Vaikai Suomijos koncentracijos stovykloje Petrozavodske, archyvinė nuotrauka

Buvę koncentracijos stovyklų kaliniai pareikalavo ištirti suomių okupantų veiksmus

(atnaujinta 15:02 2020.04.23)
Apeliacija buvo nusiųsta Tyrimų komitetui. Pažymima, kad suomiai nustatinėjo savo naują tvarką civiliams gyventojams, suskirstydami juos pagal tautybę, taikydami prievartą bei naikindami žmones

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Buvę Suomijos koncentracijos stovyklų Karelijoje kaliniai kreipėsi į Rusijos Federacijos tyrimų komiteto pirmininką Aleksandrą Bastrykiną su prašymu ištirti okupacinės valdžios veiksmus Didžiojo Tėvynės karo laikotarpiu. Pareiškimo dėl nusikaltimo tekstas yra RIA Novosti žinioje.

Anksčiau RIA Novosti, įgyvendindama projektą "Be senaties termino", paviešino Karelijos FSB išslaptintus anksčiau neskelbtus įrodymus apie Suomijos fašistų padarytus karo nusikaltimus prieš taikius sovietų piliečius. Pirmadienį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo suomių nusikaltimų Karelijoje karo metu tyrimą.

"Mes, pasirašę Petrozavodsko miesto koncentracijos stovyklų kaliniai ir gyvi nežmoniško Suomijos okupantų elgesio liudininkai, prašome jūsų ištirti Suomijos okupacinių pajėgų ir jų bendrininkų vadovybės nusikaltimus ir patraukti juos atsakomybėn už padarytus nusikaltimus", — sakoma Valentinos Mošnikovos, Tamaros Kardaš, Leninos Makejevos ir Galinos Čapurinos pareiškime.

Jos pažymi, kad suomiai "nustatė savo naują tvarką civiliams gyventojams, suskirstydami juos pagal etninę priklausomybę, taikydami prievartą bei naikindami juos", ir tai "turėjo visus civilių gyventojų genocido požymius".

"Kiek mes žinome, okupacinio režimo lyderiai nebuvo patraukti atsakomybėn už savo nusikaltimus prieš Karelijos Respublikos civilius gyventojus", — sakoma pranešime.

Kartu kaliniai pažymi, kad suomių karių ir jų vadų, įvykdžiusių nusikaltimus prieš civilius gyventojus, vardus ir laipsnius "dabar sunku įvardyti".

Didžiausios nacistinės Vokietijos mirties stovyklos
© Sputnik
Didžiausios nacistinės Vokietijos mirties stovyklos
Tegai:
Didysis Tėvynės karas, Antrasis pasaulinis karas, koncentracijos stovykla, Suomija, Rusija
Dar šia tema
Ugnies viesulas: kodėl amerikiečiai sudegino Tokiją
Seimas priėmė antirusišką rezoliuciją dėl Antrojo pasaulinio karo
Vienos katilas. Kaip Raudonoji armija "atsargiai" išlaisvino Austrijos sostinę
Buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

Mirė buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

(atnaujinta 09:46 2020.11.29)
Sovietų ir rusų mokslininkas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Buvęs Rusijos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Vladimiras Fortovas mirė sekmadienio rytą, pranešė RIA Novosti Rusijos mokslų akademijos prezidento pavaduotojas Vladimiras Ivanovas.

Режиссер Роман Виктюк
© Sputnik / Виталий Белоусов

"Šį rytą mirė iškilus sovietų ir rusų mokslininkas, 2013-2017 metų Rusijos mokslų akademijos prezidentas, Rusijos mokslų akademijos akademikas Vladimiras Evgenijevičius Fortovas. Tai yra nepataisoma nuostolis Rusijai, Rusijos ir pasaulio mokslui", — sakė Ivanovas.

Jis pridūrė, kad Fortovui buvo 74 metai.

Vladimiras Fortovas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. Jis iš esmės prisidėjo prie impulsinės plazmos fizikos, ekstremalių materijos būsenų fizikos, energetikos, kosmoso fizikos ir raketų technikos raidos. Jo darbo rezultatai buvo labai svarbūs užtikrinant Rusijos gynybinius pajėgumus.

1996–1997 metais Fortovas buvo vyriausybės vicepremjeras — Rusijos Federacijos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas. 1997-1998 metais Rusijos Federacijos mokslo ir technologijų ministras. 1996-2001 metais — Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais.

Jis buvo apdovanotas daugybe ordinų ir medalių, daugelio prestižinių tarptautinių mokslo premijų laureatu.

Kuršių marių pakrantė ir paplūdimys Nacionaliniame parke Kuršių nerija Kaliningrado srityje

Paklausos ir kainų augimas: kelionių organizatoriai įvertino Kuršių nerijos perspektyvas

(atnaujinta 22:37 2020.11.28)
Nuo sausio 1 dienos vizito kaina padvigubės. Tačiau tuo tarpu išplėstas lengvatų gavėjų skaičius — tarp jų, be kita ko, pensininkai, maži vaikai ir moksleiviai, nepasiturintieji, neįgalieji

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Bilietų į Kuršių nerijos nacionalinį parką brangimas gali turėti įtakos jo prieinamumui turistams. Apie tai praneša Rusijos kelionių pramonės sąjungos elektroninis laikraštis "RATA News".

