Rusijos Konstitucija, archyvinė nuotrauka

Putinas paaiškino, kodėl Rusijos Konstitucijos pataisos yra būtinos

(atnaujinta 20:30 2020.01.16)
Aptardamas Konstitucijos pataisų projektą Rusijos prezidentas pažymėjo, kad atėjo laikas padidinti parlamento svarbą bei sustiprinti parlamento sąveiką su vyriausybe

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su Konstitucijos pataisų darbo grupės nariais kalbėjo apie siūlomų pakeitimų prasmę.

"Šių pataisų tikslas yra užtikrinti tolesnį Rusijos, kaip teisinės, socialinės valstybės, vystymąsi, didinti mūsų šalies institucijų efektyvumą, stiprinti pilietinės visuomenės, politinių partijų, mūsų regionų vaidmenį priimant svarbiausius sprendimus, kuriant mūsų valstybę", — cituoja jį RIA Novosti.

Anot valstybės vadovo, įvedus šias pataisas Rusija, likdama prezidentine respublika, taps atviresnė.

"Ir parlamento svarba didėja, ir parlamento sąveika su vyriausybe didėja", — pridūrė Putinas.

Jis pabrėžė, kad reikia rimto darbo, kuriant pataisų projektą, viskas turėtų būti "patikrinta iki galo".

Trečiadienį Putinas perskaitė pranešimą Federalinei asamblėjai, kuriame jis pareiškė, kad laikas pateikti kai kurias pagrindinio įstatymo pataisas. Visų pirma, jis pažymėjo, kad Konstitucija turėtų turėti prioritetą prieš tarptautinę teisę. Be to, jis pasiūlė joje įtvirtinti Valstybės tarybos statusą ir vaidmenį, taip pat vieningos viešosios valdžios sistemos principus.

Tegai:
Konstitucija, Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
JAV Valstybės departamentas pakomentavo Rusijos vyriausybės atsistatydinimą
Mišustinas pažadėjo kardinalius pokyčius Rusijos vyriausybėje
Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Mišustinas skiriamas ministru pirmininku
Laivas Akademik Čerskij

Įvardytas laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybą, savininkas

(atnaujinta 10:57 2020.06.02)
Anksčiau buvo žinoma informacija, kad laivą "Akademik Čerskij" eksploatuoja bendrovė "Gazprom flot"

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij", galintis užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, priklauso Samaros šiluminės energijos turtiniam fondui, praneša "RBK" su nuoroda į Rusijos tarptautinį laivų registrą.

Pažymima, kad anksčiau nebuvo informacijos apie vamzdžių klojimo laivo savininką, o bendrovė "Gazprom Flot" buvo vadinama jį eksploatuojančia kompanija.

Šių metų kovo 31 dienos duomenimis, Samaros šiluminės energijos turtinis fondas priklausė "Gazprom" grupei. Steigėjai tuo metu buvo "Gazprom teploenergo" (51 proc.) ir "Gazprom mežregiongaz Samara" (49 proc.). Abi bendrovės priklauso "Gazprom mežregiongaz" grupei.

"RBK" rašo, kad tokia struktūra leis sumažinti sankcijų rizikas, susijusias su laivo eksploatavimu. Leidinys pažymi, kad ribojamosios priemonės gali kelti grėsmę vamzdžių klojimo laivui, kuris užbaigs "Nord Stream-2" statybą. Kaip pareiškė advokatų kolegijos "Pen & Paper" Maskvos biuro vadovaujantis partneris Antonas Imenovas, jei buvo nuspręsta savininku padaryti Samaros šiluminės energijos turtinį fondą, tai būtent šiai organizacijai galimos JAV sankcijos yra mažiau pavojingos, tačiau pats laivas "Akademik Čerskij" gali būti jų paveiktas.

Vamzdžių klojimo laivą "Gazprom" įsigijo 2015 metais. "Akademik Čerskij" nuo 2016 metų buvo eksploatuojamas "Gazprom flot", o informacija apie tai bendrovės tinklalapyje buvo bent iki 2020 metų vasario, rašo laikraštis. Samaros šiluminės energijos turtinio fondo įstatinis kapitalas yra 123 milijonai rublių (1,58 milijono eurų). Pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma ir valdymas.

