Antrasis pasaulinis karas. Kvantungo armijos būrių kapituliacija, archyvinė nuotrauka

Valstybės Dūma nustatė naują Antrojo pasaulinio karo pabaigos datą

(atnaujinta 22:47 2020.04.14)
Rusijos Valtybės Dūma priėmė įstatymą, kuriuo keičiama Antrojo pasaulinio karo pabaigos data — iš rugsėjo 2-osios į 3-ąją

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Valstybės Dūma priėmė įstatymą, kuriuo pakoreguojama karinės šlovės data — Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena, praneša RIA Novosti.

Taigi, karinės šlovės diena atidedama nuo rugsėjo 2 iki 3 dienos. Kaip pabrėžiama dokumente, 1945 metais TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė dekretą "Dėl rugsėjo 3 dienos paskelbimo Pergalės prieš Japoniją diena".

Be to, medalio "Už pergalę prieš Japoniją", kuriuo buvo apdovanojami kovų dalyviai, kitoje pusėje taip pat parašyta: "1945 metų rugsėjo 3 diena".

Iniciatyvą iškėlė Dūmos Gynybos komiteto vadovas Vladimiras Šamanovas, pavaduotojas Georgijus Karlovas bei senatoriai Grigorijus Karasinas ir Michailas Kozlovas. Anot jų, pataisomis siekiama "išsaugoti istorinį teisingumą Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų požiūriu, įamžinant žuvusiųjų atminimą".

Anksčiau leidinio RBK šaltiniai Gynybos ministerijoje ir Rusijos prezidento administracijoje teigė, kad dėl koronaviruso epidemijos Kremlius diskutuoja apie kitas galimybes rengti Pergalės paradą.

Anot RBK pašnekovų, svarstomos dvi galimos datos: rugsėjis, kad sutaptų su Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena, arba lapkritis, kad paradas sutaptų su 1941 metų karinio parado data.

Sovietų ir Japonijos karas prasidėjo 1945 metų rugpjūčio 9 dieną ir baigėsi 1945 metų rugsėjo 2 dieną, pasirašius Japonijos kapituliacijos aktą. Aktu įtvirtintas Pietų Sachalino ir Kurilų salų perdavimas TSRS žinion.

Rugsėjo 2-oji buvo paskelbta atmintina data — Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena — 2010 metų liepos mėnesį. Šiuolaikinėje Rusijoje rugsėjo 3-ioji yra solidarumo kovoje su terorizmu diena.

Tegai:
Japonija, Antrasis pasaulinis karas, Rusija
Dar šia tema
Estija apkaltino TSRS sukėlus Antrąjį pasaulinį karą
Ekspertas: Lenkijos gyventojams smarkiai plaunamos smegenys apie Antrąjį pasaulinį karą
Politologas: Lietuva pamiršta, kaip išsiplėtė jos teritorija po Antrojo pasaulinio karo
Ugnies viesulas: kodėl amerikiečiai sudegino Tokiją
Buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

Mirė buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

(atnaujinta 09:46 2020.11.29)
Sovietų ir rusų mokslininkas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Buvęs Rusijos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Vladimiras Fortovas mirė sekmadienio rytą, pranešė RIA Novosti Rusijos mokslų akademijos prezidento pavaduotojas Vladimiras Ivanovas.

Режиссер Роман Виктюк
© Sputnik / Виталий Белоусов

"Šį rytą mirė iškilus sovietų ir rusų mokslininkas, 2013-2017 metų Rusijos mokslų akademijos prezidentas, Rusijos mokslų akademijos akademikas Vladimiras Evgenijevičius Fortovas. Tai yra nepataisoma nuostolis Rusijai, Rusijos ir pasaulio mokslui", — sakė Ivanovas.

Jis pridūrė, kad Fortovui buvo 74 metai.

Vladimiras Fortovas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. Jis iš esmės prisidėjo prie impulsinės plazmos fizikos, ekstremalių materijos būsenų fizikos, energetikos, kosmoso fizikos ir raketų technikos raidos. Jo darbo rezultatai buvo labai svarbūs užtikrinant Rusijos gynybinius pajėgumus.

1996–1997 metais Fortovas buvo vyriausybės vicepremjeras — Rusijos Federacijos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas. 1997-1998 metais Rusijos Federacijos mokslo ir technologijų ministras. 1996-2001 metais — Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais.

Jis buvo apdovanotas daugybe ordinų ir medalių, daugelio prestižinių tarptautinių mokslo premijų laureatu.

Kuršių marių pakrantė ir paplūdimys Nacionaliniame parke Kuršių nerija Kaliningrado srityje

Paklausos ir kainų augimas: kelionių organizatoriai įvertino Kuršių nerijos perspektyvas

(atnaujinta 22:37 2020.11.28)
Nuo sausio 1 dienos vizito kaina padvigubės. Tačiau tuo tarpu išplėstas lengvatų gavėjų skaičius — tarp jų, be kita ko, pensininkai, maži vaikai ir moksleiviai, nepasiturintieji, neįgalieji

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Bilietų į Kuršių nerijos nacionalinį parką brangimas gali turėti įtakos jo prieinamumui turistams. Apie tai praneša Rusijos kelionių pramonės sąjungos elektroninis laikraštis "RATA News".

Nuo sausio 1 dienos apsilankymo kaina padidės nuo 150 iki 300 rublių asmeniui (nuo 1,65 iki 3,34 euro). Kelionių organizatoriai mano, kad toks staigus kainų augimas prieštarauja bendrajai vidaus turizmo plėtros tendencijai.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kuršių nerijos parko tinklalapyje pažymima, kad nemokamai lankytis ypač saugomose gamtos teritorijose gali tik gyventojai tų regionų, kuriuose jos yra.

"Kuršių nerijoje, kartu su bilietų kainų padidėjimu, išplėstas lengvatų gavėjų skaičius. Jais tapo pensinio amžiaus piliečiai, maži vaikai ir moksleiviai, mažas pajamas gaunantys piliečiai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, daugiavaikės šeimos, karinių operacijų veteranai ir kiti", — rašoma laikraštyje.

Nacionalinio parko atstovė spaudai Olga Bolšakova pareiškė, kad kainų padidėjimą lemia didėjanti turistų apkrova nacionalinio parko infrastruktūrai ir poreikis palaikyti gerą jos būklę.
Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kelionių agentūros "Aniuta"  direktorius Altynbekas Kožachmetovas pažymėjo, kad krūvis Kuršių nerijai iš tikrųjų didelis, tačiau tai dėl savarankiškų turistų. Jis mano, kad parkas elgiasi teisingai, išskiriamas didelę lengvatų gavėjų grupę, tačiau "revoliucinis" kainų augimas niekaip neatitinka šalies mastu plėtojamos vidaus turizmo plėtros tendencijos.

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės "Jantarnaja mozaika" direktorius Karenas Galstianas.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje
"Šiemet yra labai didelė paklausa aplankyti Kaliningradą ir, atitinkamai, Kuršių neriją, kur visi nori patekti. Mes siunčiame ten mažiausiai po penkis autobusus per dieną, o buvo dienų, kai iš mūsų vyko ir 15 autobusų. Gaila, kad toks susidomėjimas turistams randa tik vieną atsaką — kainų padidėjimą. Be to, kol kas nieko nebuvo padaryta, niekas nebuvo patobulinta, nebuvo sukurti normalūs tualetai, o kaina jau padidėjo", — pasakė jis.

Laikraščio pašnekovas pažymėjo, kad žmonės aktyviai keliavo į Kaliningrado sritį, taip pat ir dėl prieinamų kainų. Jo nuomone, toks nedraugiškas požiūris į turistus smogs tiek keliautojams, tiek turizmo verslui.

"Šiandien mūsų asociacijos valdyboje aptarėme šią problemą. Išsiųsime laišką Aplinkos apsaugos ministerijai", — "RATA-news" pasakė Kaliningrado srities turizmo pramonės įmonių asociacijos vadovė, kelionių organizatoriaus "Junona" generalinė direktorė Svetlana Slepionok.

© Sputnik / Aleksey Danichev
Vaizdas į kopas nuo aukštumos Efa Kuršių nerijos nacionaliniame parke Kaliningrado srityje

Anot jos, kelionių organizatoriai nepatenkinti tuo, kad jiems teks mokėti tą pačią kainą, kaip ir tiems, kurie atvyksta asmeniniais automobiliais.

"Įvažiavimas, bilietų pardavimas nėra reglamentuojami. Turime daug turistų skundų. O dabar dar ir bilietas kainuos dvigubai brangiau", — pareiškė ji.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" įsikūręs Kaliningrado srities dalyje, besiribojančioje su Lietuva, siauroje žemės juostoje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Šiaurinės parko sienos eina palei Rusijos ir Lietuvos sieną.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" ribojasi su to paties pavadinimo nacionaliniu parku Lietuvoje, užimančiu šiaurinę Kuršių nerijos dalį.

Tegai:
turizmas, Rusija, Kaliningrado sritis, Kuršių nerija
Šiaulių oro uostas, arcyvinė nuotrauka

Šiaulių oro uosto atnaujinimui numatoma skirti 4,7 mln. eurų 

(atnaujinta 09:56 2020.11.29)
Planuojama, kad oro uosto infrastruktūros modernizavimas padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinti Vyriausybė numato skirti 4,72 mln. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. 

"Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra svarbus ir reikalingas žingsnis. Tai ne tik padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą, bet ir leis sukurti daugiau kokybiškų, gerai mokamų darbo vietų ir taip prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo", – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.

Šis projektas – vienas iš Ateities ekonomikos DNR plano projektų, skirtų ekonominei infrastruktūrai ir verslo aplinkai gerinti, teritorijų plėtrai Lietuvos regionuose.

DNR plane numatyto projekto "MRO (orlaivių aptarnavimo) veiklos plėtra Šiaulių oro uoste" pirmas etapas apima 747 metų riedėjimo tako B ir 4,08 ha perono B su su paviršinių nuotekų sistema ir drenažu rekonstravimą, elektros ir ryšių tinklų, apšvietimo ir žiburių sistemos bei patruliavimo gaisrinio kelio įrengimą. 

Antrame etape numatoma sukurti bendrąją infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis visi investuotojai, viešųjų aukcionų būdu išsinuomoję žemės sklypus projektui aktualioje teritorijoje. Teritorijos, kurioje būtų pagerintos investavimo sąlygos, plotas siekia 13,93 ha. 

Šiuo metu jau yra parengtas techninis projektas ir įvykdytas rangos darbų pirkimas, taip pat pasirašyta rangos sutartis. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimo darbus numatoma atlikti iki 2021 m. pabaigos.

Tegai:
modernizavimas, Šiauliai
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video