Suomijos koncentracijos stovykla Medvežjegorske, archyvinė nuotrauka

Buvusi koncentracijos stovyklos kalinė pasirengusi liudyti apie suomių nusikaltimus

(atnaujinta 17:41 2020.04.23)
Karelijos FSB išslaptino anksčiau neskelbtus įrodymus apie Suomijos fašistų padarytus karo nusikaltimus prieš taikius sovietų piliečius

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Buvusi penktosios Suomijos koncentracijos stovyklos Karelijos ir Suomijos SSR teritorijoje kalinė Lenina Makejeva paskelbė esanti pasirengusi liudyti apie Suomijos okupacinės administracijos nusikaltimus Didžiojo Tėvynės karo metu.

Būdama vaikas, Makejeva dvejus metus ir aštuonis mėnesius praleido koncentracijos stovykloje Petrozavodsko teritorijoje. Raudonosios armijos kovotojai išlaisvino mirties stovykloje likusius kalinius 1944 metų birželio 28 dieną.

Anksčiau RIA Novosti, įgyvendindama projektą "Be senaties termino", paviešino Karelijos FSB išslaptintus anksčiau neskelbtus įrodymus apie Suomijos fašistų padarytus karo nusikaltimus prieš taikius sovietų piliečius. Pirmadienį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo suomių nusikaltimų Karelijoje karo metu tyrimą.

"Savo ruožtu esu pasirengusi liudyti. Gaila, kad FSB tik po 75 metų išslaptino nusikaltimų įrodymus. Tai turėjo būti padaryta daug anksčiau", — RIA Novosti pasakojo Makejeva. Ji yra buvusių nepilnamečių fašistų koncentracijos stovyklų Karelijoje kalinių sąjungos pirmininko pavaduotoja.

Rusijos tyrimų komitetas atlieka baudžiamąjį tyrimą. Ištyrę išslaptintą medžiagą ir patikrinę Suomijos įsibrovėlių bei jų bendrininkų veiksmus prieš taikius sovietų gyventojus, tyrėjai pateiks tinkamą teisinį vertinimą.

"Aš pati nusiunčiau laišką Suomijos prezidentei Tarjai Halonen ir gavau iš jos atsakymą: "Mes sumokėjome visas kontribucijas Sovietų Sąjungai". Aš rašiau, kad Vokietija savo ruožtu pripažino klaidas ir atsiprašė Rusijos žmonių, o suomiai, kurie buvo fašistų sąjungininkai, to nepadarė", — teigė Makejeva.

Tai, ką matė, dabar 84 metų moteris prisimena su ašaromis.

"20 kvadratinių metrų plote mūsų buvo 15. Blusos, utėlės... Prasidėjo epidemija. Vidurių šiltinė, skorbutas. Žmonės pradėjo mirti. Dėl netinkamos mitybos kalinių mirtingumas dar labiau padidėjo. Mūsų septynių narių šeimoje trys mirė nuo bado. Dilgėlės neturėjo laiko užaugti, jas iškart suvalgydavo. Už pažeidimus plakdavo sūdytame vandenyje mirkytomis gluosnių vytelėmis. O kartais gumine lazda su metaline poveržle gale", — prisimena Makejeva.

Anot jos, išgyvenusių Suomijos koncentracijos stovyklų buvusių kalinių yra labai mažai, jiems 80–90 metų. "O koncentracijos stovyklose Karelijos teritorijoje buvo 32 tūkstančiai žmonių, iš kurių 18 tūkstančių ten mirė", — sako Makejeva.

Ji taip pat sakė RIA Novosti, kad jai labai gaila, jog pergalės paradas Maskvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas vėlesniam laikui. Makejeva yra įtraukta į garbės svečių sąrašą, tačiau bijo, kad vėliau negalės atvykti į paradą. "Jaučiuosi blogai, tiesiogine prasme laikausi vien iš entuziazmo", — skundėsi agentūros pašnekovė.

1941–1944 metais suomių kontroliuojamos Karelijos ir Suomijos SSR teritorijoje buvo įkurta keliolika "nenacionalinių" civilių stovyklų. 1942 metų balandžio pradžioje jose gyveno apie 24 tūkst. žmonių — apie 30 % okupuotos zonos gyventojų. Stovyklose, išslaptintų archyvų duomenimis, daugiausia buvo kalinami slavai, daugiau kaip 90 % — rusai, baltarusiai, ukrainiečiai. Pasak istorikų, per tuos stovyklų egzistavimo metus, per jas perėjo apie 50 tūkst. žmonių, iš viso suomių fašistai 1941–1944 metais pastatė 14 koncentracijos stovyklų, iš kurių šešios — Petrozavodske.

Tegai:
Rusija, Suomija, Didysis Tėvynės karas, Antrasis pasaulinis karas
Dar šia tema
Bundestagas perspėjo Vokietiją apie Rusijos gyventojų įžeidimą
Apklausa: dauguma lenkų dėkingi Raudonajai armijai už išlaisvinimą
Ugnies viesulas: kodėl amerikiečiai sudegino Tokiją
Vienos katilas. Kaip Raudonoji armija "atsargiai" išlaisvino Austrijos sostinę
Buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

Mirė buvęs RAN prezidentas Vladimiras Fortovas

(atnaujinta 09:46 2020.11.29)
Sovietų ir rusų mokslininkas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Buvęs Rusijos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Vladimiras Fortovas mirė sekmadienio rytą, pranešė RIA Novosti Rusijos mokslų akademijos prezidento pavaduotojas Vladimiras Ivanovas.

Режиссер Роман Виктюк
© Sputnik / Виталий Белоусов

"Šį rytą mirė iškilus sovietų ir rusų mokslininkas, 2013-2017 metų Rusijos mokslų akademijos prezidentas, Rusijos mokslų akademijos akademikas Vladimiras Evgenijevičius Fortovas. Tai yra nepataisoma nuostolis Rusijai, Rusijos ir pasaulio mokslui", — sakė Ivanovas.

Jis pridūrė, kad Fortovui buvo 74 metai.

Vladimiras Fortovas dirbo TSRS mokslų akademijos Cheminės fizikos institute ir Aukštų temperatūrų institute. Jis iš esmės prisidėjo prie impulsinės plazmos fizikos, ekstremalių materijos būsenų fizikos, energetikos, kosmoso fizikos ir raketų technikos raidos. Jo darbo rezultatai buvo labai svarbūs užtikrinant Rusijos gynybinius pajėgumus.

1996–1997 metais Fortovas buvo vyriausybės vicepremjeras — Rusijos Federacijos valstybinio mokslo ir technologijų komiteto pirmininkas. 1997-1998 metais Rusijos Federacijos mokslo ir technologijų ministras. 1996-2001 metais — Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas. RAN jis vadovavo 2013–2017 metais.

Jis buvo apdovanotas daugybe ordinų ir medalių, daugelio prestižinių tarptautinių mokslo premijų laureatu.

Kuršių marių pakrantė ir paplūdimys Nacionaliniame parke Kuršių nerija Kaliningrado srityje

Paklausos ir kainų augimas: kelionių organizatoriai įvertino Kuršių nerijos perspektyvas

(atnaujinta 22:37 2020.11.28)
Nuo sausio 1 dienos vizito kaina padvigubės. Tačiau tuo tarpu išplėstas lengvatų gavėjų skaičius — tarp jų, be kita ko, pensininkai, maži vaikai ir moksleiviai, nepasiturintieji, neįgalieji

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Bilietų į Kuršių nerijos nacionalinį parką brangimas gali turėti įtakos jo prieinamumui turistams. Apie tai praneša Rusijos kelionių pramonės sąjungos elektroninis laikraštis "RATA News".

Nuo sausio 1 dienos apsilankymo kaina padidės nuo 150 iki 300 rublių asmeniui (nuo 1,65 iki 3,34 euro). Kelionių organizatoriai mano, kad toks staigus kainų augimas prieštarauja bendrajai vidaus turizmo plėtros tendencijai.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kuršių nerijos parko tinklalapyje pažymima, kad nemokamai lankytis ypač saugomose gamtos teritorijose gali tik gyventojai tų regionų, kuriuose jos yra.

"Kuršių nerijoje, kartu su bilietų kainų padidėjimu, išplėstas lengvatų gavėjų skaičius. Jais tapo pensinio amžiaus piliečiai, maži vaikai ir moksleiviai, mažas pajamas gaunantys piliečiai, neįgalieji ir juos lydintys asmenys, daugiavaikės šeimos, karinių operacijų veteranai ir kiti", — rašoma laikraštyje.

Nacionalinio parko atstovė spaudai Olga Bolšakova pareiškė, kad kainų padidėjimą lemia didėjanti turistų apkrova nacionalinio parko infrastruktūrai ir poreikis palaikyti gerą jos būklę.
Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje

Kelionių agentūros "Aniuta"  direktorius Altynbekas Kožachmetovas pažymėjo, kad krūvis Kuršių nerijai iš tikrųjų didelis, tačiau tai dėl savarankiškų turistų. Jis mano, kad parkas elgiasi teisingai, išskiriamas didelę lengvatų gavėjų grupę, tačiau "revoliucinis" kainų augimas niekaip neatitinka šalies mastu plėtojamos vidaus turizmo plėtros tendencijos.

Panašios nuomonės laikosi ir bendrovės "Jantarnaja mozaika" direktorius Karenas Galstianas.

