Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Lavrovas Sputnik Estija situaciją pavadino "ES reputacijos dėme"

(atnaujinta 15:46 2020.01.17)
Lavrovas prieš Sputnik Estija darbuotojus nukreiptus veiksmus laiko keliančiais pasipiktinimą, be to, patvirtino, jog atitinkamų ES struktūrų tylėjimas ir tai, kad Briuselis nereagavo į Sputnik priespaudą Estijoje, glumina Maskvą

VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Talino veiksmai prieš Sputnik Estija darbuotojus kelia pasipiktinimą, o ES neveiklumas šiuo klausimu — dar viena ES reputacijos dėmė, kasmetinėje spaudos konferencijoje pareiškė laikinai einantis Rusijos užsienio reikalų ministro pareigas Sergejus Lavrovas.

"Kalbant apie konkrečius veiksmus, susijusius su Sputnik, manau, tai kelia pasipiktinimą. Mes kiekvieną dieną reikalaujame, kad ESBO reaguotų. Iš Europos Tarybos nuskambėjo tam tikra kone smerkianti tirada. Atkreipiame Europos Sąjungos dėmesį, kad būtent jos nariai pasisako klausimais, kurie prieštarauja Europos deklaruojamoms, puoselėjamoms vertybėms. Tai, kad ES nieko negali padaryti, yra dar viena jos reputacijos dėmė. Mes jau matėme labai daug tokių dėmių", — cituoja Lavrovą RIA Novosti.

Gruodį Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti baudžiamąjį bylą prieš juos, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia" iki šių metų sausio 1-osios.

Šie veiksmai neva pateisinami nuo 2014 metų kovo 17 dienos Europos Sąjungos taikomomis sankcijomis daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, galimai susijusių su Ukrainos įvykiais.

Tačiau ES sankcijos buvo įvestos ne prieš MIA "Rossija segodnia", į kurią įeina Sputnik, bet asmeniškai prieš agentūros generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu ketvirtadienį RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Sputnik Estija žurnalistai buvo priversti tai padaryti, o Sputnik Estija tinklalapis nuo sausio 1 dienos perėjo prie darbo nepaprastuoju režimu.

Tegai:
Estija, Sputnik, MIA "Rossija segodnia", Sergejus Lavrovas, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (106)
RT, archyvinė nuotrauka

RF Taryba paragino URM atkreipti dėmesį į Sputnik ir RT situaciją Baltijos šalyse

(atnaujinta 16:12 2020.07.14)
Anksčiau Federacijos tarybos Laikinasis informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komitetas priėmė pareiškimą, kuriame Rusijos URM ir kitos vykdomosios įstaigos raginamos įvesti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl padėties aplink RT ir Sputnik

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Padėtis Baltijos šalyse su RT ir Sputnik reikalauja nuodugnių diskusijų ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos dėmesio, sakė Rusijos Federacijos tarybos Konstitucinių įstatymų leidybos komiteto pirmininkas Andrejus Klišas, praneša RIA Novosti.

"Tam reikia išsamių diskusijų ir Užsienio reikalų ministerijos dėmesio", — komiteto posėdyje sakė jis.

Anot jo, žurnalistų teisių pažeidimas, ypač Baltijos šalyse, yra sistemingas.

"Tai atrodo kaip sistemingas darbas, nuosekli šių valstybių reguliavimo institucijų politika. Tai, be abejo, turi politinį komponentą. Man atrodo, kad atsakomieji politiniai veiksmai yra (tinkami). Žinoma, ne apie šių šalių žurnalistus, mes kalbame ne apie veidrodines priemones. Bet valdininkai, kurie priima tokius sprendimus, yra atsakingi už savo veiksmus", — įsitikinęs jis.

Praėjusią savaitę Federacijos tarybos Laikinasis informacijos politikos ir žiniasklaidos santykių komitetas priėmė pareiškimą, kuriame Rusijos užsienio reikalų ministerija ir kitos vykdomosios įstaigos raginamos įvesti sankcijas Baltijos šalių valdžios institucijoms dėl padėties aplink RT ir Sputnik.

Klišas anksčiau RIA Novosti sakė, kad tokie užsienio valstybių veiksmai neturėtų likti be atsako, o Rusijos sankcijos turėtų būti skiriamos valdininkams, pažeidžiantiems Rusijos žiniasklaidos teises.

Liepos 8 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė sustabdysianti televizijos programų RT, RT HD, RT Español, RT Documentary HD ir RT Documentary programų retransliavimą ar platinimą internetu. LRTK pirmininkas Mantas Martišius teigė, kad nuo liepos 9 dienos sustabdoma transliacija, nes "RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuris įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašą".

Anksčiau Latvija uždraudė RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary ir RT TV kanalų transliavimą, savo sprendimą argumentuodama tuo, kad jie neva priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui, kuriam taikomos ES sankcijos.