Anksčiau Rusijos Federacijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad vienas iš variantų, kas gali užbaigti statyti "Nord Stream-2", yra "Akademik Čerskij". Gegužės pradžioje vamzdžių klojimo laivas atkeliavo į Vokietijos Mukrano uostą, kur yra dujotiekio logistikos bazė.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu vamzdyną laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsiant nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
dujotiekis, Gazprom, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: "Nord Stream-2" bus baigtas ir pradėtas eksploatuoti nepaisant JAV nuomonės
Vokietija pakomentavo JAV grasinimus "Nord Stream-2"
Kremlius nepakeitė "Nord Stream-2" planų
Rusijos URM įvertino JAV pareiškimus apie sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas

Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"

(atnaujinta 09:27 2020.06.02)
Rusijos senatoriaus teigimu, iš pastarųjų dienų įvykių galima pamatyti, kad Jungtinėse Valstijose prasidėjo sąmyšio laikai

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pareiškė, kad JAV prasidėjo "sąmyšio" laikai, tokią nuomonę jis išreiškė savo Twitter paskyroje.

"JAV pradeda byrėti. Tai galima pamatyti Sirijoje ir Afganistane, iš katastrofos su COVID-19 pačiose JAV, iš nesugebėjimo padėti Europos sąjungininkams pandemijos piko metu, iš isterinių, bet neaiškių kaltinimų Kinijos atžvilgiu, iš rasinio maišto, iš vidaus skilimo. JAV įėjo į sąmyšio laikus", — parašė senatorius.

JAV miestuose kilo protestų ir riaušių banga po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties Mineapolyje dėl policijos kaltės. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose buvo matyti, kad policijos pareigūnai uždėjo Floyd'ui antrankius, parvertė jį ant žemės ir vienas iš jų keliu užspaudė jam kaklą. Floyd'as kelis kartus sakė, kad negali kvėpuoti, tada nutilo.

Vyras mirė reanimacijoje. Oficiali teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad jis mirė nuo smaugimo.

Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu.

Tegai:
JAV, Rusija, Aleksejus Puškovas
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Chaosas ir plėšikavimas: JAV kelias dienas negali suvaldyti protestų
Rusija žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu
Krymo tiltas

Ukraina paskelbė ketinanti įslaptintį dalį "Krymo grąžinimo" plano

Tuo pat metu Kijevas pripažįsta, kad dar nėra parengta jokio aiškaus dokumento šia tema, jei yra tik "įdirbiai"

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Ukrainos valdžia planuoja šiais metais patvirtinti vadinamąją Krymo "deokupacijos" strategiją. Apie tai pareiškė vadinamasis Ukrainos prezidento nuolatinis atstovas Kryme Antonas Korinevičius interviu agentūrai "Ukrinform".

Anot politiko, "strategija būtina". Dalis jos "turi būti atvira ir vieša, kad žmonės galėtų pamatyti", kad Kijevas bando grąžinti pusiasalį. Tačiau, anot jo, didžioji dalis dokumento "turėtų būti konfidenciali ir slapta, ypač ta, kuri susijusi su saugumo klausimais".

Anot Korinevičiaus, Ukraina vis dar neturi vieningos strategijos kaip "atgauti pusiasalio kontrolę", tačiau Užsienio reikalų ministerija, Reintegracijos ministerija, Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba bei "prezidento atstovybė Kryme" turi tam tikrus "įdirbius".

Anot politiko, "būtų gerai" jau šiais metais turėti "deokupacijos" strategiją.

Anksčiau apie tokio dokumento rengimą pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba. Tačiau tada ministras pareiškė apie tai, kad neturi supratimo apie šio plano "galutinį formatą".

Krymas nusprendė tapti Rusijos dalimi po valstybinio perversmo Ukrainoje 2014 metų vasarį. Tuomet pusiasalio teritorijoje ir Sevastopolyje buvo surengtas referendumas. Už susijungimą su Rusija balsavo 96,7 proc. Krymo gyventojų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų. Kaip ne kartą pabrėžė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, Krymo klausimas yra visiškai uždarytas ir negalima kalbėti apie jokį istorinės Rusijos teritorijos "sugrįžimą" Ukrainai.

Tegai:
Rusija, Ukraina, Krymas