Ukrainos lėktuvo katastrofos vieta

Rusijos TV laidų vedėjas "nepatogiai" klausė Kijevo apie "Boeing" katastrofą

(atnaujinta 15:30 2020.01.17)
Pasak Rusijos televizijos laidų vedėjo Vladimiro Solovjovo, iš pradžių Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriui reiktų susirasti "šaltinį internete", kuris paskelbė apie raketų fragmentų aptikimą, ir su juo pasikalbėti

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Rusijos televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas pakomentavo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Aleksejaus Danilovo pareiškimą, kuriame teigiama, kad viena iš "Boeing" katastrofos Irane versijų yra rusų zenitinės raketos smūgis į lėktuvą, taip pat jame žadama ieškoti jos nuolaužų.

Žurnalistas pavadino Ukrainą "šalimi, kurią nugalėjo juodoji reklama" ir pažymėjo, kad Kijevas "net gedulo dieną" negali išsiversti be informacinio papildymo.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Danilovo žodžiai nėra konkretūs, o Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius nurodo į informaciją iš interneto, neįvardindamas šaltinio. Šiuo atžvilgiu Solovjovas Ukrainai uždavė keletą klausimų.

"Tai ar yra nuolaužos, ar nėra? Jei jie jų "ketina ieškoti", tai reiškia, kad jų nerado? Tai iš kur yra versija apie raketą?" — žurnalistas rašė "Telegram-kanale".

Pasak jo, iš pradžių Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriui reikia rasti "šaltinį internete", kuris paskelbė apie raketų fragmentų radimą, ir su juo pasikalbėti.

"Ar jiems tiesa nereikalinga?" — paklausė televizijos laidų vedėjas.

Tragedija įvyko sausio 8-osios ankstyvą rytą: į Kijevą skridęs "Boeing 737-800" sudužo netrukus po to, kai pakilo iš Imamo Chomeini oro uosto.

Žuvo 176 žmonės: 167 keleiviai iš Irano, Ukrainos, Kanados, Vokietijos, Švedijos ir Afganistano bei 9 įgulos nariai. Lėktuve buvo 11 Ukrainos piliečių.

Pirminiais duomenimis, orlaivis sudužo dėl variklio gedimo.

Tegai:
Vladimiras Solovjovas, lėktuvo katastrofa, Kijevas, Rusija
Temos:
Ukrainos lėktuvo katastrofa Irane (17)
Dar šia tema
Nufilmuota, kaip Teherane sudužo Ukrainos keleivinis lėktuvas
Ukrainoje paskelbtas gedulas dėl "Boeing" katastrofos Teherane
Ekspertas: dar per anksti daryti išvadas apie "Boeing" katastrofą Irane
Istorinių ir naujų ginklų demonstravimas UAB CNIItočmaš poligone, archyvinė nuotrauka

Rusijoje pradėta serijinė "Udav" pistoletų gamyba

(atnaujinta 12:22 2020.08.06)
Praeitą mėnesį buvo paskelbta, kad prasidėjo specialiai šiam pistoletui skirtų šovinių serijinė gamyba

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Centriniame tiksliųjų inžinerinių tyrimų institute (CNIItočmaš, "Rostech" dalis) prasidėjo pirmosios serijinės naujausio pistoleto "Udav", skirto Rusijos armijai, partijos gamyba.

"CNIItočmaš pradėjo serijinę "Udav" devynių milimetrų pistoleto gamybą. "Udav" dizaine naudojami išradimai, suteikiantys pistoletui daug pranašumų, palyginti su jo klasės draugais: CZ, "Glock","Walther", "Colt" ir kitais", — cituoja valstybinės korporacijos pranešimą žiniasklaidai RIA Novosti.

Tarp patentuotų technologijų yra naujas dėtuvės dizainas. Iš jos galite vizualiai ar palietus nustatyti, kiek joje liko šovinių.

Be to, pistoletas turi duslintuvą su keičiamu šilumą sugeriančiu moduliu ir dviejų tipų šoviniais — padidinto įsiskverbimo ir mažesnio kulkos greičio.

"Padidinto įsiskverbimo šovinys sugeba pramušti antros klasės neperšaunamąją liemenę, įskaitant audinį, didesniu atstumu nei analogai ir suteikia didelį smogiamąjį poveikį. Antrojo šovinio konstrukcijoje, nepaisant padidėjusios masės, pavyko sumažinti kulkos greitį, o tai žymiai sumažina garso lygį šaudymo metu", —  sakoma bendrovės pranešime.

"Udav" yra Rusijos gamybos, surenkamas iš rusiškų komponentų. Pistoletas yra išlaikęs valstybinius testus ir yra rekomenduojamas kariuomenės aprūpinimui. Jo dėtuvės talpa yra 18 šovinių — dešimčia daugiau nei turi pistoletas "Makarov".

Šaudymui iš "Udav" galima naudoti visų rūšių 9x21 mm kalibro šaudmenis — su įprastomis, šarvus pramušančiomis, padidinto stabdymo veiksmo, sumažinto įsiskverbimo veikimo, padidinto pramušimo ir su ikigarsinio greičio kulkomis.

Tegai:
pistoletas, ginkluotė, Rusija
Dar šia tema
Rusiški ginklai: kokį greitį išvysto greitaeigis šarvuotis "Strela"
Rusijoje prasidėjo naujausio puolamojo sraigtasparnio bandymai
Lenkijos žiniasklaida įvertino Rusijos prieštankinę patranką "Sprut"
Ekspertas: net Rusijos "draugai" pripažįsta "Sprut" veiksmingumą
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, archyvinė nuotrauka

RF saugumo tarnyba paaiškino neonacistinių nuotaikų Baltijos šalyse augimą

(atnaujinta 12:11 2020.08.06)
Tokio pobūdžio judėjimus skatina žmonių, kurie mąsto kitaip, slopinimas, propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai, pareiškė Patruševas

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia atvirai remia nacizmo reinkarnaciją, pareiškė Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Apie tai jis papasakojo interviu "Rossijskaja gazeta".

"Kitaip mąstančių slopinimas, begėdiška propaganda ir agresyvaus nacionalistinio turinio šūkiai skatina netrukdomai veikti neonacių judėjimams. Nėra jokių kliūčių sistemingoms SS legionierių eitynėms, aktyviai primetamos mintys, kad šios grupės gali sutrukdyti išgalvotai "potencialiai Rusijos invazijai", — pabrėžė jis.

Tuo tarpu, kaip pažymi Patruševas, skirtingai nei Ukrainoje ir Baltijos šalyse, kitose Europos valstybėse ir apskritai visame pasaulyje neofašizmas yra suvokiamas kaip marginalus politinio gyvenimo reiškinys, tačiau neatsakingos politikos atveju nei viena valstybė nebus apdrausta nuo jo atgimimo.

Pastaraisiais metais Baltijos šalių valdžia vykdė rusofobinę politiką ir viešai smerkė tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.

Lietuvoje taip pat vykdoma nacizmo reabilitacijos politika. Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nepaisant įrodymų, kad jie dalyvavo nusikaltimuose prieš žmones. Piliečiai, nesutinkantys su oficialia valdžios pozicija, yra persekiojami.

Lietuva kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos tvirtinant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą".

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) pavadino "nesąžiningais" bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, primindamas, kad jį pradėjo nacistinė Vokietija, o bandymai kaltinti kitas šalis tik skaldo Europą.

Anksčiau Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos šalis šeštajame dešimtmetyje, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sukurtas siekiant išvengti karo.

Rusijos vadovybė ne kartą ragino kaimynines šalis išsaugoti faktais grįstą istorinę tiesą ir atviru būdu aptarti praeities įvykius.

Tegai:
neonacizmas, Baltijos šalys, Rusija
Kilpinio eismo įvedimas Senamiestyje, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kaip pasikeitė vilniečių įpročiai įvedus kilpinį eismą Senamiestyje

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Pastebėta, kad įvedus kilpinį eismą Senamiestyje po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Penktadienį sukaks mėnuo, kai Vilniaus senamiestyje įvestas kilpinis eismas, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Sostinės savivaldybės ir įmonės "Susisiekimo paslaugos" specialistai stebėjo, kaip pokyčiai paveikė Vilniaus gyventojų ir miesto svečių judėjimą centrinėje miesto dalyje.

"Surinkti duomenys rodo, kad eismas, palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, Senamiestyje jau dabar sumažėjo. Pokyčiai kol kas nėra itin žymūs, o specialistai aiškina, kad tam įtakos turėjo netipinė vasara — karantinas ir pandemija pakeitė kelionių įpročius, be to, vasarą eismo visame mieste mažiau", — rašoma pranešime.

Taip pat pastebėta, kad po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai. Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Tuo tarpu darbo dienomis rytinis pikas sumažėjo beveik 10 proc., vakarinio piko metu eismas mažesnis 2,1 proc. Kai kuriose gatvėse eismo srautas dėl mažesnio tranzito jau dabar pasikeitė ryškiai — pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje automobilių po kilpinio eismo įvedimo maždaug 40 proc. mažiau, Pamėnkalnio — apie 27 proc. mažiau.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc. visų eismo dalyvių.

Be to, palyginus birželio paskutinę savaitę ir liepą, vidutinis savaitgalio transporto srautų padidėjimas Senamiestyje yra 16 proc. Tai rodo, kad savaitgaliais Senamiestis pritraukia vis daugiau lankytojų renginiais, viešosiomis erdvėmis, lauko kavinėmis ir t.t., jo gatvės naudojamos ne tranzitui, o apsilankymui konkrečiai šioje miesto dalyje.

Pastebima, kad įvedus kilpinį eismą ir apribojus automobilių judėjimą Senamiestyje, kad vilniečiai pradėjo rinktis ir kitus, darnesnius, judėjimo po miestą būdus. Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį pėsčiomis juda daugiau kaip 53 proc. visų eismo dalyvių. Dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc., paspirtukais — 5,6 proc. gyventojų. Tuo tarpu automobiliais po Senamiestį juda šiek tiek daugiau nei 28 proc. miesto gyventojų ar miesto svečių.

Padaugėjo važiuojančių viešuoju transportu

Senamiestyje kursuojančių 11 ir 89 autobusų maršrutuose keleivių srautas po kilpinio eismo organizavimo per pirmąjį mėnesį bendrai padidėjo apie 12 proc.

"Keleivių daugėja pagrindiniuose centrinėje miesto dalyje važiuojančiuose viešojo transporto maršrutuose. Taip pat ir Senamiesčio prieigose — Pylimo, Maironio, Šventaragio gatvėse — kursuojančių 10, 33, 1G, 21, 53, 88 maršrutų autobusų  ir 1, 2, 6, 7, 12, 20 maršrutų troleibusų keleivių srautas po kilpinio eismo įvedimo iš viso padidėjo apie 4 proc. Pokytis jau po pirmo mėnesio rodo gerą tendenciją, jog miestiečiai dažniau renkasi autobusus, troleibusus", — sakė SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.

Pabrėžta, kad viešojo transporto punktualumui kilpinio eismo organizavimo įvedimas įtakos neturi — maršrutų nukrypimų nuo eismo tvarkaraščių nepastebima.

Numatytas papildomas informavimas ir edukacinės akcijos

Nors pirmųjų kilpinio eismo įvedimo dienų buvo dalinamos informacinės skrajutės, išsiųsti pranešimai, savivaldybės ir SĮ "Susisiekimo paslaugos" specialistai ir toliau konsultuoja gyventojus telefonu ir elektroniniu paštu, dažnai vyksta į vietą nagrinėti situacijų.

Šiuo metu dauguma vairuotojų jau įsidėmėjo naujus maršrutus arba naudojasi "Google maps" ir "WAZE" aplikacijomis arba atnaujino savo navigacijos sistemas.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Artėjant rugsėjui, kai eismas mieste tampa gerokai intensyvesnis, planuojamos papildomos kontrolės akcijos — dar vienas skrajučių dalinimas ir vairuotojų edukavimas, atsakinėjimai į kylančius klausimus. Be to, numatytas ir kilpinio eismo zonoje bei prieigose esančių švietimo įstaigų informavimas apie pokyčius. Joms bus pateikiamos schemos ir rekomendacijos, kaip patogiai judėti konkrečiose Senamiesčio vietose.

Dėl eismo tvarkos pažeidimų Senamiestyje šiai dienai iškelta virš 90 administracinių nusižengimo bylų. Tikimasi, kad papildomos informacinės akcijos padės dar geriau susipažinti su nauja tvarka.

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?