Anksčiau Estijoje buvo uždrausta Sputnik Estija veikla.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Dmitrijus Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o RT vadovauja Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos veiksmai RT kanalų atžvilgiu yra ciniškas įsipareigojimų žiniasklaidos laisvei pažeidimas. Anot jos, keista, kad "dar nė vienas tos pačios Europos Sąjungos valstybės pareigūnas nepakomentavo šiurkštaus žodžio laisvės pažeidimo ir kovos su kitaip mąstančiais Baltijos šalyse".

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Sputnik, RT
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (106)
Dar šia tema
"Ciniškas įsipareigojimų pažeidimas": Zacharova apie RT draudimus Lietuvoje ir Latvijoje
RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija
Michailas Jefremovas

Jefremovo advokatas aktoriaus pokalbį su policija pavadino melagiena

(atnaujinta 16:01 2020.07.14)
Anksčiau Pašajevas, komentuodamas vaizdo įrašą apie kyšį, teigė, kad jo klientas tuo metu nieko nesuvokė

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po avarijos, kurioje žuvo Sergejus Zacharovas, Michailas Jefremovas niekam nesiūlė kyšio. Vaizdo įrašas, kurio pagrindu galima padaryti tokią išvadą, yra suklastotas, RIA Novosti teigė aktoriaus advokatas Elmanas Pašajevas.

Anksčiau internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kelių policijos pareigūnas užpildo protokolą, ir, matyt, už kadro Jefremovas sako: "Leisk man eiti, o vėliau aš sumokėsiu jums visus pinigus".

"Kažkada būtų buvę baudžiamosios bylos medžiagos, jei ji atitiktų tikrovę, byla jau seniai būtų iškelta. Jūs žinote, kaip tobulinama technika, mano balsu galima sakyti viską, o vaizdo įrašą filmavo vietoje, pardavė ir tada sumontavo", — teigė advokatas.

Anksčiau Pašajevas, komentuodamas vaizdo įrašą apie kyšį, teigė, kad jo klientas tuo metu nieko nesuvokė.

Praėjus kelioms dienoms po avarijos, Jefremovas įrašė vaizdo žinutę ir atsiprašė Zacharovų šeimos, taip pat pažadėjo suteikti pagalbą, jei "ji bus priimta". Aktorius teigė, kad priims bausmę, ir pavadino veiką "neatleistina".

Dobrovinskis anksčiau sakė RIA Novosti, kad Zacharovų šeima nepriėmė Jefremovo atsiprašymo ir nepriims iš jo materialinės pagalbos.

Michailas Jefremovas
© Sputnik / Максим Блинов

Praėjusią savaitę Pašajevas pareiškė, kad Jefremovo atstovai nebesiūlys mirusiojo Zacharovo šeimai piniginės kompensacijos, dabar jos dydį turi nustatyti teismas.

Jefremovas birželio 8 dienos vakarą, Maskvos "Sadovoje kolco" vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", įvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į automobilį "Lada", kurio vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, po patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Prokuratūros duomenimis, įvykio metu aktorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.

Tegai:
avarija, aktorius, advokatas, Michailas Jefremovas
Dar šia tema
Jefremovas nelaiko savęs atsakingu už mirtiną avariją, pareiškė aktoriaus advokatas
Advokatas pareiškė apie pakankamą Jefremovo nekaltumo įrodymų kiekį
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Vaišvila laiko neadekvačiais Nausėdos sprendimus dėl BelAE

(atnaujinta 16:40 2020.07.14)
Anksčiau Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva nepirks elektros iš Baltarusijos bei nesuteiks Astravo AE Kruonio HAE rezervų

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila sukritikavo Lietuvos politikų sprendimus dėl Baltarusijos statomos atominės elektrinės bei viešus prezidento Gitano Nausėdos apsisakymus apie boikotą.

Savo mintimis jis pasidalino Facebook puslapyje.

Signataras rašo, kad jam gėda dėl Lietuvos "politikų–beraščių", priėmusių įstatymą dėl "nesaugios" elektros nepirkimo iš Baltarusijos. Be to politiką papiktino ir Nausėdos sprendimas pasirašyti tą įstatymą.

"Klausimas tik, ar jie beraščiai, ar tokiais turi apsimesti ir kodėl? Negi jie nieko negirdėjo apie penkių valstybių bendrą energetinę sistemą, reikalavimus jos funkcionavimui ir saugumui? Negi jie nežino, kaip perkama elektros energija iš bendro tinklo?" — užduoda klausimą Vaišvila.

Be to jis pabrėžia, kad dar labiau gėda jam tapo po Nausėdos viešo paaiškinimo, kad Lietuva nesuteiks Kruonio HAE rezervų Baltarusijai.

"Neadekvatūs yra taip viešai kalbantys ir tokius veiksmus darantys mūsų politika", — rašo jis.

