Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas įgaliojo vyriausybę skelbti ekstremalią situaciją

(atnaujinta 21:36 2020.04.01)
Visų pirma Rusijos vyriausybė galės koordinuoti ekstremalių situacijų prevencijos ir reagavimo sistemos darbą

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, suteikiantį vyriausybei teisę įvesti nepaprastosios padėties režimą šalyje. Dokumentas skelbiamas teisinės informacijos portale.

Visų pirma vyriausybė galės koordinuoti ekstremalių situacijų prevencijos ir reagavimo sistemos darbą.

Taip pat kabinetas turės teisę apriboti prekybą medicinos priemonėmis, įvesti specialią vaistų ir medicinos prietaisų, skirtų naudoti karinėse operacijose, ekstremaliose situacijose, registravimo ir apyvartos tvarką, siekiant sustabdyti ir gydyti ligas, keliančias pavojų kitiems.

Įstatymas leidžia vyriausybei 2020 metais nustatyti naujas pirkimo bylas iš vieno tiekėjo. Šis dokumentas leidžia pakeisti sutarties sąlygas, jei yra aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių, paveiktų koronaviruso plitimo.

Be to, kabinetui suteikiama galimybė paskelbti bankroto bylų moratoriumą.

Taip pat įstatymu numatyta teikti paramą kelionių organizatoriams: pateikiamas naujas straipsnis dėl galimybės pakeisti įmokų į asmeninės atsakomybės fondus laiką, taip pat numatomas tokių lėšų panaudojimo mechanizmas, norint grąžinti lėšas turistams kiekvienos "uždarytos" šalies vyriausybės sprendimu.

Koronaviruso plitimas

Kovo pradžioje PSO paskelbė SARS-CoV-2 viruso, kuris beveik visame pasaulyje išplito iš Uhano (Kinija), protrūkį. Organizacijos duomenimis, užsikrėtė mažiausiai 750 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 36 tūkst. Džonso Hopkinso universiteto duomenimis, atvejų skaičius siekia apie 860 tūkstančių žmonių, 42 354 mirė, 178 tūkstančiai pacientų pasveiko.

Daugiausia aukų yra Italijoje (ten mirė daugiau nei 12,5 tūkst. žmonių), po jos — Ispanija, JAV, Prancūzija, Kinija, Iranas ir Jungtinė Karalystė.

Koronavirusas Europos šalyse
© Sputnik /
Koronavirusas Europos šalyse
Tegai:
Vyriausybė, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1935)
Dar šia tema
Ukrainoje pareiškė, kad reikia kreiptis pagalbos į Rusiją
Rusijos gynybos ministerija parodė Italijoje dirbančius Rusijos kariškius
ES parlamentarai apkaltino Rusiją skleidžiant dezinformaciją pandemijos fone
Puškovas papasakojo apie Rusijos Italijai suteiktos pagalbos "svarbų poveikį"
Rusija sukūrė tris preparatus kovai su COVID-19
Sluckis pakomentavo EP kaltinimus Rusijai
Trampas: Rusija išsiuntė į JAV lėktuvą su medicinine įranga
Rusijos kariškiai Italijoje dezinfekuoja gatves — video
JAV laukia Rusijos orlaivių su medicininėmis atsargomis
Paha, archyvinė nuotrauka

Rusijos žvalgybos tarnyba: Prahos sprendimas išsiųsti diplomatus šlykšti provokacija

Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus yra šlykšti Čekijos valdžios provokacija, sakė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas, praneša RIA Novosti.

Penktadienį Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas su nuoroda į vietos specialiąsias tarnybas pareiškė, kad vyriausybė nusprendė išsiųsti iš šalies du Rusijos ambasados ​​darbuotojus, tai susiję su istorija apie neva Rusijos diplomato gabentus ricino nuodus į Čekiją.

Kaip pranešė Federalinės agentūros prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos užsienyje gyvenančių tautiečių reikalų ir tarptautinio humanitarinio bendradarbiavimo klausimais ("Rossotrudničestvo") vadovo pavaduotojas Michailas Briuchanovas, iš Čekijos išsiųsti Rusijos diplomatai turi išvykti iš Čekijos Respublikos per 48 valandas. 

"Bus imtasi atsakomųjų priemonių. Bet, be abejo, tai yra labai šlykšti Čekijos valdžios provokacija", - žurnalistams sakė Naryškinas.

