Lietuvos santykių būklę. Bajarūnas priminė, su kuo susijęs jų pablogėjimas.

"Lietuvos diplomatinės atstovybės vadovo dėmesys atkreiptas į tai, kad dabartinį jų degradavimą lemia Lietuvos valdžios, kurios vykdo nedraugišką politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant ir ES bei NATO, pozicija. Šis požiūris sukuria kliūtis geriems kaimyniniams santykiams plėtoti", — rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pokalbio metu buvo aptartos kai kurios dvišalio bendradarbiavimo sritys, kuriose "būtų galima rasti sprendimų remiantis abipusiais interesais, įskaitant ekonomiką ir kultūros bei humanitarinę sritį". Šalys taip pat aptarė klausimus, Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių taryboje pradžios kontekste.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo beveik nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.

Tegai:
santykiai su Rusija, santykiai, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija leido suprasti, kad Baltijos šalys ją "nurašė" be reikalo
Ekspertas: Vakarų generolai suprato, kad NATO lėktuvams bus užvertas dangus virš Rusijos
KAM žiniasklaidą, rašančią apie COVID-19 Rusijoje, pavadino "dezinformacijos taikiniu"
Policijos automobilis

Vilniuje prie daugiabučio namo buvo užpulta nepilnametė

(atnaujinta 09:55 2020.05.28)
Incidentas įvyko Čiobiškio gatvėje. Anot policijos, užpuolikas pasivijo 15-metę merginą ir prispaudė ją duris prie sienos

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Vilniuje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo, jaunuolis panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę.

Apie tai pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato spaudos tarnyba.

Incidentas įvyko trečiadienį, gegužės 27 dieną, apie 11:45 Čiobiškio gatvėje.

Policija pranešė, kad užpuolikas pasivijo 15-metę merginą ir prispaudė ją durimis prie sienos, o kai pastaroji ėmė šauktis pagalbos, jaunuolis pasišalino.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tegai:
Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Karantino metu daugėja pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje
Vilniuje neblaivus policininkas smurtavo prieš dvi moteris
Tauragės ligoninėje mirė užspringęs kūdikis