Priminė politikas ir panašų istorinį atvejį, susijusi su Vytautu Landsbergiu. Pasak jo, panašiai, kaip dabar Nausėda, savo laiku bandė elgtis tuometinis Lietuvos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, "naudodamasis savo padėtimi, pabandęs triukšmingai sustabdyti penkių valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos) Vilniuje pasirašytą tarpvalstybinę sutartį dėl bendros energetinės sistemos eksploatavimo ir jos saugumo užtikrinimo". "Tuomet profesionalūs Lietuvos energetikai parodė stuburą ir viešai paaiškino "didžiajam energetikos profesoriui", kas yra energetinė sistema, tinklas ir kaip jie veikia. Mandagiai pasakius, pastatė mūsų Seimo Pirmininką į vietą — viešai pasakė, kad Seimo Pirmininkas nesikištų ten, kur jis nieko neišmano ir kas nėra jo kompetencija", — primena Vaišvila.

Jis rašo, kad elektros energijos perdavimo tinkle veikiančiam kiekvienam elektros energijos gamybos vienetui turi būti užtikrinta rezervinė galia. Kad netikėtai ar planine tvarka jam nustojus veikti, nedelsiant pradėtų veikti kitas panašios galios elektros energijos gamybos vienetas. Antraip elektros energijos perdavimo tinklus gali ištikti liūdnas likimas. Štai I-ajam Ignalinos AE reaktoriui rezervinę galią užtikrindavo visada pasiruošęs veikti energetinis vienetas Elektrėnuose, II-ajam  reaktoriui — Kruonio HAE. Tam ji ir buvo statyta.

Pasak jo Rusija priėmė adekvatų sprendimą, po 2012 metais įvykusio referendumo, kai Lietuva nutarė nebestatyti atominių jėgainių, sustabdyti Baltijsko AE statybą Kaliningrado srityje.

"Šiandieniniai Lietuvos energetikai, panašu, kad stuburo neturi. Ne tokie, kaip užgrūdinti "sovietiniai" energetikai. Šiandieniniai tyli ir leidžia mūsų politikams visiškai nusipolitikuoti. Ir rizikuoti mūsų sąskaita. Įsivaizduoju, ką apie mus dėl tokių mūsų politikų mąsto ne tik kitų šalių energetikai, bet ir TATENA. Lietuvos, kaip TATENA narės, politikams pravartu būtų žinoti, kad jokia AE nebus eksploatuojama, jei nevykdys TATENA reikalavimų. Norėtųsi viešai matyti tą medžiagą, kurios pagrindu Lietuvos Prezidentas taip viešai pasisako. Labai abejoju, kad mūsų Prezidentas yra susipažinęs su dokumentais", — piktinasi Vaišvila.

Todėl jis siūlo prezidentui išreikalauti dokumentus ir paskelbti, ką "Andriaus Kubiliaus vadovaujama Lietuvos Vyriausybė tuomet pasirašė su Baltarusijos Vyriausybe dėl Astravo AE statybos".

Savo ruožtu jis pats jau kreipėsi į valdžią su prašymais pasiaiškinti dėl tų sprendimų.

"Tuo metu raštu siūliau Lietuvos Vyriausybei ir Prezidentei Grybauskaitei vietoje Visagino AE statyti Baltarusijoje bendrą jėgainę į šiaurės-rytus nuo Drūkšių ežero toje vietoje, kurią Baltarusija siūlė prieš Ignalinos AE statybos pradžią. Tik tuomet TSRS Ministrų Taryba prieš Lietuvos valią pasirinko Drūkšių ežero aikštelę. Kubilius ir Grybauskaitė tylėjo ir, velnias žino, ką drauge su Baltarusija darė. Kaip ir dujų "Independence" projektą Visagino AE projektą nusprendė įgyvendinti vieni patys. Nesidalinti su kitais", — aiškina politikas.

Pasak jo, turint Kruonio HAE argumentą "adekvatūs Lietuvos politikai tartųsi su Baltarusija dalykiškai dėl elektros energijos kainų valsybiniame lygyje" ir  nepaliktų šios prekybos abiejų pusių suderintiems privatiems tarpininkams, "vaidinantiems elektros energijos laisvos rinkos spektaklį".

Ginčas dėl Baltarusijos atominės elektrinės

Ryšiai tarp Vilniaus ir Minsko pablogėjo dėl Baltarusijos AE statybų. Objektas yra Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės. Lietuvos netenkina statyboms pasirinkta vieta.

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Tačiau niekas nepalaikė Vilniaus.

Tuomet Lietuvoje įstatymų lygiu nuspręsta uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad jėgainė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra pavojaus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.

Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Zigmas Vaišvila, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra iš Astravo AE nepatektų į ES rinką
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Vilniaus rajono gyventojams bus dalinamos kalio jodido tabletės