Pskovas, archyvinė nuotrauka

"Negyvo asilo ausys": Pskove įvertino Estijos teritorines pretenzijas

(atnaujinta 18:26 2020.02.05)
Anksčiau Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad su ta TSRS sudaryta Tartu taikos sutartis tebegalioja

VILNIUS, vasario 5 — Sputnik. Pskovo srities gubernatorius Michailas Vedernikovas įvertino Estijos teritorines pretenzijas TV kanalo "Rusija 24" eteryje.

"Ši istorija nėra nauja. Tokie pareiškimai skamba beveik kiekvienais metais. Pskovo krašto gyventojai priimta tai su ironija ir kaip progą prisiminti frazę apie negyvo asilo ausis", — sakė jis.

Gubernatorius mano, kad tokių teiginių autoriai "prastai išmano istoriją".

"Tai mūsų rusiški miestai ir bet kokie teritorinės pretenzijos skamba beprotiškai ir kvailai, kaip pavyzdžiui, Slovėnija reikalautų Italijos grąžinti Veneciją. Prasmė beveik tokia pati", — sakė jis.

Anot Vedernikovo, edukacinis vizitas į Pskovo sritį, įskaitant apsilankymą prie paminklo Aleksandrui Nevskiui, gali būti "naudingas ir blaivinantis".

Politikas pažymėjo, kad daugelis estų į Pskovo kraštą atvyksta kaip turistai.

"Mums svetimo nereikia, bet ir savo neatiduosime", — teigė gubernatorius.

Anksčiau Kaljulaid pareiškė, kad Tartu taikos sutartis "buvo, yra ir liks Estijos valstybės gimimo liudijimu", kad ji galioja ir kad Estija savo noru nestojo į Tarybų Sąjungą.

Kaljulaid šį teiginį paaiškino tuo, kad Estija tariamai savanoriškai neįstojo į TSRS, o sovietinis laikotarpis buvo "okupacija".

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid žodžius, kad 1920 metų Tartu taikos sutartis tebegalioja.

Ji pažymėjo, kad tokie pareiškimai rodo, kad šiuos pareiškimus teikiančių šalių politinis elitas turi "problemų ne su praeitimi, o su ateitimi". Be to, pasak oficialios užsienio reikalų ministerijos atstovės, Estijos valdžia tiesiog neturi "neturi kuo pritraukti rinkėjus".

Teritorinės Estijos konservatorių pretenzijos Rusijos Federacijai

Poluasas yra Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE), kuri nepritaria sienos sutarties ratifikavimui, vadovo pavaduotojas. Pasak partijos atstovų, šis dokumentas dalį "Estijos teritorijos" suteikia Rusijos Federacijai. Visų pirma teritoriją už Narvos ir Pečiorų dalį.

Pagal Tartu taikos sutartį, pasirašytą tarp Sovietų Rusijos ir Estijos 1920 metais, dalis Rusijos žemių — Ivangorodas su gretima teritorija (dabar Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas) — atiteko Estijai. Tačiau Estijai tapus TSRS dalimi, dokumentas prarado savo galią.

Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Tartu sutartį laiko istoriniu dokumentu, neturinčiu teisinės galios. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažymėjo, kad Estijos teritoriniai reikalavimai Rusijos atžvilgiu yra visiškai nepriimtini. Jos nuomone, tokie pareiškimai rodo kai kurių Estijos politikų norą sugadinti bet kokią teigiamą dvišalių santykių apraišką.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pažymėjo, kad Estijos valdžia, ragindama atsisakyti Rusijos ir Estijos pasienio sutarties, rodo "politinį trumparegiškumą".

Tegai:
Rusija, Estija
Dar šia tema
Politologas: Estija, kitaip nei Latvija, supranta savo vietą pasaulyje
Politologas: Estija pasisako kaip "antirusiškos kampanijos frontininkė"
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Udalcovas

Buvęs RF ambasadorius papasakojo apie tautiečių problemas Lietuvoje

(atnaujinta 21:32 2021.02.24)
Diplomatas papasakojo, kaip jis asmeniškai sureagavo į paminklo išniekinimo Žiežmaruose istoriją ir apie tai, ką padarė vietinė valdžia

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad žinojimas apie rusakalbių problemas Lietuvoje padės jas išspręsti.

Apie tai jis pasakė per internetinę konferenciją, kurios metu buvo pristatyta ataskaita apie rusų ir tautiečių padėties užsienyje analizę, atskleidžiant jų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių pažeidimo faktus praėjusiais metais.

Udalcovas priminė, kad buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje, ir ne iš nuogirdų žino, su kokiomis situacijomis tautiečiai susiduria Baltijos šalyse.

"Tautiečių problema — ne tik kalėjime esančių, persekiojamų asmenų apsauga, čia daugybė veiksnių, kurie vienu ar kitu būdu daro įtaką, kaip mūsų žmonės jaučiasi ten. Ataskaitoje tai labai kvalifikuotai pavaizduota. Man atrodo, kad šie aspektai taip pat reikalauja labai rimtos analizės ir tinkamos reakcijos", — sakė jis.

Buvęs ambasadorius priminė apie paminklo sovietų kariams Žiežmariuose išniekinimą, įvykusį praėjusių metų rugsėjį. Tada vandalai išpylė raudonus dažus ir užrašė įžeidžiamus užrašus ant Raudonosios armijos karių paminklo vietinėse kapinėse. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl memorialo išniekinimo.

