Pratybos, archyvinė nuotrauka

Rusija atsisakė karinių pratybų netoli NATO sienų

(atnaujinta 11:27 2020.03.23)
Kartu Rusijos generolas pridūrė, kad Aljansas nėra pasirengęs imtis realių veiksmų įtampai Europoje sumažinti

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Rusija atsisakė vykdyti karines pratybas prie NATO šalių sienų, sakė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas pulkininkas generolas Aleksandras Fominas interviu "Izvestija".

"Mūsų karinis lėktuvas skraido virš Baltijos jūros su įjungtais atsakikliais (orlaivių radaro atsakikliai perduoda signalą apie jų skrydį sausumoje esančioms tarnyboms — Sputnik). Mes parodome neribotą atvirumą karinių renginių metu", — pridūrė viceministras.

Tuo tarpu, pasak jo, Šiaurės Atlanto aljansas nėra pasirengęs imtis realių žingsnių, kad sumažintų įtampą Europoje, ir atsižvelgti į Rusijos interesus.

"Atsižvelgiant į tai, sunku kalbėti apie didelę pažangą mažinant įtampą", — teigė generolas.

Pastaraisiais metais Rusija tvirtina apie precedento neturintį NATO aktyvumą prie šalies vakarinių sienų. NATO plečia savo iniciatyvą ir vadina ją "Rusijos agresijos sutramdymu".

Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu "BBC" pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų telkimo Europoje.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau pabrėžė, kad Rusija niekam nekelia jokios grėsmės, tačiau neignoruos veiksmų, kurie gali būti pavojingi jos interesams.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremlius teigia, kad tušti, nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
karinės pratybos, pratybos, NATO, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas papasakojo apie padidėjusį NATO pratybų skaičių prie sienų su Rusija
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo aviacinės bombos panaudojimą
Jie net nesapnavo: kodėl NATO kariškiams derėtų pažiūrėti į pratybas Kryme
Šoigu pakomentavo Rusijos atsaką į JAV norą dominuoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regione
Buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Udalcovas

Buvęs RF ambasadorius papasakojo apie tautiečių problemas Lietuvoje

(atnaujinta 21:32 2021.02.24)
Diplomatas papasakojo, kaip jis asmeniškai sureagavo į paminklo išniekinimo Žiežmaruose istoriją ir apie tai, ką padarė vietinė valdžia

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Užsienyje gyvenančių tautiečių paramos ir teisių apsaugos fondo vykdomasis direktorius, buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad žinojimas apie rusakalbių problemas Lietuvoje padės jas išspręsti.

Apie tai jis pasakė per internetinę konferenciją, kurios metu buvo pristatyta ataskaita apie rusų ir tautiečių padėties užsienyje analizę, atskleidžiant jų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių pažeidimo faktus praėjusiais metais.

Udalcovas priminė, kad buvo Rusijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje, ir ne iš nuogirdų žino, su kokiomis situacijomis tautiečiai susiduria Baltijos šalyse.

"Tautiečių problema — ne tik kalėjime esančių, persekiojamų asmenų apsauga, čia daugybė veiksnių, kurie vienu ar kitu būdu daro įtaką, kaip mūsų žmonės jaučiasi ten. Ataskaitoje tai labai kvalifikuotai pavaizduota. Man atrodo, kad šie aspektai taip pat reikalauja labai rimtos analizės ir tinkamos reakcijos", — sakė jis.

Buvęs ambasadorius priminė apie paminklo sovietų kariams Žiežmariuose išniekinimą, įvykusį praėjusių metų rugsėjį. Tada vandalai išpylė raudonus dažus ir užrašė įžeidžiamus užrašus ant Raudonosios armijos karių paminklo vietinėse kapinėse. Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl memorialo išniekinimo.

"Mes atvykome ten kitą dieną, aš, kaip ambasadorius. Mes padarėme labai griežtą pareiškimą. Aš pakviečiau seniūną. Atėjau prie šio paminklo. Aš jam pasakojau, kaip mes reaguosime. Pranešiau jam, kad RF Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl šio paminklo išniekinimo. Tai jam sukėlė įspūdį. Mūsų pokalbis baigėsi tuo, kad miesto valdžia ėmėsi remonto ir per dvi savaites suremontavo šį paminklą. Aš atvykau, kai tai buvo padaryta, apžiūrėjau — jau buvo padorios, normalios būklės", — pasakojo Udalcovas.

Šalia kario su vėliava, stovinčio ant postamento, paminklo yra masinė kapavietė. Išlaisvinant miestą čia buvo nužudyta ir palaidota daugiau nei 920 raudonarmiečių, tačiau ne visi vardai žinomi. 2002 metais laidojimo vieta buvo atkurta Rusijos lėšomis.

Taip pat Udalcovas priminė požiūrį į rusą Jurijų Melį, kuris Lietuvoje kali dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Jis pažymėjo, kad Lietuvos valdžia nerimauja dėl to, kad Rusijos Federacijos tyrimų komitetas ėmėsi bylos prieš teisėjus ir prokurorus.

Tegai:
Aleksandras Udalcovas, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos tyrimų komitetas pradėjo bylą dėl karinių kapinių Lietuvoje išniekinimo
Latvijoje iš memorialo sovietų kariams pavogta patranka
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (kairėje) ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu (dešinėje)

Peskovas atskleidė, kodėl Putinas buvo be kepurės spaudžiant dideliam šalčiui

(atnaujinta 21:23 2021.02.24)
Dieną anksčiau, Tėvynės gynėjo dienos proga, Rusijos vadovas atvyko į Aleksandro sodą pagerbti karių atminimo

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori dalyvauti reikšminguose renginiuose be galvos apdangalo — jo sveikata gera, žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, aiškindamas Putino pasirodymą be kepurės vainikų padėjimo ceremonijoje Tėvynės gynėjo dieną, vasario 23 dieną.

Putinas antradienį padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos, pagerbdamas žuvusių karių atminimą. Nepaisant šalnų, valstybės vadovas buvo be kepurės.

"Mes tikrai pranešime valstybės vadovui apie jūsų susirūpinimą. Mus tikrai labai paliečia jūsų rūpestis jo sveikata. Bet jūs žinote, kad jo sveikata yra gera. Ir taip, deja, nepaisant šalnų, jis dažniausiai ypač tokiomis jaudinamomis iškilmingomis akimirkomis vis tiek nori būti be galvos apdangalo", — sakė Peskovas, atsakydamas į klausimą, kodėl valstybės vadovas buvo be galvos apdangalo, kai lauke buvo 20 laipsnių šalčio.

Į Aleksandro sodą valstybės vadovas tradiciškai atvyksta vasario 23 dieną, kai Rusija švenčia Tėvynės gynėjo dieną.

Tegai:
Tėvynės gynėjo diena, šalčiai, Rusija, Vladimiras Putinas
Ingrida Šimonytė

Šimonytė: "PKN Orlen" investicijos turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo

(atnaujinta 16:59 2021.02.25)
Taip pat pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su "PKN Orlen" koncerno prezidentu Danieliu Obajteku ir AB "Orlen Lietuva" generaliniu direktoriumi Michalu Rudnickiu, teigiama Vyriausybės pranešime.

Pabrėžiama, kad susitikimo metu "PKN Orlen" koncernas pristatė 2030-ųjų metų strategiją ir būsimas investicijas, kurios susijusios su koncerno įsipareigojimais mažinti taršą ir siekti aplinkosaugos tikslų.

"Planuojamos "PKN Orlen" investicijos Lietuvoje turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos atsigavimo regione. Labai svarbu, kad koncerno akiratyje išlieka aplinkosauga  ir investicijos bus skirtos atsinaujinančiai energetikos plėtrai", — sakė premjerė.

Pažymima, kad įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, kuriais siekiama iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio.

Taip pat, Lenkijos Vyriausybė vykdo koncerno įmonių konsolidavimą, pagal kurį prie "PKN Orlen" prijungs "Lotos", "PGNiG", "Energa".

Šių 4 įmonių metinės pajamos siekia 45 mlrd. eurų, grynasis pelnas — 1,33 mlrd. eurų.

Tegai:
susitikimas, Orlen Lietuva, Ingrida Šimonytė