Krymas, archyvinė nuotrauka

Kryme pagrįsta, kad sąvoka "pusiasalio okupacija" yra klaidinga

(atnaujinta 10:25 2020.03.16)
Molochovas priminė, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis valstybės perversmas ir nebuvo teisėtos valdžios, todėl Krymas pasinaudojo teise į savigyną, kurdamas gynybines pajėgas

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Prieštaraudamos tarptautinės teisės principams, Vakarų šalys ir toliau laikosi tezių apie Krymo "okupaciją" ir "aneksiją" ir taip rodo nepagarbą vietos gyventojams, sakė Aleksandras Molochovas, Krymo nuolatinės atstovybės prie Rusijos prezidento darbo grupės tarptautiniais teisiniais klausimais vadovas, rašo RIA Novosti.

Sevastopolis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Константин Михальчевский

Jis pabrėžė, kad 2014 metų Krymo referendumas buvo teisėtas ir pagrįstas, ir kaip įrodymą pateikė daugybę argumentų.

Pirmiausia, Molochovas priminė, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis valstybės perversmas ir nebuvo teisėtos valdžios, todėl Krymas pasinaudojo teise į savigyną, kurdamas gynybines pajėgas. Po to Krymo parlamentas kreipėsi į Rusijos prezidentą prašydamas pagalbos užtikrinant taiką ir ramybę pusiasalio teritorijoje, kurioje tuo metu pagal dvišales Rusijos ir Ukrainos tarptautines sutartis buvo įsikūręs Juodosios jūros laivyno kontingentas.

"Kryme buvo surengtas referendumas, kuriame buvo patvirtintas atsiskyrimas nuo Ukrainos ir valstybės nepriklausomybės paskelbimas teisėto atstovaujamojo organo — Krymo autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos — vardu. Po to nepriklausoma Krymo valstybė vėl susivienijo su Rusija pagal Krymo gyventojų valią, kas iš esmės atmeta aneksijos ir okupacijos sąvokas, apie kurias Vakarų šalių žmonės mėgsta kalbėti", — sakė Molochovas.

Be to, kaip pabrėžė agentūros pašnekovas, JT Tarptautinis teismas Kosovo byloje pateikė nedviprasmišką atsakymą, kad laikinasis savivaldos institucijų vienašalis nepriklausomybės paskelbimas nepažeidžia jokių tarptautinės teisės normų, kuriose nepriklausomybė nėra draudžiama.

"Taigi, 2014 metų kovo 16 dieną Kryme ir Sevastopolyje surengtas referendumas, per kurį pusiasalio gyventojai savarankiškai nustatė savo likimą demokratiniais pagrindais, vyko teisėtai ir turėtų būti pripažintas užsienio valstybių", — padarė išvadą darbo grupės vadovas. 

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo 16 dieną ten surengto referendumo, kuriame 96,77 % Krymo rinkėjų ir 95,6 % Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainos perversmo, įvykusio 2014 metų vasario mėnesį.

Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Rusijos prezidento, Krymo klausimas yra "visiškai uždarytas".

Tegai:
referendumas, Krymas
Dar šia tema
Krymas atsakė į ES pretenzijas dėl tilto
Kryme naujos sankcijos aiškinamos sumaištimi Europos Sąjungoje
Politologas: Didžioji Britanija nepripažįsta Krymo statuso iš arogancijos
Ukraina sugalvojo būdą surengti "vietos rinkimus" Kryme
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Udalcovas

Buvęs RF ambasadorius papasakojo apie tautiečių problemas Lietuvoje

(atnaujinta 21:32 2021.02.24)
Diplomatas papasakojo, kaip jis asmeniškai sureagavo į paminklo išniekinimo Žiežmaruose istoriją ir apie tai, ką padarė vietinė valdžia

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad žinojimas apie rusakalbių problemas Lietuvoje padės jas išspręsti.

Apie tai jis pasakė per internetinę konferenciją, kurios metu buvo pristatyta ataskaita apie rusų ir tautiečių padėties užsienyje analizę, atskleidžiant jų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių pažeidimo faktus praėjusiais metais.

Udalcovas priminė, kad buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje, ir ne iš nuogirdų žino, su kokiomis situacijomis tautiečiai susiduria Baltijos šalyse.

"Tautiečių problema — ne tik kalėjime esančių, persekiojamų asmenų apsauga, čia daugybė veiksnių, kurie vienu ar kitu būdu daro įtaką, kaip mūsų žmonės jaučiasi ten. Ataskaitoje tai labai kvalifikuotai pavaizduota. Man atrodo, kad šie aspektai taip pat reikalauja labai rimtos analizės ir tinkamos reakcijos", — sakė jis.

Buvęs ambasadorius priminė apie paminklo sovietų kariams Žiežmariuose išniekinimą, įvykusį praėjusių metų rugsėjį. Tada vandalai išpylė raudonus dažus ir užrašė įžeidžiamus užrašus ant Raudonosios armijos karių paminklo vietinėse kapinėse. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl memorialo išniekinimo.

"Mes atvykome ten kitą dieną, aš, kaip ambasadorius. Mes padarėme labai griežtą pareiškimą. Aš pakviečiau seniūną. Atėjau prie šio paminklo. Aš jam pasakojau, kaip mes reaguosime. Pranešiau jam, kad RF Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio paminklo išniekinimo. Tai jam sukėlė įspūdį. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad miesto valdžia ėmėsi remonto ir per dvi savaites suremontavo šį paminklą. Aš atvykau, kai tai buvo padaryta, apžiūrėjau — jau buvo padorios, normalios būklės", — pasakojo Udalcovas.

Šalia kario su vėliava, stovinčio ant postamento, paminklo yra masinė kapavietė. Išlaisvinant miestą čia buvo nužudyta ir palaidota daugiau nei 920 raudonarmiečių, tačiau ne visi vardai žinomi. 2002 metais laidojimo vieta buvo atkurta Rusijos lėšomis.

Taip pat Udalcovas priminė požiūrį į rusą Jurijų Melį, kuris Lietuvoje kali dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia nerimauja dėl to, kad Rusijos Federacijos tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš teisėjus ir prokurorus.

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo bylą dėl karinių kapinių Lietuvoje išniekinimo
Latvijoje iš memorialo sovietų kariams pavogta patranka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (kairėje) ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (dešinėje)

Peskovas atskleidė, kodėl Putinas buvo be kepurės spaudžiant dideliam šalčiui

(atnaujinta 21:23 2021.02.24)
Dieną anksčiau, Tėvynės gynėjo dienos proga, Rusijos vadovas atvyko į Aleksandro sodą pagerbti karių atminimo

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori dalyvauti reikšminguose renginiuose be galvos apdangalo — jo sveikata gera, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, aiškindamas Putino pasirodymą be kepurės vainikų padėjimo ceremonijoje Tėvynės gynėjo dieną, vasario 23 dieną.

Putinas antradienį padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos, pagerbdamas žuvusių karių atminimą. Nepaisant šalnų, valstybės vadovas buvo be kepurės.

"Mes tikrai pranešime valstybės vadovui apie jūsų susirūpinimą. Mus tikrai labai paliečia jūsų rūpestis jo sveikata. Bet jūs žinote, kad jo sveikata yra gera. Ir taip, deja, nepaisant šalnų, jis dažniausiai ypač tokiomis jaudinamomis iškilmingomis akimirkomis vis tiek nori būti be galvos apdangalo", — sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl valstybės vadovas buvo be galvos apdangalo, kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio.

Į Aleksandro sodą valstybės vadovas tradiciškai atvyksta vasario 23 dieną, kai Rusija švenčia Tėvynės gynėjo dieną.

Tegai:
Tėvynės gynėjo diena, šalčiai, Rusija, Vladimiras Putinas
Kelias

Žuvusių pėsčiųjų statistika: pernai šalies keliuose mirė 51 žmogus

(atnaujinta 17:40 2021.02.25)
Rudens ir žiemos mėnesiais pėstiesiems dažniau tenka eiti tamsoje ar prieblandoje, o dėl lietaus, sniego ir šalčio ilgėja automobilio stabdymo kelias, vairuotojui ne tik sunkiau pamatyti pėsčiąjį, bet ir laiku sustabdyti automobilį

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Atnaujinta žuvusių Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose pėsčiųjų statistika, rašo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus fiksuojamas mažesnis žuvusių pėsčiųjų skaičius (2019 metais sumažėjo 16,9 proc. (palyginus su 2018 metais), o 2020 metais — 13,6 proc. (palyginus su 2019 metais), tačiau žuvusiam eismo įvykiuose pėsčiajam būdingi tie patys bruožai ir eismo įvykio aplinkybės. Pėstieji ir toliau išlieka pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė. 

Tai dažniausiai būna 61 metų ir vyresnio amžiaus vyras be šviesą atspindinčių elementų, ėjęs neapšviestu užmiesčio keliu rudenį ar žiemą, tamsiu paros metu, penktadienį, nuo 18:00 iki 21:00 valandos. Šis žuvusio pėsčiojo paveikslas atnaujintas įvertinus 2018–2020 metų statistinius eismo įvykių duomenis.

"Per ketverius metus statistinio žuvusio pėsčiojo valstybinės reikšmės keliuose paveikslas iš esmės nepakito. 2020 m. net 31 proc. visų valstybinės reikšmės keliuose žuvusių pėsčiųjų sudarė 71 m. ir vyresnio amžiaus senjorai, todėl norime paraginti artimuosius pasirūpinti savo vyresnio amžiaus tėvais ar seneliais, parūpinant jiems šviesą atspindinčias priemones", — sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.  

Pagal anksčiau atliktos 2013–2017 metų eismo įvykių analizės duomenis, minėtu laikotarpiu žuvęs statistinis pėsčiasis dažniau buvo neblaivus. 2018–2020 metų tendencija — žuvęs pėsčiasis dažniau buvo blaivus.  

Karantinas Palangoje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Rudens ir žiemos mėnesiais pėstiesiems dažniau tenka eiti tamsoje ar prieblandoje, o dėl lietaus, sniego ir šalčio ilgėja automobilio stabdymo kelias, vairuotojui ne tik sunkiau pamatyti pėsčiąjį, bet ir laiku sustabdyti automobilį.

Taip pat šiuo metu dėl kelkraščiuose susikaupusio gausaus sniego ir dėl kai kur susiaurėjusios važiuojamosios dalies, užmiesčio kelių kelkraščiais einantiems pėstiesiems reikia būti ypač atidiems, būtinai eiti prieš transporto eismą, su savimi turėti šviečiantį žibintuvėlį ar pritvirtintą atšvaitą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. 

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 metais visuose Lietuvos keliuose iš 51 žuvusio pėsčiojo 36 žuvo tamsiuoju paros metu, tai sudaro 71 proc. visų žuvusių pėsčiųjų.  

Tegai:
keliai, Lietuva, Automobilių kelių direkcija