Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Rusijos prezidentas priminė, kiek žydų buvo nužudyta Lietuvoje per karą

(atnaujinta 22:34 2020.01.24)
Jeruzalėje vykusiame Pasauliniame Holokausto forume Putinas ypač atkreipė dėmesį į tai, kad žydus okupuotose Sovietų Sąjungos teritorijose žudė ne tik naciai, bet ir jų bendrininkai, vietiniai gyventojai, o Lietuvoje žudynių mastas pasiekė gąsdinančius skaičius

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Holokaustą pavadino "vienu tamsiausių ir gėdingiausių naujausios pasaulio istorijos puslapių" ir priminė, kiek žydų žuvo teritorijose, kurias vėliau užėmė Sovietų Sąjunga. 

Rusijos vadovas kalbėjo Jeruzalės forume "Saugojame Holokausto atmintį, kovojame su antisemitizmu". Jis pažymėjo, kad Aušvico koncentracijos stovykloje "žuvo šimtai tūkstančių įvairių tautybių žmonių, daugiau nei pusė jų buvo žydai". Sausio 27 dieną bus minimos 75-osios Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinės.

"Tačiau nepamirškime, kad šis nusikaltimas turėjo ir bendrininkų. Savo žiaurumu jie dažnai pranokdavo savo šeimininkus", — teigė Rusijos vadovas.

Putinas priminė, kad daugiausia žydų per karą žuvo Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

"Sovietų Sąjungos vėliau užimtose teritorijose, kur šie banditai veikė, buvo nužudyta daugiausia žydų. Ukrainoje žuvo apie 1,4 milijono žydų, Lietuvoje sunaikinta 220 tūkstančių žmonių — atkreipiu jūsų dėmesį, mieli draugai, tai yra 95 % prieškario šios šalies žydų populiacijos. Latvijoje — 77 tūkst. ir taip toliau. Holokaustą išgyveno tik keli šimtai Latvijos žydų", — TASS cituoja Rusijos prezidentą.

Penktąjį Pasaulinį Holokausto forumą kartu organizuoja Jad Vašem memorialas, Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas ir Pasaulio Holokausto forumo fondas.

Ugnis Holokausto aukoms pagerbti, archyvinė nuotrauka
© CC BY-SA 2.0 / Adam Jones / Memorial Star of David - Holocaust Museum - Odessa - Ukraine

Forumas skirtas 75-osioms Aušvico išvadavimo metinėms. Sovietų kariuomenė išlaisvino koncentracijos stovyklos kalinius 1945 metų sausio 27 dieną.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nedalyvavo atminimo renginiuose Jeruzalėje. Vietoje to Lietuvai atstovavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Estijos vadovė Kersti Kaljulaid taip pat ignoravo forumą.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas, politologas Igoris Šatrovas padarė prielaidą, kad Baltijos šalių politikai nežino, kaip elgtis "be mokymo vadovėlių". Jo manymu, jie neturi ką pasakyti Putinui ir Rusijai, kad nepatirtų gėdos ir neapsijuoktų.

Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo politiką ir laikosi istorijos perrašymo kurso. Yra žinoma, kad daugelis lietuvių vadinamųjų "nacionalinių didvyrių" per Antrąjį pasaulinį karą prisidėjo prie vietinių gyventojų ir Lietuvos žydų bendruomenės, kuri vienu metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo.

Nepaisant to, kad žlugus TSRS, Lietuvos valdžia praleido daug laiko ieškodama atsakingų už "sovietinę priespaudą" asmenų, Vilnius nenubaudė nė vieno Holokausto bendrininko. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir toliau tikina, kad nė vienas iš "laisvės kovotojų" ir "nacionalinių didvyrių" nežudė žydų.

Lietuva kritikuojama dėl tokio požiūrio į istoriją ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Interviu Sputnik Lietuva politologas Michailas Smolinas pažymėjo, kad Lietuva nori pavaizduoti save kaip nacių režimo "auką", tačiau istorijos požiūriu tai netiesa.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Lietuvos žydai, žydai, Baltijos šalys, Lietuva, Holokaustas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Žydų klausimas — dar viena Nausėdos užsienio politikos klaida
Žiniasklaida įvardijo galimą priežastį, kodėl Nausėda atšaukė kelionę į Izraelį
Lenkija sukūrė specialią būstinę Putino kalbai Izraelyje stebėti
Žiniasklaida: Putino kalba Izraelyje paaštrino Rusijos ir Lenkijos nesutarimus
Rusijos URM pastatas

Rusijos URM Vakarų reakciją į Putino pasiūlymą dėl INF sutarties pavadino neatsakinga

(atnaujinta 12:17 2020.10.28)
Anksčiau Rusijos vadovas dar kartą patvirtino, kad Maskva laikosi moratoriumo dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio antžeminių raketų dislokavimo, kol atitinkamuose regionuose "pasirodys panašių klasių amerikiečių pagaminti raketiniai ginklai"