Национальный парк Куршская коса в Калининградской области
© Sputnik / Евгения Новоженина
Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" Kaliningrado srityje
"Šiemet yra labai didelė paklausa aplankyti Kaliningradą ir, atitinkamai, Kuršių neriją, kur visi nori patekti. Mes siunčiame ten mažiausiai po penkis autobusus per dieną, o buvo dienų, kai iš mūsų vyko ir 15 autobusų. Gaila, kad toks susidomėjimas turistams randa tik vieną atsaką — kainų padidėjimą. Be to, kol kas nieko nebuvo padaryta, niekas nebuvo patobulinta, nebuvo sukurti normalūs tualetai, o kaina jau padidėjo", — pasakė jis.

Laikraščio pašnekovas pažymėjo, kad žmonės aktyviai keliavo į Kaliningrado sritį, taip pat ir dėl prieinamų kainų. Jo nuomone, toks nedraugiškas požiūris į turistus smogs tiek keliautojams, tiek turizmo verslui.

"Šiandien mūsų asociacijos valdyboje aptarėme šią problemą. Išsiųsime laišką Aplinkos apsaugos ministerijai", — "RATA-news" pasakė Kaliningrado srities turizmo pramonės įmonių asociacijos vadovė, kelionių organizatoriaus "Junona" generalinė direktorė Svetlana Slepionok.

© Sputnik / Aleksey Danichev
Vaizdas į kopas nuo aukštumos Efa Kuršių nerijos nacionaliniame parke Kaliningrado srityje

Anot jos, kelionių organizatoriai nepatenkinti tuo, kad jiems teks mokėti tą pačią kainą, kaip ir tiems, kurie atvyksta asmeniniais automobiliais.

"Įvažiavimas, bilietų pardavimas nėra reglamentuojami. Turime daug turistų skundų. O dabar dar ir bilietas kainuos dvigubai brangiau", — pareiškė ji.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" įsikūręs Kaliningrado srities dalyje, besiribojančioje su Lietuva, siauroje žemės juostoje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Šiaurinės parko sienos eina palei Rusijos ir Lietuvos sieną.

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" ribojasi su to paties pavadinimo nacionaliniu parku Lietuvoje, užimančiu šiaurinę Kuršių nerijos dalį.

Tegai:
turizmas, Rusija, Kaliningrado sritis, Kuršių nerija
Vilniaus geležinkelio stotis, archyvinė nuotrauka

Vilniaus geležinkelio stoties peronuose uždrausta rūkyti

(atnaujinta 14:41 2020.11.29)
Visuose peronuose paviešinti ženklai, nurodantys, kad čia — nerūkymo zona ir keliaujantys kvėpuos grynu oru, be cigarečių dūmų ir nemalonių kvapų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vilniaus geležinkelio stoties peronai paskelbti nerūkymo zona. Apie tai pranešė "Lietuvos geležinkelių" bendrovės spaudos tarnyba.

Prie Vilniaus geležinkelio stoties atidaryta rūkymui skirta atskira erdvė — ją, einant nuo pirmojo perono, lengva rasti pagal nuorodas. Atitinkamai visuose peronuose paviešinti ženklai, nurodantys, kad čia — nerūkymo zona ir keliaujantys kvėpuos grynu oru, be cigarečių dūmų ir nemalonių kvapų.

"Suprantame, kad mūsų klientai turi skirtingus įpročius. Visgi vienų žmonių pasirinkimai neturėtų kenkti kitiems. Todėl ir paskelbėme peronus nerūkymo zona, o rūkantiems įkūrėme atskirą, patogiai pasiekiamą erdvę. Su komanda jaučiame atsakomybę už savo klientų sveikatą — nenorime, kad jie, laukdami traukinio, kvėpuotų cigarečių dūmais", — pasakoja "LTG Link" vadovas Linas Baužys.

Vilniaus savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė, šnekėdama apie iniciatyvą, priminė ir kitas nerūkymo zonas, esančias Vilniuje.

"Džiaugiuosi, kad bendrovė "LTG Link", bendradarbiaudama su mumis, Vilniaus geležinkelio stotyje įrengė specialią atskirą rūkymo erdvę, o peronus paskelbė nerūkymo zona. Tokių vietų sostinės viešosiose erdvėse yra ne viena. Draudžiama rūkyti Vinco Kudirkos aikštėje, Bernardinų sode, vaikų žaidimo aikštelėse ir viešojo transporto laukimo paviljonuose. Tokiu būdu mėginame mažinti rūkymo poveikį tiek nepilnamečiams, tiek ir likusiai visuomenei", — sakė Tamošiūnaitė.

Nerūkymo zona Vilniaus geležinkelio stoties peronuose taikoma tiek įprastoms, tiek elektroninėms cigaretėms. Netrukus peronus skelbti nerūkymo zonomis planuojama ir kitose didžiosiose stotyse — Kauno, Klaipėdos, Šiaulių.

Tegai:
Lietuvos geležinkeliai, Vilnius, geležinkelio stotis
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Rusija gali pasiūlyti Baltarusijai pastatyti trąšų perkrovimo terminalą