Глава Федеральной налоговой службы Михаил Мишустин

Putinas pasiūlė ministro pirmininko pareigas Federalinės mokesčių tarnybos vadovui

(atnaujinta 14:48 2020.01.16)
Trečiadienį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pranešė, kad visa šalies vyriausybė atsistatydina

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė vyriausybės vadovo postą Federalinės mokesčių tarnybos vadovui Michailui Mišustinui, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Kremliaus spaudos tarnybą.

Pažymima, kad Rusijos vadovas surengė susitikimą su Mišustinu ir pasiūlė jam ministro pirmininko pareigas.

"Gavęs sutikimą, jis pateikė Mišustino kandidatūrą į ministro pirmininko postą svarstyti Valstybės Dūmoje", — sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Anksčiau Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad vyriausybė atsistatydina pilna sudėtimi. Valstybės vadovas paprašė vyriausybės vykdyti savo pareigas iki naujojo kabineto sudarymo ir pasiūlė Medvedevui Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo postą.

Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Дмитрий Астахов

Trečiadienį Putinas perskaitė metinį pranešimą Federalinei asamblėjai. Kalbos metu Rusijos vadovas pasiūlė keletą naujovių. Visų pirma, jis teigė, kad Valstybės Dūmai gali būti suteikta teisė tvirtinti Rusijos Federacijos ministro pirmininko, ministro pirmininko pavaduotojų ir federalinių ministrų kandidatūras. Prezidentas privalės tvirtinti iškeltas kandidatūras, tačiau jis turės teisę juos atleisti už pažeidimus ir dėl pasitikėjimo praradimo.

Tuo pat metu, kaip pabrėžė Putinas, Rusija turėtų išlikti tvirta prezidentine respublika ir valstybės vadovas turėtų išlaikyti teisę atleisti aukšto rango pareigūnus dėl to, kad jie nevykdė savo pareigų arba neteko pasitikėjimo.

Tegai:
Michailas Mišustinas, ministras pirmininkas, Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
Vokietijos ekspertas pakomentavo Rusijos vyriausybės atsistatydinimą
Konstitucijos pataisos, vyriausybė ir vieta pasaulyje: Putino pranešimo temos
Vakcina nuo koronaviruso

Gamalėjaus centras pradėjo vakcinos "Sputnik V" bandymus rizikos grupėse

(atnaujinta 17:22 2020.09.24)
Šiuo metu Gamalėjaus institutas pradėjo keletą papildomų klinikinių tyrimų rizikos grupėse — tarp vyresnio amžiaus žmonių

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Gamalėjaus institutas pradėjo Rusijos vakcinos nuo koronaviruso "Sputnik V" klinikinius tyrimus daugelyje rizikos grupių, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, sakė Kirilas Dmitrijevas, Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas. Apie tai praneša RIA Novosti.

"Šiuo metu Gamalėjaus institutas pradėjo keletą papildomų klinikinių tyrimų rizikos grupėse. Tai yra, jie dabar pradedami atlikti tarp vyresnio amžiaus žmonių, pradedama tirti daugybė rizikos grupių. Atitinkamai šie tyrimai bus atliekami papildomai dabar, tai dabar daro Gamalėjaus institutas, siekdamas išanalizuoti vakcinos poveikį rizikos grupėms", — ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Dmitrijevas.

"Mes manome, kad reiktų palaukti šių tyrimų rezultatų, tačiau iš esmės mūsų vakcina yra mažiau rizikinga, nes ji yra pagrįsta žmogaus adenovirusu. Mes nesitikime jokio neigiamo poveikio vyresnio amžiaus žmonėms. Mano mama ir tėtis, jiems yra 74 metai, jie taip pat dalyvavo savanorių programoje ir jaučiasi puikiai", — pridūrė jis.

Rusijos sveikatos apsaugos ministerija anksčiau užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus epidemiologijos ir mikrobiologijos mokslinių tyrimų centras kartu su Rusijos tiesioginių investicijų fondu. Ji buvo pavadinta "Sputnik V". Bandoma dar viena Rusijos vakcina nuo koronaviruso "EpiVacCorona", sukurta "Rospotrebnadzor" virusologijos ir biotechnologijos centre "Vektor".

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
bandymai, Rusija, koronavirusas, vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
PSO įvertino Rusijos pastangas kuriant "Sputnik V" vakciną  
Rusijoje vyks dar vienos vakcinos nuo koronaviruso klinikiniai bandymai
Skvernelis atskleidė, kiek Lietuvai gali kainuoti vakcina nuo COVID-19
Lietuvoje priimtas sprendimas dėl vakcinų įsigijimo
Valstybės Dūma, archyvinė nuotrauka

Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis

(atnaujinta 18:27 2020.09.24)
Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Zelenskis atšaukė spalio mėnesį numatytą vizitą į Baltarusiją

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Jei Kijevas oficialiai paskelbė nepripažįstantis Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos teisėtumo, tai šiandien Ukraina ir Lenkija atliks pagrindinį vaidmenį destabilizuojant padėtį Baltarusijoje, sakė Rusijos Valstybės Dūmos NVS reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Viktoras Vodolackis.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Kijevas pasiūlė Minskui atidėti Baltarusijos ir Ukrainos regionų forumą 2020 metais, kuriame planavo dalyvauti Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis, iki 2021 metų.

"Jei Kijevas oficialiai paskelbė, kad nepripažįsta [Lukašenkos — Sputnik] inauguracijos, tai šiandien Ukraina kartu su Lenkija imsis vadovaujamo vaidmens destabilizuojant padėtį Baltarusijoje, o Zelenskis nebedalyvaus jokiuose bendruose renginiuose", — sakė Vodolackis RIA Novosti.

Parlamentaras pažymėjo, kad šiandien "įsivaizduojama draugystė" tarp Lukašenkos ir Zelenskio "virto dulkėmis dėl to, kad Zelenskis visiškai ir neatšaukiamai yra nesavarankiškas valstybės vadovas".

"Ir viskas, ką jis daro, yra pagal schemą, pagal Valstybės departamento atstovų, kurie nuolat dirba Kijeve, parengtą planą", — apibendrino deputatas.

Anksčiau Valstybės Dūmos NVS reikalų komiteto vadovas Leonidas Kalašnikovas RIA Novosti sakė, kad Rusijos ir Baltarusijos regionų forumas, kurį planuojama surengti rugsėjo 28–29 dienomis Minske, dar nebuvo atšauktas, tačiau jei Minskas mano, kad dabar ne pats tinkamiausias laikas jį surengti, atšaukimas gali būti suderintas.

Ketvirtadienį Ukrainos valstybės vadovo spaudos sekretorė Julija Mendel pranešė, kad spalio mėnesį numatytas Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio vizitas į Baltarusiją atšauktas. Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka išsiuntė kvietimą Zelenskiui apsilankyti Gardine. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba sakė, kad Zelenskis nesilankys Baltarusijoje, kol stabilizuosis padėtis šioje šalyje. Ukraina nepripažino Lukašenkos teisėtu Baltarusijos vadovu.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc.

Tuo tarpu opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais ir rengia protesto akcijas. Jos tęsiasi iki šiol. Pirmosiomis dienomis veiksmus slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, garsines granatas, vandens patrankas, gumines kulkas.

Trečiadienį valstybinė agentūra "BelTa" netikėtai pranešė, kad Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose. Tai sukėlė naują protestų bangą, kurios metu policija vėl panaudojo vandens patrankas, kad Minske išvaikytų protestuotojus.

Ketvirtadienį Lukašenka pareiškė, kad inauguracija yra vidinis respublikos reikalas ir Minskas neprivalo apie šį renginį informuoti Vakarų.

Tegai:
Lenkija, Ukraina, Rusija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos