Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Vertėjai atskleidė savo darbo su Putinu niuansus

(atnaujinta 10:09 2020.02.17)
Ekspertai prisiminė, kokios klaidos buvo padarytos derybose ir su kokiais sunkumais susiduria darbe su Putinu

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerijos vertėjai papasakojo apie savo darbą su prezidentu Vladimiru Putinu. Jų interviu buvo parodytas "Rossija 1" laidoje "Maskva, Kremlius, Putinas".

Laidoje buvo atskleista, kad visos aukščiausiojo lygio derybos dažniausiai vyksta "visiškai slaptai": šių duomenų vertėjai neatskleidžia net artimiausiems žmonėms.

"Ne, žinoma. Tai iš esmės yra įslaptinta informacija, jos negalima niekam atskleisti", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Lingvistinės paramos departamento patarėjas Aleksejus Sadykovas.

Interviu vertėjai teigė, kad kartais daro klaidų.

"Atsitiktinai dėl nuovargio susipainiojau ir įvardijau netinkamą šalį. Jis (Putinas — Sputnik) kreipėsi į mane, griežtai sakydamas: "Atidžiai klausyk manęs", — sakė Sadykovas.

Vertėjas taip pat prisiminė žodžius, kuriuos sunku išversti nepatyrusiems specialistams.

"Jis (Vladimiras Putinas — Sputnik) sakė: "Mes nestovėsime išsiskėtę". Buvau pradedantysis vertėjas, žiūrėjau reportažą per televizorių, tada pagalvojau: "Viešpatie, ačiū Dievui, man nereikėjo to versti". Tuomet, prieš 10 metų, man tai atrodė labai, labai sunku. Tai ir dabar sunku", — pripažino Sadykovas.

Vertėjas kaip pavyzdį paminėjo dar vieną atvejį, kai Rusijos prezidentas pasakė "laisvai!" Sankt Peterburgo ekonomikos forume 2017 metais.

"Tai buvo visiškai netikėtas momentas. Niekas negalėjo to numatyti. Ir, pažodžiui, per pusę sekundės, man kilo galvoje teisingas pasirinkimas. Vėliau aš patikrinau žodyną, ir tai būtent vertimo spėjimas. Kadangi tada aš neatsiminiau šio termino, tai karinis terminas", — sakė Sadykovas.

Frazė "Donbasas nevažiuoja tuščias" (versta pažodžiui iš rusų kalbos — Sputnik) taip pat ilgą laiką buvo aptariama vertėjų bendruomenėje. Galiausiai ekspertai sugalvojo, kaip išsisukti iš šios situacijos. "Kažkas tokio: Donbasas nekalba nesąmonių", — sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Lingvistinės paramos departamento trečioji sekretorė Natalija Krasavina.

Sadykovas taip pat atskleidė telefoninių pokalbių, vykusių Minsko formatu Donbaso klausimais su buvusiu Ukrainos prezidentu Petru Porošenka, detales.

"Telefoninių pokalbių metu Minsko formatu labiau norėta vartoti anglų kalbą. Tada mes įtraukėme į darbą anglų kalbos vertėją", — paaiškino patarėjas.

Tačiau nepaisant sunkumų, svarbiausia yra tęsti darbą, pridūrė antrasis Rusijos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Sergejus Čudinovas.

"Kartais tu tiesiog blogai išgirsti. Svarbiausia yra suprasti, kad tai nėra pasaulio pabaiga", — padarė išvadą Čudinovas.

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas
Žurnalistė Marija Butina pikete prie Latvijos ambasados ​​Maskvoje, 2021 m. sausio 26 d.

Višinskis ir Butina piketavo prie Latvijos ambasados ​​prieš žiniasklaidos priespaudą

(atnaujinta 11:52 2021.01.26)
Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, plakatas su užrašu "Aukšto saugumo žodžio laisvės zona"

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. ŽTK narys, "Rossija segodnia" žiniasklaidos grupės vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir iš Amerikos kalėjimo paleista rusė, Visuomenės rūmų narė Marija Butina netoli Latvijos ambasados ​​Maskvoje surengė piketus prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojų persekiojimą Latvijoje ir apskritai Baltijos šalyse, pranešė RIA Novosti.

© Sputnik
"Raginu užstoti tautiečius" — Butina pikete prie Latvijos ambasados

Butinos rankose, simboliškai surakintose antrankiais, yra plakatas su užrašu "Aukšto saugumo lygio žodžio laisvės zona". Savo ruožtu Višinskis ragina nutraukti žurnalistų persekiojimą.

"Deja, man vėl teko užsidėti antrankius. Tai paskutinis dalykas, kurį norėčiau padaryti, bet kitaip negaliu. Tai yra solidarumo veiksmas su mūsų tautiečiais, Latvijos žurnalistais, kurie dabar persekiojami už alternatyvų požiūrį, už bendradarbiavimą su Rusijos žiniasklaida", — sakė Butina.

Tai, kas vyksta Latvijoje, visuomenininkė pavadino žodžio laisvės ir visuotinių vertybių persekiojimu.

"Latvijoje šiurkščiai pažeidžiamos ne tik kolegų žurnalistų, bet ir tautiečių teisės <...> Jie pažeidžia pagrindinę žurnalisto taisyklę — galimybę pasirinkti redakciją, kuri atitiktų jo vidinius įsitikinimus <...> Tai, kad Latvijoje manipuliuojama tokiomis sąvokomis, kaip Europos sankcijos, užfiksavome ne tik mes, ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir organizacija, kurią vargu ar galima įtarti užuojauta mūsų šaliai, organizacija "Žurnalistai be sienų", — pažymėjo Višinskis.

2020 metų gruodį rusakalbiai Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Член Совета по правам человека при президенте РФ, исполнительный директор медиагруппы Россия Сегодня Кирилл Вышинский в одиночном пикете у посольства Латвии в Москве, 26 января 2021 года
© Sputnik / Евгений Биятов
Kirilas Višinskis

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu.

Rusijos Federacijos diplomatinė žinyba pažymėjo, kad sankcijos yra asmeninio pobūdžio, susijusios su MIA "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, ir negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.

Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Rusija, Latvija
Korporacijos Rostech stendas

Rusija pareiškė apie naujos kartos naikintuvo-perėmėjo sukūrimą

(atnaujinta 00:25 2021.01.26)
Šiuo metu perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Rusijos valstybinė korporacija "Rostech" pranešė apie naujos kartos naikintuvų-perėmėjų kūrimo pradžią, praneša RIA Novosti.

"Perspektyvaus tolimojo perėmimo aviacijos komplekso su sąlyginiu ženklinimu MiG-41 projektas yra bandomųjų konstravimo darbų etape", — pridūrė bendrovė.

Bandomieji konstravimo darbai baigiami prototipo sukūrimu.

Anksčiau Rusijos orlaivių statybų korporacija "MiG" pareiškė, kad MiG-41, kuris kuriamas siekiant pakeisti perėmėją MiG-31, galės atlikti misijas kosmose.

Buvo pažymėta, kad jis taps "absoliučiai nauju lėktuvu", o ne giliu pirmtako modernizavimu. MiG-41 bus įdiegtos visiškai naujos technologijos darbui Arktyje, o ateityje jis galės atlikti užduotis be piloto.

Amerikiečių žurnalas "Military Watch" pernai prognozavo, kokie gali būti ateities Rusijos koviniai lėktuvai. Visų pirma apie MiG-41 buvo pranešta, kad jis sujungs MiG-25 ir MiG-31 perėmėjų bei naujos kartos technologijų pranašumus. Tokiu būdu, pažymėjo leidinys, MiG-41 galės kelti grėsmę priešo palydovams.

Tegai:
Rusija
Dar šia tema
Į tarnybos vietą. Paskelbtas Rusijos penktos kartos naikintuvo Su-57 vaizdo įrašas
Rusijos naikintuvai "užkariavo" Japoniją
Rusijos naikintuvas Su-57 užkariauja pasaulį. Kas toliau?

Vilnius paminėjo savo 698-ąjį gimtadienį šviesų šou video

(atnaujinta 12:27 2021.01.26)
Lietuvos sostinė šventės proga paskendo šviesose: nušvito Gedimino pilis bei Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo tiltai, TV bokštas "šoko" pagal lietuviškas dainas, o ant Rotušės pasirodė įspūdingo dydžio šviesos projekcija su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava

Sausio 25 dieną Vilnius minėjo savo 698-ąjį gimtadienį. Kadangi šalyje šiuo metu galioja karantinas dėl koronaviruso pandemijos, Vilniaus savivaldybė nusprendė atsisakyti prašmatnių šventinių renginių ir parengė saugių, smagių pramogų mieste.

День рождения Вильнюса
© Sputnik / Владислав Адамовский

Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Taip pat nušvito keturi Vilniaus tiltai: Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo.

Be to, buvo galima išvysti, kaip TV bokštas kas valandą "šoka" pagal populiarias lietuviškas dainas.

Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją — jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet dėl karantino ribojimų ceremonijos nebuvo, tačiau sausio 24–25 d. tamsiu paros metu ant Rotušės fasado praeiviai išvydo įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.

Šventės akimirkomis Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo vaizdo įraše, kuris paskelbtas savivaldybės Youtube kanale.

Tegai:
vaizdo įrašas, Vilniaus gimtadienis, šventė, Lietuva, Vilnius