Nuo sausio 1 dienos apsilankymo kaina padidės nuo 150 iki 300 rublių asmeniui (nuo 1,65 iki 3,34 euro). Kelionių organizatoriai mano, kad toks staigus kainų augimas prieštarauja bendrajai vidaus turizmo plėtros tendencijai.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kuršių nerijos parko tinklalapyje pažymima, kad nemokamai lankytis ypač saugomose gamtos teritorijose gali tik gyventojai tų regionų, kuriuose jos yra.

"Kuršių nerijoje, kartu su bilietų kainų padidėjimu, išplėstas lengvatų gavėjų skaičius. Jais tapo pensinio amžiaus piliečiai, maži vaikai ir moksleiviai, mažas pajamas gaunantys piliečiai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, daugiavaikės šeimos, karinių operacijų veteranai ir kiti", — rašoma laikraštyje.

Nacionalinio parko atstovė spaudai Olga Bolšakova pareiškė, kad kainų padidėjimą lemia didėjanti turistų apkrova nacionalinio parko infrastruktūrai ir poreikis palaikyti gerą jos būklę.
Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kelionių agentūros "Aniuta"  direktorius Altynbekas Kožachmetovas pažymėjo, kad krūvis Kuršių nerijai iš tikrųjų didelis, tačiau tai dėl savarankiškų turistų. Jis mano, kad parkas elgiasi teisingai, išskiriamas didelę lengvatų gavėjų grupę, tačiau "revoliucinis" kainų augimas niekaip neatitinka šalies mastu plėtojamos vidaus turizmo plėtros tendencijos.

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės "Jantarnaja mozaika" direktorius Karenas Galstianas.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje
"Šiemet yra labai didelė paklausa aplankyti Kaliningradą ir, atitinkamai, Kuršių neriją, kur visi nori patekti. Mes siunčiame ten mažiausiai po penkis autobusus per dieną, o buvo dienų, kai iš mūsų vyko ir 15 autobusų. Gaila, kad toks susidomėjimas turistams randa tik vieną atsaką — kainų padidėjimą. Be to, kol kas nieko nebuvo padaryta, niekas nebuvo patobulinta, nebuvo sukurti normalūs tualetai, o kaina jau padidėjo", — pasakė jis.

Laikraščio pašnekovas pažymėjo, kad žmonės aktyviai keliavo į Kaliningrado sritį, taip pat ir dėl prieinamų kainų. Jo nuomone, toks nedraugiškas požiūris į turistus smogs tiek keliautojams, tiek turizmo verslui.

"Šiandien mūsų asociacijos valdyboje aptarėme šią problemą. Išsiųsime laišką Aplinkos apsaugos ministerijai", — "RATA-news" pasakė Kaliningrado srities turizmo pramonės įmonių asociacijos vadovė, kelionių organizatoriaus "Junona" generalinė direktorė Svetlana Slepionok.

© Sputnik / Aleksey Danichev
Vaizdas į kopas nuo aukštumos Efa Kuršių nerijos nacionaliniame parke Kaliningrado srityje

Anot jos, kelionių organizatoriai nepatenkinti tuo, kad jiems teks mokėti tą pačią kainą, kaip ir tiems, kurie atvyksta asmeniniais automobiliais.

"Įvažiavimas, bilietų pardavimas nėra reglamentuojami. Turime daug turistų skundų. O dabar dar ir bilietas kainuos dvigubai brangiau", — pareiškė ji.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" įsikūręs Kaliningrado srities dalyje, besiribojančioje su Lietuva, siauroje žemės juostoje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Šiaurinės parko sienos eina palei Rusijos ir Lietuvos sieną.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" ribojasi su to paties pavadinimo nacionaliniu parku Lietuvoje, užimančiu šiaurinę Kuršių nerijos dalį.

Tegai:
turizmas, Rusija, Kaliningrado sritis, Kuršių nerija
Šiaulių oro uostas, arcyvinė nuotrauka

Šiaulių oro uosto atnaujinimui numatoma skirti 4,7 mln. eurų 

(atnaujinta 09:56 2020.11.29)
Planuojama, kad oro uosto infrastruktūros modernizavimas padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinti Vyriausybė numato skirti 4,72 mln. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. 

"Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra svarbus ir reikalingas žingsnis. Tai ne tik padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą, bet ir leis sukurti daugiau kokybiškų, gerai mokamų darbo vietų ir taip prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo", – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.

Šis projektas – vienas iš Ateities ekonomikos DNR plano projektų, skirtų ekonominei infrastruktūrai ir verslo aplinkai gerinti, teritorijų plėtrai Lietuvos regionuose.

DNR plane numatyto projekto "MRO (orlaivių aptarnavimo) veiklos plėtra Šiaulių oro uoste" pirmas etapas apima 747 metų riedėjimo tako B ir 4,08 ha perono B su su paviršinių nuotekų sistema ir drenažu rekonstravimą, elektros ir ryšių tinklų, apšvietimo ir žiburių sistemos bei patruliavimo gaisrinio kelio įrengimą. 

Antrame etape numatoma sukurti bendrąją infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis visi investuotojai, viešųjų aukcionų būdu išsinuomoję žemės sklypus projektui aktualioje teritorijoje. Teritorijos, kurioje būtų pagerintos investavimo sąlygos, plotas siekia 13,93 ha. 

Šiuo metu jau yra parengtas techninis projektas ir įvykdytas rangos darbų pirkimas, taip pat pasirašyta rangos sutartis. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimo darbus numatoma atlikti iki 2021 m. pabaigos.

Tegai:
modernizavimas, Šiauliai
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video