"Mes atvykome ten kitą dieną, aš, kaip ambasadorius. Mes padarėme labai griežtą pareiškimą. Aš pakviečiau seniūną. Atėjau prie šio paminklo. Aš jam pasakojau, kaip mes reaguosime. Pranešiau jam, kad RF Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio paminklo išniekinimo. Tai jam sukėlė įspūdį. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad miesto valdžia ėmėsi remonto ir per dvi savaites suremontavo šį paminklą. Aš atvykau, kai tai buvo padaryta, apžiūrėjau — jau buvo padorios, normalios būklės", — pasakojo Udalcovas.

Šalia kario su vėliava, stovinčio ant postamento, paminklo yra masinė kapavietė. Išlaisvinant miestą čia buvo nužudyta ir palaidota daugiau nei 920 raudonarmiečių, tačiau ne visi vardai žinomi. 2002 metais laidojimo vieta buvo atkurta Rusijos lėšomis.

Taip pat Udalcovas priminė požiūrį į rusą Jurijų Melį, kuris Lietuvoje kali dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia nerimauja dėl to, kad Rusijos Federacijos tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš teisėjus ir prokurorus.

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo bylą dėl karinių kapinių Lietuvoje išniekinimo
Latvijoje iš memorialo sovietų kariams pavogta patranka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (kairėje) ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (dešinėje)

Peskovas atskleidė, kodėl Putinas buvo be kepurės spaudžiant dideliam šalčiui

(atnaujinta 21:23 2021.02.24)
Dieną anksčiau, Tėvynės gynėjo dienos proga, Rusijos vadovas atvyko į Aleksandro sodą pagerbti karių atminimo

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori dalyvauti reikšminguose renginiuose be galvos apdangalo — jo sveikata gera, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, aiškindamas Putino pasirodymą be kepurės vainikų padėjimo ceremonijoje Tėvynės gynėjo dieną, vasario 23 dieną.

Putinas antradienį padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos, pagerbdamas žuvusių karių atminimą. Nepaisant šalnų, valstybės vadovas buvo be kepurės.

"Mes tikrai pranešime valstybės vadovui apie jūsų susirūpinimą. Mus tikrai labai paliečia jūsų rūpestis jo sveikata. Bet jūs žinote, kad jo sveikata yra gera. Ir taip, deja, nepaisant šalnų, jis dažniausiai ypač tokiomis jaudinamomis iškilmingomis akimirkomis vis tiek nori būti be galvos apdangalo", — sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl valstybės vadovas buvo be galvos apdangalo, kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio.

Į Aleksandro sodą valstybės vadovas tradiciškai atvyksta vasario 23 dieną, kai Rusija švenčia Tėvynės gynėjo dieną.

Tegai:
Tėvynės gynėjo diena, šalčiai, Rusija, Vladimiras Putinas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą

(atnaujinta 08:55 2021.02.26)
Lietuvos vadovas priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik formuojant visuotinį imunitetą, bet ir efektyviai kovojant su naujomis viruso mutacijomis

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuva kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje, praneša Prezidentūra.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje vakcinų gamybos ir tiekimo iššūkiams spręsti.

"Lietuva kartu su kitomis bendramintėmis valstybėmis siūlo kurti palankias sąlygas Europos gamintojams plėsti esamus ir kurti naujus vakcinų gamybos pajėgumus ES rinkoje. Galima pasitelkti įvairias priemones: plečiant privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą, skatinant inovacijas, stiprinant tiekimo grandines, teikiant finansinę paramą", — teigė prezidentas.

Nausėda priminė, kad vakcinų gamybos apimčių augimas būtinas ne tik įgyvendinant bendrą ES tikslą suformuoti visuotinį imunitetą dar vasarą, bet ir efektyviai kovoti su naujomis viruso mutacijomis, plintančiomis Europoje.

Pasak prezidento, turime siekti, kad Lietuvoje kurtųsi naujos gamybos įmonės ir tyrimų centrai, o Lietuvos įmonės ir gyvybės mokslo centrai būtų integruoti į Europos vaistų bei vakcinų kūrimo, gamybos ir tiekimo grandines.

Taip pat pažymima, kad sesijos metu buvo pritarta Europos Komisijos pastangoms sukurti mechanizmą, kad ES vakcinos taptų prieinamos trečiosioms šalims, ypač ES Rytų partnerystės valstybėms.

ES vadovai pabrėžė būtinybę išlaikyti bendrą rinką, sukuriant vadinamuosius žaliuosius koridorius greitam prekių pristatymui, ir apsikeitė nuomonėmis dėl ES skiepų paso sukūrimo.

"Paso įvedimas ne tik paskatintų bendrosios rinkos efektyvesnį funkcionavimą, bet ir prisidėtų prie tarptautinių ryšių plėtojimo", — teigė prezidentas.

Šiuo metu Lietuvoje baigės medicinos darbuotojų skiepijimas. Lietuva ne kartą kėlė klausimą dėl Europos vakcinų gamybos ir pristatymo laiko išplėtimo, ragindama gamintojus paspartinti tempą.

Anksčiau vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 1 dienos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, mirė 3209. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių buvo visiškai paskiepyti.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Gitanas Nausėda, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Pfizer" ir "BioNTech" pradeda trečiosios COVID-19 vakcinos dozės tyrimus
Kultūros bei meno sektoriaus atstovai raginami aktyviai testuotis dėl COVID-19
SAM: atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka