Rašytojas Eduardas Limonovas, archyvinė nuotrauka

Mirė rašytojas Eduardas Limonovas

(atnaujinta 20:06 2020.03.17)
Rašytojui buvo 77 metai, spalio mėnesį jis buvo paguldytas į ligoninę dėl sveikatos problemų

VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. Mirė rašytojas ir politikas Eduardas Limonovas, praneša RIA Novosti su nuoroda į "Telegram" kanale paskelbtą Valstybės Dūmos deputato Sergejaus Šargunovo pranešimą.

Aleksejus Leonovas, pirmųjų kosmonautų būrio narys, ir Jurijaus Gagarino našlė Valentina, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Родионов

Jam buvo 77 metai, spalį jis buvo paguldytas į ligoninę dėl sveikatos problemų.

Limonovas rašė prozą, poeziją ir filosofines esė. Vienas geriausių jo kūrinių — romanas "Tai aš, Edička".

Rašytojas gimė Dzeržinske 1943 metais. Nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio iki TSRS žlugimo gyveno JAV. Grįžęs į Rusiją, jis vadovavo politinei veiklai.

Tegai:
Rusija, rašytojas, mirtis
Dar šia tema
Mirė Vytauto Landsbergio žmona Gražina
Maskvoje vaikas kelias dienas praleido bute su mirusia mama
Maskvos Šeremetjevo oro uostas

Viename Rusijos oro uostų rastas krepšys su padidėjusia fonine radiacija

(atnaujinta 09:14 2020.11.30)
Budėjimo tarnybų duomenimis, personalui ir keleiviams jokios grėsmės nėra, evakuacijos neprireikė. Atliekami papildomi matavimai

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Krepšys su padidėjusia fonine radiacija tikrina Maskvos Šeremetjevo oro uoste, pranešė RIA Novosti avarinių tarnybų atstovas.

Pasak jo, rūšiuojant bagažą, apsaugos jutikliai viename iš krepšių užfiksavo radiacijos fono pokyčius. Budėjimo tarnybos patalpino jį į specializuotą patalpą.

"Grėsmės personalui, keleiviams ir bagažui nėra. Oro uostas veikia įprastu rėžimu, evakuacija nevykdoma. Specialiosios tarnybos vykdo radiacijos tyrimus ir papildomus matavimus", — sakė agentūros šaltinis.

Ekspertai taip pat kreipėsi į "Radon" dėl galimo krepšio utilizavimo, jei būtų patvirtintas radiacijos fono pasikeitimas.

Tegai:
radiacija, oro uostas, Maskva, Rusija
Vokiečių karinė technika netoli Oriolo miesto, archyvinė nuotruka

FSB pasakojo, kokius nusikaltimus buvo pakarti nacių sadistai Oriolo srityje

(atnaujinta 15:17 2020.11.29)
Rusijos teisėsauga ir istorikai projekto "Be senaties termino" metu atskleidė daugybę nacių nusikaltimų prieš TSRS civilius gyventojus

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo metu karo lauko tribunolo Orilio srityje nuosprendžiu buvo pakarti trys vokiečių Vermachto kareiviai, kurie sadistiškai žudė vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones.

Adolfas Hitleris, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Фонд РИА Новости

Apie tai liudija išslaptintas dokumentas, kurį RIA Novosti pateikė Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) departamentas Omsko srityje, kur saugomi karinės kontržvalgybos "SMERŠ" archyviniai dokumentai.

Kalboma apie 1943 metų spalio 7 dienos pranešimą, kurį Centrinio fronto "SMERŠ" skyriaus viršininkas generolas majoras Aleksandras Vadis atsiuntė to paties fronto politinio skyriaus viršininkui generolui majorui Sergejui Galadževui.

Jame Vadis nurodo, kad 1943 metų rugsėjo 24 dieną, Sovietų kariuomenei išlaisvinus Oriolo srities Klimovskio apygardą, 48-osios armijos daliniai suėmė tris vokiečius: vyriausiąjį kapralą Josephą Švarcingerį, kapralą Gansą Rimą ir kapralą Vilgelmą Odiniusą.

"Atvežtus <...> į kaimą Novij Ropsk  Švarzingerį, Rimą ir Odiniusą atpažino vietos gyventojai, kaip 1943 m. rugsėjo 23 d. Vokiečių įvykdytų masinės civilių mirties bausmės ir kankinimų Setnikų miške dalyvius", — rašė Vadis. Po liudininkų apklausos visi trys buvo suimti.

Tyrimas nustatė, kad 1943 metų rugsėjo 23 dieną besitraukiantys vokiečių daliniai apsupo Setnikų mišką iš trijų pusių ir pradėjo masiškai naikinti ten besislapstančius Novij ir Starij Ropsk kaimų gyventojus.

"Vykdydami tarybinių piliečių sušaudymą, vokiečių karininkai ir kareiviai durstė žmones durtuvais ir peiliais, badė akis ir pan. Iš viso tą dieną vokiečiai sunaikino 200 žmonių, tame tarpe vaikus ir pagyvenusius žmones", — pranešė "SMERŠ" generolas.

Vokiečių vadovybė paliko Švarcingerį, Rimą ir Odiniusą tarp grupių, ginančių pagrindinių Vermachto pajėgų atsitraukimą. Jie turėjo sprogdinti tiltus, minuoti kelius, deginti kaimus ir žudyti civilius. 

Visi trys naciai dalyvavo žiauriose egzekucijose Setnikuose. Prie bylos buvo pridėtas Novo-Ropo bažnyčios kunigo laiškas apie tai, kad jis palaidojo 105 žmones, tame tarpe vaikus, žuvusius per tą masinę egzekuciją.

"Kaltinamieji Švarcingeris, Rimas ir Odiniusas 1943 m. rugsėjo 28 d. nuteisti mirties bausme pakariant. Bausmė įvykdyta 1943 m. spalio 2 dieną kaimo Novij Ropsk aikštėje, Klimovsky rajone, Oriolo srityje", — apibendrino generolas Vadis.

Rusijos teisėsauga ir istorikai projekto "Be senaties termino" metu atskleidė daugybę nacių nusikaltimų prieš TSRS civilius gyventojus.

Šių metų spalį Soleckio rajono teismas pirmą kartą Rusijos teisminiuose procesuose teisiškai pripažino nacių vykdytas civilių žudynes genocidu — dėl 1942 metų žudynių Žestianaja Gorka Naugardo apskrityje. Naciai ten nužudė daugiau nei 2,6 tūkst. žmonių.

Tegai:
Rusija, Rusijos Federalinio saugumo biuras (FSB)
Dar šia tema
Be senaties termino: kur slapstosi išlikę nacių nusikaltėliai
Pirmą kartą Rusijoje nacių vykdytas civilių žudymas buvo pripažintas genocidu
Valstybės Dūma pasiūlė sušaukti tribunolus dėl genocido Baltijos šalyse
Sušaudymas be senaties termino: kaip lenkai nužudė sovietinę Raudonojo kryžiaus misiją