Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Rusija priėmė įstatymą dėl balsavimo rinkimuose nuotoliniu būdu

(atnaujinta 18:53 2020.05.13)
Tačiau, kaip paaiškino įstatymo pataisų iniciatoriai, galimybė balsuoti paštu ir nuotoliniu būdu nebus taikoma balsavimui dėl Rusijos Konstitucijos pataisų

VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą dėl galimybės balsuoti rinkimuose ir referendumuose paštu ir nuotoliniu būdu, taip pat dėl ​​rinkėjų parašų rinkimo už kandidatą naudojantis portalu "Valstybės paslaugos". Šią informaciją skelbia RIA Novosti.

Iniciatyvą rėmė Žemųjų rūmų Kontrolės ir reguliavimo komiteto nariai, "Vieningosios Rusijos" nariai Olga Sevastjanova, Dmitrijus Lamejkinas ir Irina Marjaš, taip pat pirmasis valstybės kūrimo ir įstatymų leidybos komiteto pirmininko pavaduotojas Michailas Emeljanovas.

Pirminėje projekto versijoje buvo numatyta surinkti ne daugiau kaip pusę reikiamo parašų skaičiaus per portalą "Valstybės paslaugos".

Be to, norint išvengti klaidų, dokumente buvo nurodyta, kad rinkimus ar referendumą organizuojanti komisija privalo patvirtinti parašo lapo užpildymo pavyzdį: pritvirtindamas parašą ir datą, rinkėjas asmeniškai įveda savo pavardę, vardą ir tėvavardį.

Antrajam svarstymui buvo parengta keletas pakeitimų. Visų pirma, pateiktas pasiūlymas dėl galimybės balsuoti rinkimuose ir referendumuose paštu ir nuotoliniu būdu, VRK nustatys tokio balsavimo formato poreikį. Be to, kaip paaiškino pataisos bendraautoris, "Vieningosios Rusijos" deputatas Dmitrijus Viatkinas, ši taisyklė nebus taikoma balsavimui dėl Rusijos Konstitucijos pataisų.

Tarp pakeitimų taip pat buvo pasiūlymas, pagal kurį įstatymų leidžiamosios valdžios atstovų išrinkto subjekto vadovo rinkimai gali būti atidedami, jei regione ar dviejose ar daugiau jo savivaldybių įvedama ekstremali situacija.

Pataisoms pritarė dauguma deputatų: palaikė 249, prieš — 79.

Be to, trečiadienį plenariniame posėdyje Valstybės Dūma priėmė įstatymą, pratęsiantį elektroninio balsavimo Maskvoje eksperimentą 2020 ir 2021 metams.

Anot šio įstatymo iniciatorių, anksčiau priimtas norminių aktų rinkinys ir techninė bazė prisidėjo prie sėkmingo eksperimentinio nuotolinio elektroninio balsavimo vykdymo 2019 metų rugsėjo 8 dienos rinkimuose Maskvoje. Atsižvelgiant į tai, ši balsavimo forma Rusijos sostinėje gali būti išplėsta iki visų lygių rinkimų: federalinės vyriausybės organams, Maskvos vyriausybės organams ir vietos vyriausybėms dar dvejiems metams.

Skaitmeninės rinkimų apylinkės pirmą kartą buvo panaudotos Maskvoje 30 balsavimo punktų praėjusių metų rugsėjo 8 dieną. Šiuose rajonuose galėjo balsuoti rinkėjai iš 20 regionų: 16-oje buvo surengti aukščiausių pareigūnų rinkimai, keturiuose — Valstybės Dūmos deputatų rinkimai.

Kovo pradžioje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimų įstatymą, kuriuo leidžiama dabartiniam valstybės vadovui dalyvauti naujuose rinkimuose.

Visos Rusijos balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimo įstatymo projekto buvo suplanuotas balandžio 22 dieną. Pataisos įsigaliotų, jei jas palaikytų daugiau nei pusė rinkėjų. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos Putinas atidėjo balsavimą, kol kas nauja data dar nepaskelbta.

Tegai:
balsavimas internetu, balsavimas, Rusija
Kremlius, archyvinė nuotrauka

Rusijoje įvardytos branduolinio atgrasymo politikos sąlygos

(atnaujinta 08:35 2020.06.03)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį patvirtino valstybinę branduolinio atgrasymo politiką

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Rusijos branduolinio atgrasymo politikos pagrindai gali būti patikslinti atsižvelgiant į išorinius ir vidinius veiksnius; atitinkamas nutarimas skelbiamas oficialiame teisinės informacijos interneto portale.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį patvirtino valstybinę branduolinio atgrasymo politiką.

"Šie pagrindai gali būti patikslinti atsižvelgiant į išorinius ir vidinius veiksnius, turinčius įtakos gynybos teikimui", — rašoma dokumente.

Dokumente pabrėžiama, kad Rusija gali imtis branduolinio ginklo, jei įvyktų ataka, dėl kurios gali sutrikti branduolinių pajėgų valdymas.

Nurodyta, kad Rusijos Federacija gali panaudoti branduolinį ginklą dėl priešo poveikio Rusijos Federacijos valstybei ar kariniams objektams, kurių išvedimas iš rikiuotės sukels branduolinių pajėgų atsakomuosius veiksmus.

Kaip pagrindiniai pavojai Rusijai įvardyta padėtis, kai šalys turi branduolinius ir kitus masinio naikinimo ginklus; vyksta nekontroliuojamas branduolinių ginklų platinimas; branduolinio ginklo dislokavimas nebranduolinių valstybių teritorijoje; naikinamųjų ginklų dislokavimas kitose šalyse; priešraketinės gynybos ir kovinių sistemų dislokavimas kosmose; karinių pajėgų sutelkimas prie Rusijos sienų.

Tegai:
branduolinis ginklas, Rusija
Laivas Akademik Čerskij

Įvardytas laivo, galinčio užbaigti "Nord Stream-2" statybą, savininkas

(atnaujinta 10:57 2020.06.02)
Anksčiau buvo žinoma informacija, kad laivą "Akademik Čerskij" eksploatuoja bendrovė "Gazprom flot"

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij", galintis užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, priklauso Samaros šiluminės energijos turtiniam fondui, praneša "RBK" su nuoroda į Rusijos tarptautinį laivų registrą.

Pažymima, kad anksčiau nebuvo informacijos apie vamzdžių klojimo laivo savininką, o bendrovė "Gazprom Flot" buvo vadinama jį eksploatuojančia kompanija.

Šių metų kovo 31 dienos duomenimis, Samaros šiluminės energijos turtinis fondas priklausė "Gazprom" grupei. Steigėjai tuo metu buvo "Gazprom teploenergo" (51 proc.) ir "Gazprom mežregiongaz Samara" (49 proc.). Abi bendrovės priklauso "Gazprom mežregiongaz" grupei.

"RBK" rašo, kad tokia struktūra leis sumažinti sankcijų rizikas, susijusias su laivo eksploatavimu. Leidinys pažymi, kad ribojamosios priemonės gali kelti grėsmę vamzdžių klojimo laivui, kuris užbaigs "Nord Stream-2" statybą. Kaip pareiškė advokatų kolegijos "Pen & Paper" Maskvos biuro vadovaujantis partneris Antonas Imenovas, jei buvo nuspręsta savininku padaryti Samaros šiluminės energijos turtinį fondą, tai būtent šiai organizacijai galimos JAV sankcijos yra mažiau pavojingos, tačiau pats laivas "Akademik Čerskij" gali būti jų paveiktas.

Vamzdžių klojimo laivą "Gazprom" įsigijo 2015 metais. "Akademik Čerskij" nuo 2016 metų buvo eksploatuojamas "Gazprom flot", o informacija apie tai bendrovės tinklalapyje buvo bent iki 2020 metų vasario, rašo laikraštis. Samaros šiluminės energijos turtinio fondo įstatinis kapitalas yra 123 milijonai rublių (1,58 milijono eurų). Pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma ir valdymas.