Savaitraštis "Respekt" balandžio 27 dieną su nuoroda į šaltinį specialiosiose tarnybose pranešė, kad mėnesio pradžioje į Prahą atskrido vyras su Rusijos diplomatiniu pasu ir lagamine atvežė ricino nuodų. Anot leidinio, vyras nuvyko į Rusijos ambasadą. Čekijos televizija gegužės 10 dieną pareiškė, kad šis vyras — laikinai einantis "Rossotrudničestvo" atstovybės Čekijoje vadovo pareigas Andrejus Končakovas. Čekijos žiniasklaida teigia, kad dėl jo policija saugo tris Prahos politikus, susijusius su aikštės priešais Rusijos ambasadą pervadinimu Boriso Nemcovo garbei, paminklo Vlasovo armijos kareiviams pastatymu ir paminklo sovietų maršalui Ivanui Konevui nugriovimu.

Rusijos ambasada Čekijoje paneigė pranešimus apie atvežtus nuodus ir pavadino juos "žiauriais ir šlykščiais". Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Čekijos žiniasklaidos pranešimai panašūs į "eilinę antį". Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad niekas nepateikė įrodymų, jog Maskva bandė ką nors nunuodyti Čekijoje.

Ambasada gegužės 11 dieną pareiškė, kad dėl patyčių Čekijos žiniasklaidoje Rusijos diplomatui skamba grasinimai. Diplomatinė atstovybė paprašė Čekijos užtikrinti apsaugą ambasados ​​darbuotojui.

Tegai:
Praha, Rusija
Dar šia tema
Rusijos ambasada atsakė į Linkevičiaus pareiškimus apie "propagandą"
Istorikas: Rusija trukdo JAV "gaudyti žuvis drumstame vandenyje" Artimuosiuose Rytuose
Džeimsas Gilmoras

Krymo totoriai įvertino JAV nuolatinio atstovo ESBO pareiškimą apie kankinimus

(atnaujinta 20:20 2020.06.05)
Iš JAV ir Ukrainos atstovų lūpų nereikia laukti teisingos informacijos apie Krymo totorių gyvenimą Kryme, mano Krymo totorių visuomenės tarybos pirmininko pavaduotojas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Krymo totorių visuomenės tarybos ir Krymo totorių organizacijos "Kyrym birligi" pirmininko pavaduotojas Enveris Kantemir-Umerovas JAV nuolatinio atstovo ESBO Džeimso Gilmoro žodžius apie žmonių grobimus ir kankinimus Kryme pavadino insinuacijomis.

Anksčiau Gilmoras paragino Rusiją nutraukti "priespaudos kampaniją Kryme", grąžinti Ukrainai visišką pusiasalio valdymą, nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir išvesti savo kariuomenę bei karinę techniką iš rytinės Ukrainos. Anot jo, padėtis Kryme išlieka sunki, nes Krymo totoriai ir kiti, kas priešinosi "Rusijos okupacijai", buvo priversti dingti, buvo savavališkai įkalinti, arba jiems buvo vykdomas priverstinis "psichiatrinis" gydymas, arba jų atžvilgiu vyko parodomieji teismo procesai ir kankinimai. Pareiškimas buvo pateiktas ESBO Nuolatinei Tarybai Vienoje ir paskelbtas JAV misijos tinklalapyje.

"Visa tai yra ne kas kita, kaip insinuacijos ir informacinio karo apraiška. Iš JAV ir Ukrainos atstovų lūpų nereikia laukti teisingos informacijos apie Krymo totorių gyvenimą Kryme", — RIA Novosti pasakė Kantemir-Umerovas.

Anot jo, Krymo totoriai integravosi į Rusijos Krymą ir nekreipia dėmesio į įvairias spekuliacijas, vykstančias tarptautinėse platformose.

"Mes sprendžiame vidines problemas, susijusias su mūsų žmonių reabilitacija ir apgyvendinimu. Mes visiškai nemanome, kad reikalinga įsitraukti į įvairius ginčus ir diskusijas", — pasakė agentūros pašnekovas.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovą surengto ten referendumo, kuriame 96,77 % Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 % Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "visiškai uždarytas".

Tegai:
ESBO, JAV, Ukraina, Rusija, Krymas, totoriai
Dar šia tema
Iš Krymo istorijos vadovėlių bus pašalintas skyrius apie kolaboravimą
Ukrainos ambasada paskelbė Lenkijos žydus nuotraukoje Krymo totoriais
Lietuva laiko 1944 metų Krymo totorių deportavimą "genocidu"
Kryme pasakyta apie totorių ir Rusijos gyventojų santykių dinamiką
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį