Председатель правительства РФ Михаил Мишустин, архивное фото

Putinas papasakojo apie sergančio COVID-19 Mišustino sveikatos būklę

(atnaujinta 17:06 2020.05.06)
Apie tai, kad Rusijos ministrų kabineto vadovas užsikrėtė koronavirusine infekcija, buvo paskelbta praėjusią savaitę

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kad ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, kuriam buvo nustatytas koronavirusas, atsigauna, jis palaiko ryšius kiekvieną dieną, dalyvauja tęstiniame darbe ir rengia visus sprendimus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Дружинин

Jis tai pasakė pasitarime dėl anksčiau įgyvendintų priemonių, skirtų ekonomikai ir socialinei sričiai remti.

"Noriu perduoti geriausius linkėjimus nuo Michailo Vladimirovičiaus Mišustino. Jis atsigauna, viskas normalu, ne be temperatūros, kaip dažnai būna tokiais atvejais, tačiau jis atsigauna. Mes su juo bendraujame kiekvieną dieną, jis dalyvauja dabartiniame darbe, visuose mūsų sprendimuose, palinkėkime jam greitai pasveikti", — sakė Putinas.

Praėjusią savaitę Mišustinas pranešė prezidentui, kad jo tyrimas dėl koronaviruso teigiamas, todėl jis buvo priverstas vykti į ligoninę gydytis. Premjero pareigas laikinai eina pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Andrejus Belousovas.

Putinas bendraudamas su Mišustinu išreiškė viltį, kad ministras pirmininkas ir toliau dalyvaus plėtojant su piliečių parama susijusius sprendimus. Premjero atstovas žurnalistams sakė, kad Mišustinas palaiko nuolatinius ryšius su vyriausybės nariais.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, Vladimiras Putinas, Michailas Mišustinas
Dar šia tema
JAV galvoja apie tokį kerštą, kad Kinija pavydėtų Rusijai
Gydytojas įvertino vaistus, skiriamus gydyti nuo COVID-19
Britanijos URM papasakojo apie dialogą su Rusija dėl koronaviruso
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Net jei viską uždraus: ekspertas papasakojo, kokie Rusijos kroviniai liks Baltijos šalyse

(atnaujinta 13:37 2020.05.29)
Per ateinančius kelerius metus Rusijos trąšų gamintojai negalės išsiųsti suplanuotos produkcijos apimties eksportui, nenaudodami terminalų Baltijos šalyse ir Suomijoje

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Praėjusiais metais Rusija pagamino beveik 52 milijonus tonų mineralinių trąšų — tai yra rekordiškas rodiklis, iki 2018 metų jis padidėjo beveik 5 %. Ateityje trąšų gamyba augs ir, atsižvelgiant į esamą perkrovimo pajėgumų trūkumą, gamintojai ir toliau naudosis Estijos, Latvijos ir Suomijos uostais, prognozuoja kainų agentūros "Argus" ekspertas Antonas Antonovas.

Išvežtų eksportui rusiškų trąšų dalis siekia 70 %, pagrinde — per Baltijos ir Juodosios jūros uostus — iš jų 2019 metais 10,34 % siuntų buvo per Juodosios jūros terminalus, 89,66 % — Baltijos šalių (Rygos, Mugos, Silamejos, Kotkos, Sankt Peterburgo, Ust-Lugos uostus), neseniai buvo pradėta perkrauti trąšas Murmansko uoste.

Trąšų eksporto apimtys auga, o Baltijos jūros ir Murmansko uostai daugiausia naudojami perkrauti papildomus tokio tipo krovinius, sakė ekspertas agentūros surengto internetinio seminaro metu. Trąšų tiekimas geležinkeliu šiaurės vakarų uostų kryptimi 2019 metais padidėjo 1 mln. tonų — iki 22 mln. tonų.

Pasiskirstymas pagal uostus toks: 64 % rusiškų mineralinių trąšų (kalio chloridas, karbamidas, monoamonio fosfatas, diamonio fosfatas, amonio salietros ir kitos) eksportuojamos per Rusijos uostus, 19 % — per Estijos uostus, 10 % — suomių Kotkos uostą, 7 % — per Latvijos uostus ir 0,2 % — per Klaipėdą.