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymas dėl INF grindžiamas noru užkirsti kelią naujų "raketų krizių" atsiradimui Europoje, o tie, kas dabar bando numoti ranka į šį sprendimą, demonstruoja neatsakingą požiūrį į Europos saugumą, interviu RIA Novosti pasakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"Pateiktų pasiūlymų rimtumas reikalauja jų išsamaus tyrimo. Šių pasiūlymų gylis reikalauja esminio supratimo, tai atspindi Rusijos Federacijos vadovybės ketinimą rasti būdą stabilizuoti karinę-politinę padėtį Europoje, siekiant užkirsti kelią ten atsirasti naujoms "raketų krizėms", — pasakė Riabkovas.

Jis pabrėžė, kad statymai dabar yra "labai dideli", ir tie, kas "bando ignoruoti prezidento Putino pasiūlymus, kas bando numoti ranka į juos", demonstruoja "labai neatsakingą požiūrį" į Europos saugumo užtikrinimą.

"Ir mūsų pačių saugumo, atsižvelgiant į tai, kad pirmuosius neigiamus signalus, gana lengvabūdiškus, mes išgirdome būtent iš Europos", — pabrėžė Rusijos užsienio reikalų viceministras.

INF sutartis, draudusi Maskvai ir Vašingtonui turėti antžeminio bazavimosi balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurių nuotolis yra nuo 500 iki 5500 kilometrų, buvo pasirašyta 1987 metais ir nustojo galioti 2019 metų rugpjūtį. Jau tų pačių metų rugsėjį tapo žinoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daugelio šalių, tarp jų ir NATO narių, vadovams pasiūlė įvesti tokių raketų dislokavimo Europoje ir kituose regionuose moratoriumą, tačiau JAV faktiškai atmetė šią iniciatyvą.

Pirmadienį Putinas dar kartą patvirtino, kad Rusija laikosi moratoriumo dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio antžeminių raketų dislokavimo, kol atitinkamuose regionuose "pasirodys panašių klasių amerikiečių pagaminti raketiniai ginklai". Jis taip pat pabrėžė aktualumą kviesti NATO valstybes paskelbti priešpriešinį moratoriumą ir pareiškė esąs pasirengęs "imtis tolesnių veiksmų siekiant kuo labiau sumažinti neigiamas INF sutarties žlugimo pasekmes, remiantis vienodo ir nedalomo saugumo bei subalansuoto požiūrio į šalių interesus principais".

Tegai:
Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM), Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
"Beldžiasi į atidarytas duris". Maskva perspėja JAV apie didelę klaidą
Rusijos Federacijos taryba įvardijo tikrąją JAV pasitraukimo iš INF sutarties priežastį
Rusija yra pasirengusi aptarti konkrečias priemones moratoriumui INF patvirtinti
Kasinėjimo vieta netoli Žestianaja Gorka kaimo, kur tyrėjai rado apie 500 Latvijos baudžiamųjų pajėgų aukų kūnų, archyvinė nuotrauka

Pirmą kartą Rusijoje nacių vykdytas civilių žudymas buvo pripažintas genocidu

(atnaujinta 18:14 2020.10.27)
Pagal teismo sprendimą masinis žmonių naikinimas Žestianaja Gorka kaime buvo "dalis Vokietijos plano atsikratyti visų Sovietų Sąjungos civilių gyventojų"

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Soleckio rajono teismas antradienį pirmą kartą Rusijos teisminiuose procesuose teisiškai pripažino nacių vykdytas civilių žudynes genocidu — dėl 1942 metų žudynių Žestianaja Gorka Naugardo apskrityje, pranešė RIA Novosti.

"Nustatyti faktą, kuris turi teisinę reikšmę: pripažinti naujai nustatytus 1942–1943 metų nusikaltimus, kuriuos įvykdė "Tayl-kommandos" kariai prieš mažiausiai 2,6 tūkst. sovietų piliečių kaip karo nusikaltimus žmonijai, kaip etninių grupių genocidą", — paskelbė teisėja Marina Malyševa.

Pagal teismo sprendimą masinis žmonių naikinimas Žestianaja Gorka buvo "dalis Vokietijos plano atsikratyti visų Sovietų Sąjungos civilių gyventojų, išvarant gyventojus, siekiant kolonizuoti vokiečių išlaisvintą teritoriją".

Pasak RIA Novosti kalbintų istorikų, teismas, nors ir pavėluotas, turėtų tapti teisiniu kitų panašių tyrimų pagrindu, taip pat padėti aukų artimiesiems nustatyti jų teisinį statusą.

Baigiamojoje kalboje Naugardo srities prokuratūros civilinės teisės skyriaus vedėjas Vitalijus Novikovas pažymėjo, kad pagal Niurnbergo tribunolo chartiją karo nusikaltimai neturi senaties. Tuo tarpu, pasak jo, karo metu "sovietinių žmonių etninių grupių naikinimo" faktai anksčiau nebuvo oficialiai pripažinti.

"Prašau, kad "Tayl-kommandos" nusikaltimai, mažiausiai 2600 Žestianaja Gorka piliečių nužudymas, būtų pripažinti karo nusikaltimais žmonijai ir sovietinių žmonių tautinių bei etninių grupių genocidu, siekiant kolonizuoti vokiečių okupuotas žemes", — sakė Novikovas.

1942 metais Žestianaja Gorka kaime nacių baudėjai vykdė masines civilių gyventojų egzekucijas. Praėjusių metų pavasarį vykdant visos Rusijos projektą "Be senaties termino", paieškininkai ten rado daugiau nei 500 palaikų, tarp jų ir daug vaikų.

Anot prokuratūros, 1942 metais naciai sukūrė daugiau nei 20 žmonių "taylkommandą", skirtą civilių žudynėms, vadovaujamoms vokiečių ir austrų pareigūnų. Be kitų ten iš Latvijos SSR kilusių žmonių.

Žudynių organizatoriumi prokuratūra laiko vokiečių generolą Kurtą Herzogą, kurį 1947 metais sovietų karo tribunolas nuteisė 25 metams lagerių (jis mirė 1948 metais). Tuo pat metu žudynių vykdytojai niekada nebuvo teisiami.

1942–1943 metais Žestianaja Gorka kaime "Tayl-kommanda" sistemingai vykdė masines civilių ir Raudonosios armijos kalinių egzekucijas — per šį laiką, anot prokuratūros, jos aukomis tapo mažiausiai 2,6 tūkst. žmonių.

Kaip paaiškėjo tiriant daugiau kaip 500 šiose vietose rastų kaulų liekanų, tarp žuvusiųjų buvo 188 vaikai, jauniausiam iš jų buvo tik penkeri metai. Žmonės buvo nužudyti šūviais į galvą, bukais ir kirastiniais smūgiais, dažnai keliais.

Šiuo atžvilgiu prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis pažymėjo, kad nepaisant didžiulių TSRS nuostolių kare, genocido faktas tarptautiniu mastu buvo pripažintas tik žydų, romų ir serbų atžvilgiu. Tuo tarpu, pasak RF gynybos ministerijos, Sovietų Sąjunga neteko 27 milijonų žmonių.

Tegai:
genocidas, TSRS, Rusija
Dar šia tema
"Tigrų" tramdytojas: kieno tankai kėlė vokiečiams siaubą viso karo metu
JAV žiniasklaida susiejo TSRS pergalę Kursko mūšyje su sąjungininkų pagalba
Latvių esesininkai po karo susivienijo į "miško brolių" gaujas
Rusijos pilietis ir buvęs sovietų karininkas Jurijus Melis

Melio advokatas paprašė Lietuvos apeliacinio teismo sušvelninti areštą ginamajam

(atnaujinta 12:26 2020.10.28)
Gynyba ragina atsižvelgti į tai, kad dėl koronaviruso teismo procesas ir sprendimų priėmimas užtruko, ir neaišku, kaip ilgai tai tęsis

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininko Jurijaus Melio advokatas Lietuvoje Ryšardas Burda kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu sušvelninti kardomąją priemonę savo ginamojo atžvilgiu. Apie tai praneša "Express-nedelia".

Melis buvo sulaikytas 2014 metais. Praėjusių metų kovą jis buvo nuteistas septyneriems metams byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje.

"Šiame prašyme neturime konkretaus pasiūlymo, kokia kardomąja priemone pakeisti. Prašome ją pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys — dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai", — pareiškė Burda.

Advokatą palaikė ir gynėja Galina Kardanovskaja, atstovaujanti Melio interesams. Anot jos, ginamasis yra visiškai finansiškai aprūpintas ir galėtų gyventi viešbutyje, o jo buvimas teisme būtų užtikrintas.

Gynyba paragino teismą atsižvelgti į tai, kad dėl situacijos su koronaviruso pandemija bylos nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas jau užsitęsė. Be to, neaišku, kaip ilgai tai tęsis.

Tuo tarpu prokurorė Daiva Skorupskaite-Lisauskienė prašo Lietuvos apeliacinio teismo netenkinti advokatų prašymo. Ji mano, kad kaltinamasis buvo uždarytas į areštinę, nes yra "pagrįsta nuomonė", kad jis neva gali slapstytis arba pabėgti iš teismo.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos pusė be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis, Lietuva, Rusija
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti skundus dėl sausio 13-osios įvykių bylos
Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė nušalinti teisėją nuo Sausio 13 bylos  
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"