Anksčiau Rusijos Federacijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad vienas iš variantų, kas gali užbaigti statyti "Nord Stream-2", yra "Akademik Čerskij". Gegužės pradžioje vamzdžių klojimo laivas atkeliavo į Vokietijos Mukrano uostą, kur yra dujotiekio logistikos bazė.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.

Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu vamzdyną laiko "politiškai motyvuotu".

Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsiant nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.

Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
dujotiekis, Gazprom, Rusija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: "Nord Stream-2" bus baigtas ir pradėtas eksploatuoti nepaisant JAV nuomonės
Vokietija pakomentavo JAV grasinimus "Nord Stream-2"
Kremlius nepakeitė "Nord Stream-2" planų
Rusijos URM įvertino JAV pareiškimus apie sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė pritarė Nausėdos siūlymui dėl NPD, bet ne dėl GPM

(atnaujinta 15:49 2020.06.03)
Kaip pažymėjo Finansų ministras, mažinant gyventojų pajamų mokesčio tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai

VILNIUS, birželio 3 – Sputnik. Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 50 eurų – iki 400 eurų, tačiau nepritarė jo iniciatyvai laikinai 5 procentiniais punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). 

Ministrų kabinetas pritarė Finansų ministerijos parengtai išvadai, kurios prašė Seimo valdyba. 

"Siūlome nutarime pritarti pataisoms dėl NPD didinimo, kadangi didžiausią naudą pajustų mažiausiai uždirbantys asmenys, tai tikrai tikslingiau prisidėtų prie skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo ir atitinkamai, galėtų pateisinti ir pagrįsti tuos papildomus 84 mln. eurų biudžeto pajamų netekimus“, – trečiadienio posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka. 

Pasak jo, ministerija palaiko su darbo santykiais susijusios mokestinės naštos mažinimo kryptį, tačiau siūlo nemažinti gyventojų pajamų mokesčio. 

"Tarifo mažinimas visiems gyventojams neatitiktų nei Vyriausybės programos, nei tarptautinių institucijų rekomendacijų dėl skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo mokestinių priemonių pagalbą. Mažinant tarifą didžiausią naudą pajustų daugiau uždirbantys gyventojai", – sakė Šapoka. 

Kaip pažymėjo ministras, minimaliąją mėnesinę algą (MMA) uždirbančiam asmeniui GPM tarifo mažinimo nuo liepos 1 dienos nauda 2020 metais siektų 77 eurus, o uždirbančiam 4 tūkst. eurų – 1117 eurų, t. y. beveik 14,5 karto daugiau nei uždirbančiam MMA. 

Anot Šapokos, įstatymo projektu siekiama paskatinti vartojimą, tačiau būtent mažas pajamas gaunantys asmenys išleidžia didžiąją dalį papildomų pajamų, kai gaunantieji daugiau orientuojasi į taupymą.

"Biudžeto pajamų netekimai pusei metų sudarytų apie 400 mln. eurų, o įvertinus pagrįstą riziką, kad tarifo sumažinimo laikotarpis gali būti pratęstas, – paprastai iki šiol Lietuvoje taip ir vykdavo, – netekimai visiems metams sudarytų apie 715 mln. eurų", – teigė Šapoka. 

Pasak ministro, tokį netekimą tektų kompensuoti smarkiai didinant valstybės skolinimąsi, dėl ko tikrai išaugtų ne tik pati skola, bet ir jos tvarkymo išlaidos, kadangi investuojantys į Vyriausybės vertybinius popierius įvertintų rizikos padidėjimą, o tai ateityje atsispindėtų arba mokesčių didinimu arba viešųjų išlaidų mažinimu. 

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai sumažinti GPM tarifą visoms pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių nuo 20 iki 15 proc. Taip pat šalies vadovas siūlo padidinti NPD nuo 350 iki 400 eurų šiais metais. 

Tegai:
Gitanas Nausėda, vyriausybė, gyventojų pajamų mokestis, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD)
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Ekonomistas papasakojo, kokios būklės Lietuva įžengė į krizę dėl COVID-19