Savo ruožtu, Rusijoje pasiskirstymas toks: Sankt Peterburge — 9,8 milijono tonų, Ust-Lugoje — 2,8 milijono tonų, Murmanske — 1,16 milijono tonų, Vyborge — 0,13 milijono tonų.

Pagrindiniai Rusijos trąšų gamintojai — "Uralchem", "Eurochem", "Acron", "Phosagro" — vadovauja krovinių perkrovimo terminalams Baltijos šalyse ir Suomijos uostuose ir per artimiausius metus toliau eksportuos savo gaminius, įsitikinęs Antonovas. Rusijoje kol kas nepakanka pajėgumų nukreipti visą eksporto apimtį tik per vietinius uostus.

Bendras rusiškų trąšų pristatymo per Baltijos ir Suomijos uostus mastas toliau auga. Tuo tarpu pristatymų į Rusijos uostus padidėjimas yra didesnis nei į kaimyninių šalių uostus. Bendras Estijos, Latvijos ir Suomijos uostų padidėjimas 2019 metais sudarė 170 tūkst. tonų sausų mineralinių trąšų, o Rusijos uostuose — beveik 600 tūkst. tonų.

Kelerių metų perspektyvoje Rusijos Federacijoje gali būti įgyvendinti trąšų perkrovimo terminalų statybos projektai, iš kurių didžiausias yra "Ultramar" kompleksas Ust Lugos uoste. "Phosagro" ir "Infotech Baltika" įgyvendina kitą specializuoto jūrų terminalo, skirto mineralinėms trąšoms ir apatito koncentratui perkrauti, statybos Murmansko uoste projektą.

Tačiau, kol nebus baigti statyti terminalus, uostų pajėgumų trūkumas išliks gana didelis, o Rusijos gamintojai be perkrovimo pajėgumų Baltijos šalyse ir Suomijoje neišsivers, sakė jis. Jo manymu, net jei pablogės politinė padėtis ir Baltijos uostai nebus naudojami, trąšų gamintojams bus padarytos išimtis.

Tegai:
uostas, krovinių vežimas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Klaipėdos uoste padidėjo krovinių apyvarta
Ekspertas: koronaviruso pandemijos pabaiga neišgelbės Baltijos uostų
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Kaliningrado sritis, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM paaiškino skrydžių virš Kaliningrado nuotolio apribojimus

(atnaujinta 10:59 2020.05.27)
Ministerija priminė problemas, kylančias regiono oro erdvėje ir vykdant tarptautinio oro uosto "Chrabrovo" veiklą

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad stebimųjų skrydžių per Kaliningrado sritį apribojimas neprieštarauja Atviro dangaus sutarčiai ir vėlesniems sprendimams. Tai teigiama skyriaus pranešime.

Anot Užsienio reikalų ministerijos, 2012–2014 metais, kai galiojo 5500 kilometrų nuotolio skrydžių nuo Kubinkos atviro dangaus aerodromo netoli Maskvos, apie 1600 kilometrų skrydžio panaudodavo Kaliningrado srities stebėjimui. Ministerija teigė, kad tai sukėlė problemų regiono oro erdvei ir vienintelio tarptautinio oro uosto Сhrabrovo regione darbui.

"Tai pareikalavo didelių išlaidų. Mūsų bandymai susitarti su jais dėl tam tikro pagrįsto suvaržymo buvo nesėkmingi. Štai kodėl mes buvome priversti sumažinti išlaidas deklaruodami maksimalų skrydžių atstumą virš Kaliningrado srities (500 kilometrų). Tai neprieštarauja nei Sutarčiai, nei vėlesniems jos dalyvių priimtiems sprendimams", — teigiama pranešime.

Maksimalaus skrydžio nuotolio virš Kaliningrado srities apribojimas buvo įvestas pagal Atviro dangaus sutarties nuostatas, paaiškino ministerija.

"Dabartinė tvarka buvo įvesta atsižvelgiant į valstybės-dalyvės teisę papildomai skirti atviro dangaus aerodromus ir nustatyti jiems maksimalius skrydžių diapazonus. Ši tvarka nedidina skrydžių, leidžiančių stebėti visą Rusijos teritoriją (nes išlaikomas bendras 5500 kilometrų nuotolis), skaičiaus. Tai užtikrina aukštesnį Kaliningrado srities teritorijos stebėsenos efektyvumo lygį, palyginti su likusia Rusijos dalimi ir kitų dalyvaujančių valstybių, įskaitant kaimynines (Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją), teritorijomis. Mūsų žiniomis, mūsų kolegos iš Vakarų, įskaitant JAV, jokių nusiskundimų neturi", — teigiama pranešime.

Tuo pat metu Užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad nustatytas 500 kilometrų nuotolis kiekvienam skrydžiui virš Kaliningrado srities leidžia stebėti bet kurį regiono tašką.

Ministerija priminė ir tai, kad šių metų vasarį buvo leistos misijos, dalyvaujant JAV, Lietuvai ir Estijai, buvo leista vykdyti skrydžius virš regiono 505 kilometrų atstumu. Ministerija išreiškė viltį, kad šis geros valios gestas prisidės prie susitarimo dėl stebimųjų skrydžių virš Kaliningrado srities ypatumų.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už šios sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Savo ruožtu Rusija ne kartą pastebėjo NATO orlaivių veiklą šalia savo sienų, taip pat Kaliningrado srityje.

Tegai:
skrydžiai, Rusija
Turistai Černobylyje, archyvinė nuotrauka

Černobylio zona atidaryta lankytojams

(atnaujinta 16:00 2020.05.29)
Liks nemažai apribojimų, visų pirma, privalomos sąlygos lankytis šioje zonoje yra temperatūros patikrinimas, kaukių ar respiratorių dėvėjimas, vienkartinės pirštinės ir dezinfekavimo priemonės rankų dezinfekcijai, taip pat socialinis atstumas

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Černobylio zona Ukrainoje yra atidaryta lankytojams, tačiau su tam tikrais apribojimais dėl koronaviruso, penktadienį pranešė Ukrainos valstybinės draudžiamosios zonos valdymo agentūros spaudos tarnyba.

Černobylio atominės elektrinės zona lankytojams buvo uždaryta kovo 18 d. dėl karantino priemonių, įvestų dėl koronaviruso.

"Pagal valstybinės agentūros nurodymą išskirtinės zonos teritorijoje leidžiama rengti masinius (kultūrinius, pramoginius, sporto, socialinius, religinius ir kitus) renginius, pažintines ekskursijas", — spaudos tarnyba pranešė "Facebook".

Tačiau kartu liks nemažai apribojimų, visų pirma, privalomos sąlygos lankytis išskirtinėje zonoje yra temperatūros patikrinimas, kaukių ar respiratorių dėvėjimas, vienkartinės pirštinės ir dezinfekavimo priemonės rankų dezinfekcijai, taip pat socialinio atstumo išlaikymas. Karščiuojantys ir turintys kvėpavimo takų ligų simptomų asmenys nebus įleidžiami.

Taip pat bus taikomi apribojimai aplankyti keletą objektų draudžiamojoje zonoje ir bus ribojamas žmonių skaičius grupėje. Pažymima, kad visi apribojimai bus panaikinti pasibaigus karantinui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota beveik 5,6 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 350 tūkst.

Černobylio atominės elektrinės katastrofa įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną, sprogo ketvirtasis energijos blokas. Bendras radiacinės taršos plotas Baltarusijoje sudarė apie 46,5 tūkst. kvadratinių kilometrų (23 % viso ploto). Ukrainoje užteršta 50 tūkstančių kvadratinių kilometrų 12 regionų. Be to, radiacinė tarša paveikė 19 Rusijos regionų, kurių plotas beveik 60 tūkst. kvadratinių kilometrų, ir 2,6 mln. žmonių.

Tegai:
karantinas, Černobylis
Dar šia tema
Gyvenimas po Černobylio: Pripetė paminėjo įkūrimo 50-metį
Ukrainos branduolinės energetikos veteranai paskelbė apie "dar vieno Černobylio" grėsmę
Ekspertai įvertino, ar Černobylio gaisrų dūmai gali pasiekti Lietuvą